Jei nieko nedarytume, pasekmės būtų skaudesnės
„Kartu su komunalininkais apžiūrėjome didelę dalį pajūrio teritorijos, priklausančios Palangai. Padarinių matėme. Šiandien (pirmadienį – red. past.) anksti ryte sudaryta specialistų grupė ir jie jau pradėjo važinėti po paplūdimius ir daryti situacijos fotofiksacijas. Vakar man teko matyti, kad daugiausiai nukentėjo paplūdimys nuo tilto į šiaurės pusę, ten susiformavo nuo vieno iki trijų metrų skardžiai, nuplauti mediniai takai (labai didelė jų dalis), vedantys link jūros ir dėl to priėjimas prie paplūdimio yra sudėtingas“, - situaciją komentavo Palangos miesto meras Š. Vaitkus.
„Komunalininkai turi labai didelių darbų, nes ir dviračių takai, ir pagrindinės miesto gatvės yra nusėti šakomis, eglišakiais. Darbo, manau, kad bus visai šiai savaitei“, - kalbėjo meras.
„Mums šioje situacijoje labai stipriai gelbėjo projektas, kai paplūdimiai buvo maitinami smėliu. Kai kuriose vietoje paplūdimio krantai siekė iki 120 metrų, tai, vadinasi, vanduo ne iš karto skalavo kopas, bet palaipsniui. Palangos tiltas audrą atlaikė, nes 2011 metais buvo daryta kapitalinė tilto rekonstrukcija, pakeista nauja mediena“, - toliau situaciją komentavo Š. Vaitkus.
Jo teigimu, kai kuriose pajūrio vietose savaitgalį vėjo gūsiai siekė iki 32-33m/s.
Anot Š. Vaitkaus, jei kopos nebūtų maitintos smėliu, audros padariniai būtų didesni. Tačiau jis nenorėjo sutikti, kad šiuo metu nesiimama apsaugos priemonių, kad kopų audros neniokotų ateityje.
„Jeigu jūs kalbate apie bunų statymą, niekas nenori pajūrio sugadinti. Jeigu mes pradėtume statyti bunas iš cemento, kaip atrodytų mūsų pajūris? Esame unikalūs dėl to, kad yra labai graži gamta. Manau, kad reikėtų pratęsti projektą smėliu maitinant kopas ir viskas bus gerai, - kalbėjo Š. Vaitkus. - Noriu pabrėžti, kad nėra taip, kad nieko nedarome, darome labai stipriai, nes jeigu būtų nieko nedaroma, būtų buvusios didesnės pasekmės“.
Pasiteiravus, kokių konkrečiai apsaugos priemonių imamasi, meras teigė, kad jau girdėti, kad ateinančiam paramos periodui 2014-2020 metams vėl gali būti atnaujintas paplūdimio pildymo smėliu projektas, o šiuo metu kopos nuo Baltijos jūros vandens papildomai dar saugomos pynimu.
Šiuo metu vėjas pajūryje jau nurimęs, todėl komunalininkai jau išvalė pagrindines miesto gatves. Sutvarkymo darbai paplūdimyje galės būti vykdomi tik tuomet, kai bus gautas Aplinkos ministerijos pritarimas ir skirta finansinė parama.
Kenkdamas gamtai negali nepatirti nuostolių
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis neatmetė tikimybės, kad tęsiantis audroms, dalis Palangos gali būti apsemta vandeniu, o kopos ilgainiui nunykti.
„Toks scenarijus yra realus. Visi skaičiavimai, kuriuos atlieka geresni negu mes modeliuotojai ir hidrologai visame pasaulyje, jie vienu balsu tvirtina, kad vandens lygis vandenyne kyla ir kils ir kad jūros plėsis į sausumas. Kitur baisiau – salos atsidurs po vandeniu, o pas mus ne taip jau tragiškai, kad reikėtų ieškoti naujos gyvenamosios vietos, bet ir čia vanduo kyla, maždaug po du milimetrus per metus ir jau yra pakilęs 15 cm. visos Lietuvos mastu. Audrų metu vanduo ir ardo pakrantes, jas plauna, išplauna paplūdimius. Jau kelis kartus buvo vežta smėlio į Palangos pajūrį. Procesai jau vyksta, ir jie vyks ir toliau, tik labai lėtai. Jeigu ką – reikia statyti pylimus“, - perspėjo A. Kajutis.
Jo teigimu, kitose šalyse vandens lygis kyla dar sparčiau nei Lietuvoje, pavyzdžiui, Olandijoje ir Vokietijoje kasmet pakyla po 3 milimetrus, todėl pakrantėse jau statomi pylimai.
Jis šmaikštavo, jog jei vanduo imtų ženkliai kenkti konkrečios vertės kultūriniams pastatams, veiksmų būtų imamasi sparčiau. O štai Baltijos jūros paplūdimių ir kopų vertė nėra apibrėžta, todėl ir žiūrima atlaidžiau.
„Kopos irgi mūsų brangenybė, bet nėra materialiai įvertintos. O jeigu paplautų kokį kultūros paveldą, kuris turi savo vertę, būtų konkreti piniginė išraiška. Šiuo atveju tokie dalykai yra neįkainoti“, - svarstė A. Kajutis.
Nors Palangos miesto meras Š. Vaitkus išreiškė nuomonę, kad užtvaros paplūdimyje sudarkytų kraštovaizdį ir jų statyti neplanuojama, hidrologas A. Kajutis samprotavo, kad vargu ar jų išvengti pavyks.
„Žinoma, kad natūralų kraštovaizdį pylimai pakeičia. Gražiausiai tokiu atveju atrodo betoninės dambos kaip Vokietijos atveju, tokiu būdu žmonės išsaugo kopas. Kad nieko žmogus neprarastų, taip nebus. Dėl žmonių veiklos keičiasi klimatas, taigi turime kažkaip susimokėti – kai kur pinigais, kitur – prarasdami kraštovaizdį. Kitaip negali būti, kad kenkdamas gamtai nepatirtum jokių nuostolių“, - kalbėjo hidrologas.
Palangai prognozuoja Venecijos likimą
Anot A. Kajučio, iki šimtmečio pabaigos prognozuojama, kad vandenyno lygis pakils ne mažiau kaip iki 1,60 metro.
„Reikia suprasti, kad tokiu atveju kalba eina ne tik apie kopas, bet ir Basanavičiaus gatvė į ką pavirs – bus kaip Venecija. Jeigu nestatytume dambų, taip gali būti. Žinoma, amžiaus galas negreit, bet reikia mąstyti ir svarstyti su visuomene“, - siūlė hidrologas.
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialisto, šiuo metu daugiausiai kalbama, kaip žmogus turėtų prisitaikyti prie kintančio klimato, kaip keisti savo veiklą, tačiau ne visur toks prisitaikymas įmanomas.
„Kai kur galima prisitaikyti, pavyzdžiui, žemės ūkyje naudoti kitas kultūras, keisti miškų struktūrą. Tačiau ką daryti su natūraliais kraštovaizdžiais? Čia jau nieko nepakeisi. Blogiausia, ko gero, bus nieko nedaryti, nes jeigu nieko nedarysi, tai nieko ir neliks – nuplaus visą smėlį... Turbūt reikės kažką daryti, tik šioje srityje labai didelė nuomonių įvairovė: vieni siūlo taip, kiti – priešingai. Taigi susitarti sunku“, - sakė A. Kajutis.
Dar nėra taip blogai
Savo ruožtu Klaipėdos universiteto Geofizinių mokslų katedros asistentas Edvardas Valaitis GRYNAS.lt teigė, kad nors šiuo metu klimatas yra pasikeitęs ir pajūrio krantai yra šiek tiek ardomi Baltijos jūros vandens, dabar situacija dar nėra pati blogiausia.
„Palangos atveju, paplūdimys buvo papildytas smėliu. Kodėl? Nes tai yra rekreacinė zona, kuri Lietuvai, kaip valstybei, yra tikrai svarbi. Tokios priemonės pasaulinėje praktikoje taikomos ten, kur reikalinga turėti smėlingą paplūdimį – kad galėtų poilsiautojai atsigulti, turėti platesnį paplūdimį. Aš pats dvejus metus atlikinėjau ten daug matavimų, taigi tas kranto ruožas man yra žinomas. Smėlis, kuris buvo papildytas, vis dar likęs – daugiau ar mažiau persiskirstė į kitas vietas, bet niekur nedingo. Žmonės sako, kad buvo išpilti pinigai į vandenį, mano nuomone, taip tikrai nėra“, - savo poziciją išdėstė mokslininkas.
„Niekur kopų nepasiekė vanduo, tik prie pačio tilto, kur smėlis buvo supustytas. Mano nuomone, paplovė smėlį ten, kur jo neturėtų būti. Taip sakau dėl to, kad smėlis ten supustytas tik dėl tilto buvimo, tiltas yra lyg kliūtis, už kurios vėjas užkliūna“, - aiškino E. Valaitis.
Jo teigimu, praėjus audrai, dalis po vandeniu atsidūrusio smėlio, vėl grįš į paplūdimį, taigi paplūdimys natūraliai praplatės – nuslūgs vandens lygis.
„Vandens lygis audros metu buvo tikrai aukštas. Paplūdimį užliejo vanduo, smėlis buvo truputį nuplautas į povandeninę dalį. Jeigu nuvažiuotume šiandien, paplūdimys jau būtų kur kas platesnis ir smėliukas niekur nedingęs“, - aiškino pašnekovas.
Jo teigimu, vertinant situaciją pajūryje trumpuoju periodu, tikrai nieko dramatiško neatsitiko, tiesiog žmogaus akis pripratusi pastebėti kritines vietas, kurių daugiausiai šiauriau tilto.
Netiki, kad Palangos paplūdimyje visai neliktų smėlio
„Žiūrint į ateitį, smėlis po truputį bus nešamas šiauryn. O jeigu norėsime turėti labai platų paplūdimį, be abejo, ateityje jį reikės pildyti. Kad smėlio paplūdimyje visai neliktų, taip tikrai nebus, nes pas mus Lietuvoje kranto tipas ne toks“, - teigė E. Valaitis.
Pasiteiravus, kaip pašnekovas vertina pasiūlymą pajūryje statyti krantines, tokiu būdu siekiant apsisaugoti nuo ateities audrų padarinių, jis pirma kėlė klausimą, kaip į tai reaguotų visuomenė.
„Galime statyti krantines ir tada tikrai kranto linija nesikeis, bet kyla klausimas, ar norės Lietuvos žmonės turėti smėlingą paplūdimį, kurio vandens linija bus ribojama gelžbetoniu. Mes krantų ardymo problemos tikrai neatsikratysime, nes visa šita problema pasislinks šiauriau. Jeigu pasistatome krantines prie Palangos, užtvirtiname akmenimis, betonu, tai reiškia, kad problemos bus Šventojoje. Jei pasistatysime iki Šventosios, bus problemų Būtingėje... Jeigu vanduo tikrai ardys krantus ateityje, reikia kažkiek duoti laisvės ir gamtai, ji sutvarkys pusiausvyrą. Bet kad visiškai dingtų smėlingas krantas, tikrai taip nebus“, - patikino Klaipėdos universiteto mokslininkas.
