Atnaujintas Lietuvos potvynių žemėlapis: kai kuriems būtų pigiau tiesiog išsikelti

Kad Nemuno žemupyje potvyniai yra kasmetinis reiškinys, žino kiekvienas, o ten gyvenantys ne kartą yra tai patyrę. Tačiau specialistai turi gąsdinančių žinių ir kauniečiams bei klaipėdiečiams. Šiems miestams netikėti potvyniai gali sukelti rimtų problemų. Nenumaldomai artėjant pavasariui Aplinkos ministerijos specialistai pristatė potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį.

Grėsmė kyla Kaunui ir Klaipėdai

Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba parengė potvynių rizikos valdymo plano projektą, kuriame aiškiai įvardijamos didžiausios gyventojams kylančios grėsmės.

Plano rengėjai konstatuoja, kad net trys ketvirtadaliai Lietuvoje kylančių didelių potvynių susidaro dėl sniego tirpsmo ir ledo sangrūdų. Potvynių keliama grėsmė įvardyta išanalizavus Lietuvos upių hidrometereologinius stebėjimus. Prieita išvados, kad ekstremalūs potvyniai būdingiausi Nemuno žemupio ir deltos regionams.

Pažvelgus į potvynių žemėlapius matyti, kad nemaža grėsmė iškilusi ir Nemuno vidurupio regionui. Potvyniai dažnai kyla ir ties Nemuno kilpomis, jiems įtakos turi siaurame ir giliame slėnyje besiformuojančios ledų sangrūdos.

Vilniuje būta didelių potvynių

 Prieš daug metų dideli potvyniai buvo registruojami ir ties Kaunu. Prie hidroelektrinės mažesni potvyniai fiksuojami ir dabar. Kaunas išsidėstęs slėnyje, todėl užliejama teritorija gali apimti apie 800 ha, didesnio potvynio atveju – net iki 1500 hektarų.

Vilniuje taip pat būta nemažų potvynių. Tačiau ateityje šiame regione jiems kilti tikimybė maža. Didelio masto potvynių būta ir Nevėžyje ties Kėdainiais bei Nevėžio intako Obelies žemupyje.

Specialistai perspėjo, kad potvyniai gali kilti daugelyje Lietuvos vietų. Todėl statydami ar pirkdami sodybas prie upių gyventojai turėtų tinkamai įvertinti būsimą grėsmę. Aplinkos ministerijos atstovai linkę manyti, kad ateityje potvynių tikimybė augs.

Dokumento rengėjai apskaičiavo, kad Lietuvos mastu, sniego tirpsmo sukeliami potvyniai gali užlieti 71 tūkst. hektarų plotą. Vidutinės tikimybės potvynio metu užliejamos teritorijos plotas prilygtų maždaug Kretingos rajono savivaldybės plotui. Priekrantės teritorijoje vieną kartą per dešimt metų kylantis potvynis užlietų plotą, kuris lygus maždaug Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijai.

Gali būti apsemiami gyventojų namai

Aplinkos apsaugos agentūros Upių baseinų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas GRYNAS.lt teigė, kad didžiausia potvynių grėsmė kyla Vakarų Lietuvoje – Šilutėje, Klaipėdoje, Pagėgiuose, Nemuno žemupio regione. Kita nerimą kelianti vieta – Kaunas.

„Per Kauną teka dvi didžiosios Lietuvos upės. Anksčiau tas kraštas būdavo užliejamas. Tai turėtų žinoti žmonės, gyvenantys prie Neries, Nemuno ir Nevėžio pakrančių. Raudondvaris taip pat patenka į tą zoną. Ten yra gyventojų ir jų turtui kiltų pavojus“, - kauniečius ir Kauno rajono gyventojus perspėjo pašnekovas.

Grėsmės pamiršti neturėtų ir klaipėdiečiai. Jiems pavojų kelia ne tik šalia tekančios upės, bet ir smėlėtus krantus skalaujanti Baltijos jūra.

„Grėsmės zona apima visą Klaipėdos rajoną, kadangi ten yra žemumos. Pavojų kelia Minija, Akmena ir Danė. Taip pat tame regione potvyniai susiję su Kuršių mariomis ir Baltijos jūra. Audrų metu vandens lygis maksimaliai gali pakilti iki 1 metro 80 centimetrų. Todėl arčiau jūros esančios teritorijos užliejimas tikrai realus. Iš tiesų gali būti užlieta nemaža dalis Klaipėdos teritorijos dalis“, - sakė G. Dūdėnas.

Citata

Dokumento rengėjai apskaičiavo, kad Lietuvos mastu, sniego tirpsmo sukeliami potvyniai gali užlieti 71 tūkst. ha plotą. Vidutinės tikimybės potvynio metu užliejamos teritorijos plotas prilygtų maždaug Kretingos rajono savivaldybės plotui.

Gerai bent tiek, kad potvyniai, išskyrus Nemuno žemupį, yra trumpalaikiai. Pasak pašnekovo, dėl sniego ir liūčių upėse susidarantys potvyniai vidutiniškai trunka keturias dienas, o jūros potvyniai žymiai trumpesni – trunka vos vieną parą.

Kai kada patogiau tiesiog išsikraustyti

Anot jo, didžiausia tokių potvynių grėsmė – pastatų užliejimas. Tokiu atveju sugadinami namuose esantys daiktai. Todėl, pašnekovo teigimu, rengiamas planas, kaip suvaldyti potvynių grėsmę.

„Ieškoma ekonomiškai priimtiniausio varianto. Kai kuriais atvejais žmonėms būtų daug pigiau išsikelti nei taikyti kažkokias priemones. Tai būtų efektyviausias sprendimas, nes apsauginės priemonės nėra amžinos ir neužtikrina šimtaprocentinės apsaugos. Gali būti įrengiami pylimai, bet jie dažnai ir paplaunami. Jiems reikia pastovios priežiūros, be to, taip darkomas kraštovaizdis,“ - dėstė G. Dūdėnas.

Kaip bebūtų, anot G. Dūdėno, kiekvienas žmogus, prieš keldamasis į potvynio grėsmės zoną, turėtų įvertinti riziką ir nuspręsti, ar jam priimtina, kad turtą gali sugadinti vanduo. Taip pat jis dėstė, kad šiose zonose numatoma įvesti tam tikrus apribojimus.

„Tose teritorijose turėtų atsirasti ribojimai dėl urbanizacijos plėtros. Tai apims tiek privačią statybą, tiek ir valstybės objektus. Statyba turėtų būti draudžiama arba leidžiama tik tokiu atveju, jei pastatai būtų atsparūs potvyniui. Tokių priemonių reikia, kadangi žemėlapyje nurodytose vietose yra didelio pavojaus grėsmė“, - sakė pašnekovas.