Ar ateityje bėgiosime po nuodingą žolę?

Kompanijos „Monsanto“ ir „Scotts“ pradėjo bandymus su pirmąja genetiškai modifikuota (GM) žole, skirta ir privatiems asmenims, ir komerciniam naudojimui. „Scotts“ paruošė pievinės miglės rūšį, kuri genetiškai pritaikyta atlaikyti didelį kiekį „Monsanto“ herbicido „Roundup“ (roundapas). Šios žolės sėklos nėra reglamentuojamos ir nebus žymimos kaip GMO (genetiškai modifikuoti organizmai).

Dėl greito sužėlimo ir plitimo, per trumpą laiką šis GM augalas galėtų plačiai paplisti vejose, parkuose, golfo aikštynuose ir ganyklose. Tačiau kartu augtų herbicidų vartojimo mastai.

Kodėl tokios žolės reikia?

Herbicidas „Roundup“ sunaikina visą augmeniją, išskyrus specialiai išveistą jam atsparią GM žolę, tad veja visose apylinkėse bus žalia, sodri ir… toksiška.

Nekontroliuojamai plintant GMO žolės sėkloms, paprasta žolė perimtų jos genetines savybes, pvz. atsparumą roundapui. Kitaip tariant, vyktų genetinė tarša. Tokie pokyčiai taptų galvos skausmu ekologinių ūkių ūkininkams, nes jie pagal taisykles negali ganyti gyvulių GMO žolės ganyklose.

2011 m. liepos mėnesį „Monsanto“ ir „Scotts“ bendrovės įtikino JAV žemės ūkio departamentą leisti laisvai prekiauti herbicidui  „Roundup“ atsparia vejos žole (Roundup-Ready Kentucky Bluegrass).

Tam nebuvo reikalaujama atlikti jokių tyrimų ar bandymų. Roundapui atspari žolė stipriai padidins šio herbicido pardavimus ir naudojimą, nors jis ir taip plačiai naudojamas visame pasaulyje ir yra itin pavojingas aplinkai bei sveikatai.

Glifosatas yra veiklioji roundapo medžiaga, mokslininkų apibūdinama kaip biologiškai pavojinga cheminė medžiaga. Šis chemikalas įvardijamas kaip sveikatą sutrikdantis veiksnys. Dėl jo poveikio išsivysto Parkinsono liga, vėžys ir autizmas.

Glifosatas mūsų aplinkoje ir kasdieniame maiste

Kompanijos „Scotts“ direktorius akcininkams pareiškė, kad siekia naują GMO žolę komerciniam naudojimui pardavinėti nuo 2015 m., o paprastiems vartotojams – nuo 2016 m. „Scotts“ yra pagrindinis ir privilegijuotas „Monsanto“ sukurto herbicido „Roundup“ platintojas, tad rinkai pateikti herbicidui atsparią GMO žolę šioms kompanijoms yra ypač pelninga. Skaičiuojama, kad prekyba šiomis sėklomis preliminariai gali atnešti nuo 500 milijonų iki 1 milijardo JAV dolerių pajamų. Įmonė bet kokiomis priemonėmis pasiryžusi gauti savo numatytą pelną. Kai Konektikute buvo svarstoma valstijos mastu uždrausti GMO žolę, įmonės direktorius kreipėsi į gubernatorių ir pareiškė, kad bet koks bandymas uždrausti arba atidėti leidimą legalizuoti tokios žolės sėklas gali priversti „Scotts“ sudvejoti dėl tolimesnių investicijų šioje valstijoje.

„Monsanto ir „Scotts“ yra maisto prekių gamintojų asociacijos narės, kurios išleido milijonus tam, kad sužlugdytų GMO ženklinimo ir GMO draudimo iniciatyvas. Taip pat jos planuoja veiksmus, nutrauksiančius kai kuriose šalyse jau vykdomą maisto, į kurio sudėtį įeina GMO, ženklinimą. Ekologiškų produktų vartotojų asociacija paragino boikotuoti šiai maisto prekių gamintojų asociacijai priklausančius produktus.

„Žalioji Lietuva“ primena, kad glifostas „roudup‘o“ pavidalu iki šiol plačiai pardavinėjamas gyventojams, kaip efektyvi kovos su piktžolėmis priemonė. Glifosatas kaltinamas dėl daugybės sveikatos problemų, kaip nevaisingumas, apsigimimai, nervų sistemos sutrikimai, jis įrašytas kaip potencialus vėžio sukėlėjas. Be rizikos sveikatai, glifosatas taip pat kelią grėsmę biologinei įvairovei bei apsunkina geriamojo vandens valymą.

Herbicidą plačiai naudoja savivaldybės miesto želdinių ir kelių priežiūrai, privatūs asmenys jo gali įsigyti bet kur ir naudoti be jokių apribojimų – soduose, terasose, gėlynuose ir pan.

Apsimoka purkšti ir užaugusius javus ar bulves

„Žalioji Lietuva“ jau rašė, kad nuo 2015 metų privatūs asmenys Olandijoje nebegalės naudoti herbicidų, kurių pagrindą sudaro veiklioji medžiaga glifosatas, taip pat ir pasaulyje itin populiaraus „Roundup‘o“.

Tokie apribojimai priimti, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Šis sprendimas galėtų tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms, kaip mažais žingsneliais galima pašalinti sveikatai žalingą chemikalą iš mūsų aplinkos. Tačiau didžiausi herbicidų kiekiai yra naudojami pramoniniame žemės ūkyje.

Glifosatas jau ilgą laiką egzistuoja žmonių kasdieniniame maiste, pavyzdžiui, mėsos ir pieno produktuose, daržovėse ir vaisiuose, duonoje. Glifosatas, susijęs su genetiškai modifikuota soja, patenkančia į naminių gyvūnų maisto grandinę, yra tik vienas iš rizikos faktorių. Dar didesnį pavojų kelia Europos Sąjungoje pasėlių išdžiovinimui naudojami herbicidai. „Pasėlių purškimas iki mirties“ kaip javų džiovinimo priemonė per pastaruosius metus tapo masiniu reiškiniu. Glifosatas purškiamas tiesiai ant javų, prieš pat jų nukūlimą, kad visi žūtų ir išdžiūtų vienu metu. 

Tokiu būdu nuėmus derlių nereikia jo papildomai džiovinti specialiose džiovyklose. Jei javai negali visiškai subręsti dėl pernelyg didelio lietaus, pasėliuose herbicidai išpurškiami labai smulkiais lašeliais ir sukuriamas taip vadinamas „mirties rūkas“. Šis metodas padeda ne tik išdžiovinti kultūras, bet ir pašalina visas piktžoles kitam sėjos laikotarpiui. Jau tapo įprasta taip purkšti ne tik kviečius, bet ir bulves, rapsus, ankštinius augalus. Bulves nupurškus „Roundup“ prieš pat derliaus nuėmimą (2,5 litrai šio nuodo vienam hektarui), sukietėja bulvių odelė, sugadinamas bulvių daigumas ir tokiu būdu prailginamas jų galiojimo terminas prekybos centruose. Herbicidų junginiai, kurie tiesiogiai patenka per lapus į pačias bulves, aktyvūs išlieka neilgai, bet jų skilimas vyksta jau vartotojo kūne.

Glifosatas žmonių kraujyje

Iki šių dienų „Monsanto“ bendrovė reklamuoja savo produktą „Roundup“ kaip ekologišką ir teigia, kad nei gyvūnams, nei žmonėms jis nekenkia. Aplinkosaugininkai, veterinarijos gydytojai, medikai ir mokslininkai laikosi kitokios nuomonės. Vis didesnį nerimą jiems kelia glifosato kiekio didėjimas gyvūnų ir žmonių maisto grandinėje bei pačiuose organizmuose. Ieškant sunkių ligų priežasčių, kai žūdavo ištisos gyvulių (ypač galvijų) bandos šiaurinėje Vokietijoje, glifosatas buvo ne kartą aptiktas šių gyvūnų šlapime, išmatose, piene ir pašaruose, kuriais šie gyvuliai buvo šeriami. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad glifosato aptinkama ir ūkininkų šlapime.

Norėdami nustatyti, ar tik tie asmenys, kurie tiesiogiai liečiasi su užterštu pašaru, yra glifosato „nešiotojai“, mokslininkai 2011 metų gruodžio mėnesį paėmė šlapimo mėginius iš Berlyno gyventojų – darbininkų, žurnalistų ir teisininkų, kurie niekada neturėjo tiesioginio kontakto su glifosatu.

Tyrimas parodė, kad visuose miestiečių šlapimo mėginiuose glifosato reikšmės svyravo nuo 0,5 iki 2 ng viename mililitre (leidžiama glifosato koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,1 ng / ml). Nė vienas iš tiriamųjų neturėjo tiesioginio kontakto su žemės ūkiu, todėl vienintelis tikėtinas užterštumo šaltinis yra maistas. Deja, glifosato naudojimas auginant, gaminant maisto produkciją nėra kontroliuojamas ir produktai, kuriuose gali būti glifosato likučių, nėra ženklinami.

Europos Sąjungoje apskritai nėra glifosato naudojimo monitoringo, nepaisant to, kad ši medžiaga yra plačiausiai naudojamas chemikalas žemės ūkyje.