Bendrauja cheminėmis liaukų išskiriamomis medžiagomis

Kaip teigiama filmuke, šuns uoslė yra nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. kartų jautresnė nei žmogaus. Ir kai šuo uosto kito šuns užpakalinę dalį, jis tai daro norėdamas sužinoti kuo daugiau apie kitą keturkojį.

„Įsivaizduokite, jog tai yra kita bendravimo forma – kalbėjimas ne žodžiais, bet cheminėmis medžiagomis, - sako pasakotojas turėdamas omeny specialias šunų analinių maišelių liaukų išskyras. – Tiesą sakant, toks elgesys yra tik vienas iš daugybės komunikacijos cheminėmis medžiagomis pavyzdžių gyvūnų karalystėje.“

Filmuke pasakojama, kaip dar 1975 m. dr. Georgas Pretis iš Monellio cheminių jutimų centro Filadelfijoje tyrė šunų ir laukinių kojotų liaukų išskyras, norėdamas daugiau sužinoti apie šį uostymo reiškinį. Jo komanda nustatė, jog šuns užpakalinėje dalyje yra vadinamieji analiniai maišeliai, kurie ir išskiria chemines medžiagas, kurias kiti šunys gali identifikuoti. Viena iš liaukų yra apokrininė liauka, kuri suteikia šunims jiems būdingą „šuns“ kvapą. Dar viena liauka atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant žinduolių odos ir kailio nepralaidumą vandeniui.

Specialus uoslės organas

G. Pretis nustatė, jog pagrindiniai cheminiai junginiai išskiriami šių liaukų ir suteikiantys šunišką kvapą yra įvairios riebalų rūgštys bei trimetilaminas. Trimetilaminas yra organinis junginys dažnai susidarantis yrant augalams ir gyvūnams, dažnai siejamas su pūvančios žuvies ar blogu burnos kvapu.

Unikalus šuns kvapas priklauso nuo įvairių veiksnių – dietos, lyties, šuns nuotaikos ir kitų. Kai šunys uodžia vienas kitą, juos pasiekia visa ši informacija, kurios jie negalėtų gauti jokiu kitu būdu. Tačiau kaip šunys sugeba išskirti šiuos informacinius kvapus iš kitų, gerokai stipresnių kvapų, pavyzdžiui, šuns išmatų?
Citata
Šuns uoslė yra nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. kartų jautresnė nei žmogaus. Ir kai šuo uosto kito šuns užpakalinę dalį, jis tai daro norėdamas sužinoti kuo daugiau apie kitą keturkojį.

„Savo itin jautrioje nosyje šunys turi specialią antrinę uoslės sistemą, vadinamą Jakobsono organu“, - atskleidžiama filmuke. Šis organas yra pritaikytas būtent komunikacijai cheminėmis medžiagomis ir kitų aromatų tiesiog neužuodžia. Atskirai šiame organe esančiais nervais surinkta cheminė informacija keliauja tiesiai į smegenis ir leidžia nosies savininkui daugiau sužinoti apie kitą jo uostomą šunį – be pašalinių kvapų trukdžių.

Taigi šunys vienas kitą uosto ne dėl pramogos, baigia filmuko pasakotojas, bet norėdami kvapų pagalba daugiau vienas apie kitą sužinoti.

Visą filmuką galite peržiūrėti žemiau:

Parengta pagal dailymail.co.uk, huffingtonpost.com iryoutube.com medžiagą