Atsisakoma diskusijas keliančio maisto priedo

70 kilogramų sveriantis žmogus, neviršydamas dienos normos, galėtų suvartoti apie 4900 miligramų fosforo, kitaip tariant, apie kilogramą mėsos produktų, su juose esančiu didžiausiu leidžiamu fosfatų kiekiu (5000 mg/kg). Nors fosfatai gerina produkto išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką, jie patenka tarp „E“ raide žymimų maisto priedų ir kelia klausimų dėl poveikio žmogaus sveikatai. Dėl šios priežasties rūkytuose mėsos gaminiuose leidžiama naudoti tik ribotą kiekį fosfatų priedų, o iš kepimui paruoštų pusgaminių privalu apskritai juos pašalinti.

Fosfatai dažnai naudojami kaip maisto priedai ir sutinkami tokiuose produktuose, kaip sūris, kava ar dešra. Pavojingiausi fosfatai dar visai neseniai buvo naudojami marinuotiems kiaulienos, vištienos, kalakutienos gaminiams, skirtiems kepti grilyje ar orkaitėje. Šiuos vandenyje tirpstančius maisto priedus organizmas įsisavina beveik 100 proc.

Fosfatai, dėl kurių poveikio sveikatai kyla daug diskusijų, maisto produktų sudėtyje žymimi tokiais kodais: E 338 (fosforo rūgštis), E 339 (natrio fosfatai), E 340 (kalio fosfatai), E 341 (kalcio fosfatai), E 343 (magnio fosfatai), E 450 (difosfatai), E 451 (trifosfatai), E 452 (polifosfatai).

Apie polifosfatus mėsoje GRYNAS.lt jau yra rašęs.

Europos Sąjungoje bei Lietuvoje įsigaliojo Europos komisijos Reglamentas 1129/2011 ir jo patikslinimas, kuriame nurodoma, kad fosfatų naudojimas mėsos pusgaminiuose – smarkiai ribojamas, o kepti paruoštuose pusgaminiuose – draudžiamas.

Dėl neigiamo fosfatų poveikio sukruto ir gamintojai

Gyventojai skatinami atkreipti dėmesį į produkto pakuotę ir įsitikinti, kad mėsos pusgaminiuose nėra nei vieno fosfatų grupei priskiriamo maisto priedo, o gaminiuose (termiškai apdorotuose) jų kiekis neviršija leistinos normos. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai teigia, kad šalutinis fosfatų poveikis, vartojant maistą, kurio sudėtyje fosfatų kiekis neviršija nustatytų leidžiamų didžiausių normų, žmogaus organizmui ar savijautai šiuo metu nėra užfiksuotas.

Tačiau apie neigiamą fosfatų įtaką organizmui kalbėta ir rašyta gausiai: dažnas šios medžiagos vartojimas gali pakenkti ne tik inkstų ligomis sergantiems, bet ir sveikiems žmonėms. Organizmas nespėja išsivalyti nuo jame besikaupiančių fosfatų druskų, o tai ilgainiui išsivysto į kraujagyslių ir širdies veiklos sutrikimus, kurie didina insulto ir infarkto tikimybę.

Abejonių dėl fosfatų naudojimo maisto gamybos procese neslepia ir gamintojai.

„Nelaukdami papildomo sprendimo, kuriame bus patikslintas draudžiamų fosfatų bei leistino jų kiekio sąrašas iš Europos Sąjungos, jau prieš kurį laiką nusprendėme atsisakyti šių maisto priedų ir nebenaudoti jų vištienos pusgaminiuose, o rūkytuose gaminiuose palikti tik mažiausią įmanomą leistinų ir sveikatai nekenksmingų fosfatų kiekį. Tai padaryti pastūmėjo nežinomas fosfatų poveikis sveikatai ir neaiški šių maisto priedų ateitis“, – teigia fosfatų savo vištienos pusgaminių gamybos procese atsisakiusių „KG Group“ paukštynų Kokybės kontrolės tarnybos vadovė Danguolė Velavičienė.

Pakeisti receptūrą užtruko kelis mėnesius

Pasak paukštynų atstovės, tam, kad iki šiol naudoti maisto priedų ir prieskonių mišiniai su fosfatais būtų pakeisti naujais, jų įmonei prireikė kelių mėnesių. Šis procesas užtruko, nes reikėjo atsirinkti ir išbandyti naujus maisto priedus, receptūros ingredientus bei jų mišinius. Taip pat nemažai laiko truko įvykusių pakeitimų suderinimas su klientais bei anksčiau naudotų mišinių tiekėjais.

Technologiškai veiksmingas, tačiau iki galo nenustatytą poveikį sveikatai turintis fosfatų naudojimas palieka daug klaustukų. Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklauso ir maisto pramonės ateitis. Nelaukdami sprendimų iš aukštesnių institucijų, kai kurie maisto gamintojai, rengdami savo verslo strategijas, fosfatų priedų savo gaminiuose atsisako jau dabar.