Sinoptikai tvirtino, jog kruša – ne žiemos, o vasaros reiškinys. „Mūsų stotys krušos neužfiksavo, tačiau ji tikrai galėjo būti, nes vyravo tokios oro sąlygos. Nuo pajūrio visos Lietuvos link slinko audros debesys. Krušos ledukai susiformuoja aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, jie tuose audros debesyse nespėjo ištirpti, todėl ir nuklojo žemę“, – aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai.

Kretingiškiai prisipažino, jog kruša juos ne tik išgąsdino, bet ir pridarė nuostolių. „Ji prasidėjo apie 2 val. naktį ir truko kokį pusvalandį. Krušos ledukų iškrito tiek, jog kiemuose buvo balta lyg prisnigę. Krušos gabalai buvo tikrai dideli, baiminomės, kad langų neišdaužytų. Be to, ledukai nuniokojo gėlės, daržovių lapus. Žodžiu, patyrėme nuostolių, bet tokia ta gamta“, – pasakojo kretingiškiai.

Sinoptikų teigimu, nė viena Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos stotis, kurių šalyje yra apie 20, krušos neužfiksavo.

„Galime patvirtinti tik tai, jog naktį būta labai stipraus lietaus Šiaulių, Telšių apylinkėse, palijo daugelyje rajonų. Šiandien (antradienį – DELFI) dar pasidžiaugsime vasara, gal kai kur bus užfiksuotas ir karščio rekordas, bet naktį šalį vėl pasieks audros debesys, o jau rytoj per Lietuvą slinks šaltas atmosferos frontas“, – kalbėjo sinoptikai.

Kruša šią vasarą Lietuvoje buvo itin retas reiškinys. Ji atsiranda dėl didelių temperatūros svyravimų, o beveik visas liepos mėnuo buvo vėsus, rugpjūtį, kuris buvo karštas, iškrito labai mažai kritulių.