Bene svarbiausia naujiena miško šeimininkams – tam tikrų draustinių, rekreaciniuose ir kituose antros miškų grupės miškuose bus leidžiami pagrindiniai atrankiniai kirtimai nelaukiant medyno gamtinės brandos. Tai leis šiuose miškuose išlaikyti nuolatinę medžių dangą, išvengti plynų sanitarinių kirtimų, formuoti klimato kaitai atsparius įvairaus amžiaus, įvairiarūšius medynus, geriau atkurti mišką. Kultūriniuose rezervatuose numatyta leisti vykdyti būtinus specialiuosius kraštovaizdžio formavimo ir kitus kirtimus, genetiniuose draustiniuose esantys miškai priskiriami apsauginių miškų grupei atsižvelgiant į tai, kad juose būtina intensyvesnė ūkinė veikla nei kituose draustiniuose.
Taip pat pagreitinamos miškų priskyrimo miškų grupėms procedūros. Atsisakius perteklinių procedūrų ir suteikus Aplinkos ministerijai teisę priskirti miškus miškų grupėms, iki šiol daugiau kaip metus trukęs procesas sutrumpės maždaug trimis mėnesiais. Pakeitimai palengvins planuojamų aplinkosauginių ir miškų ūkio priemonių vykdymą, sumažins administracinę naštą ūkio subjektams, leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšų.
Priimti pakeitimai svarbūs bei naudingi ir tiems, kas naujai įveisia mišką ir nori ypač greitos naudos iš tokio miško. Miškų funkcinė klasifikacija papildoma nauja miškų grupe – plantaciniais miškais. Tokių miškų auginimo tikslas – gauti kuo greičiau ir kuo daugiau medienos. Tai leistų padidinti žaliavinės medienos pasiūlą medienos pramonei ir energetikai. Šie miškai nuo kitų ūkinių miškų skiriasi trumpesne kirtimų rotacija, juose netaikomi biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo reikalavimai. Siekiant išsaugoti natūralias ir pusiau natūralias miško ekosistemas nebus leidžiama esamų miškų transformuoti į plantacinius.
Be to, nuo šiol Miškų įstatyme reglamentuojami esminiai nepriklausomų medienos matuotojų veiklos principai.
Šių Miškų įstatymo pakeitimų įgyvendinimui reikalingus poįstatyminius teisės aktus planuojama priimti iki spalio 1 d.
