Patys gyventojai kačių gaudyti negali

Skaitytojai piktinosi, kad pastaruoju metu benamių kačių prisiveisė daug. Specialiose šėryklose gyvūnų mylėtojų šeriamos murklės išplečia „savo“ teritoriją ne per vieną, o per kelis daugiabučių kiemus, nevaržomai dauginasi.

Labiausiai automobilių vairuotojai nepatenkinti, tuo kad katės atšalus orams lipa ant automobilių kapotų. Taip jos nori sušilti.

„Stovi ir laukia atvažiuojančio šildytuvo“, - juokaudama teigė Žirmūnų daugiabučio gyventoja, pastebėdama, jog katės automobilius gali ir subraižyti aštriais nagais.

Gyventojai, kuriems kačių draugija įgriso, apie nepageidaujamus keturkojus gali pranešti  „Grindai“ - Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinei tarnybai arba kreiptis į gyvūnų globos organizacijas. Tačiau jos ne visuomet gali padėti.

D. Navickienė
Kartais žmonės ima klykti, kai tik pamato dvi kates. Man tai labai keista. Visur yra beglobių gyvūnų: vienuose rajonuose daugiau, kituose – mažiau. Kur žmonės yra aktyvesni ir gyvūnus sterilizuoja, ten jų yra mažiau. Yra piliečių, kurie katės užlipimą ant mašinos laiko didžiausia tragedija. Jie pasiryžę juos nužudyti. Dabar katės tikrai dažniau lipa ant mašinų pasišildyti. Tai yra natūralu, nes joms šalta.

Sterilizuota katė - „legali“ daugiabučio kiemo gyventoja

Svarbiausia tai, kad pagal Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisykles, „Grindos“ darbuotojai gali gaudyti tik tas benames kates, kurios nėra sterilizuotos ir specialiai sužymėtos. Jei kieme gyventojams ramybės neduodančios katės sterilizuotos, jų liesti negalima.

Pagal dabar galiojančią tvarką, pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovės Sandros Trinkūnaitės – Rimkienės, taip pat nėra nustatyta, kiek kieme daugiausiai gali gyventi kačių. Be to, jos žodžiais tariant, gyventojai patys neturi teisės gaudyti bešeimininkių kačių.

Pasirodo, kad gyventojai, pro langus katėms mėtantys maistą, elgiasi netinkamai. S. Trinkūnaitė – Rimkienė patikino, kad yra šių gyvūnų šėrimas yra griežtai reglamentuotas. Norint pašerti išalkusius gyvūnus reikia parengti nemažai dokumentų.

„Gyventojams galima šerti benames kates, bet tik laikantis taisyklių reikalavimų. Asmuo, norintis šerti benames kates, turi parengti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo programą ir pateikti ją Savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriui užregistruoti. Programa perduodama Saugaus miesto departamentui derinti. Jei Saugaus miesto departamento direktorius pritaria šiai programai, yra surašomas kačių šėrimo vietos parinkimo aktas. Kai yra nustatyta kačių šėrimo vieta, kates šeriantis asmuo kačių šėrimo vietoje gali pastatyti šėrimui skirtus statinius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka“, - tikino Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.

Taigi, pastebėjus gausų laukinių kačių kiekį daugiabučių kiemuose, gyventojams pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar jų kaimynai beglobes kates šeria laikydamiesi savivaldybės nustatytų taisyklių.
Šuo ir katė

Sanitarinės tarnybos darbuotojai apmėtomi kiaušiniais

Kad iš kiemų iškrapštyti benames kates nėra lengva, sutiko ir „Grindos“ direktoriaus pavaduotojas Gediminas Bernadišius. Anot jo, kai katės sterilizuojamos, jas gali perimti nauji šeimininkai. O jei susidomėjusių nėra, kiekviena katė turi būti sugrąžinta į tą pačią vietą, iš kurios buvo paimta.

O apie išaugusią kačių populiaciją Žirmūnuose pašnekovas teigė nieko negirdėjęs. Be to, jis teigė, kad į pavienio gyventojo skundą sureaguoti sunku, kadangi dažnai kates gina didesnė dauguma namo gyventojų.

„Vieni gyventojai nori, kad katės būtų gaudomos, kiti – nenori. Kartais vos ne iki muštynių prieinama. Kartais, kai atvažiuoja mūsų mašina gaudyti kačių, žmonės pro langus iš kiaušinių ima mėtytis. Todėl visada norime, kad dalyvautų ir bendrijos atstovas. Jei į taborą išvažiuojame, tai ir policijos atstovą vežamės. Pirmiausia važiuojame ten, kur apie problemą praneša namo administratorius. Taip nėra, kad namo gyventojas paskambina ir mes važiuojam kaip taksi“, - pasakojo G. Bernadišius.

Pasak jo, jau kurį laiką sugautų benamių kačių „Grindos“ darbuotojai nebeužmigdo. Gyvūnams bandoma padėti surasti naujus šeimininkus. Kaip teigė pašnekovas, nemaža daliai juos surasti pavyksta. O likusioji dalis sterilizuotų gyvūnų grįžta į tą patį kiemą, iš kur buvo paimti.

Gyvūnų globėjai pateisina ant mašinų lipančias kates

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus direktorė Danutė Navickienė kačių kaimynystės nelinkusi sureikšminti. Vis dėlto ji pripažino, kad šie gyvūnai gatvėse bastytis neturėtų. Tačiau ji linkusi manyti, nors kačių kiemuose ir mažėja, tačiau artimiausiu metu jų ten vis dar bus galima sutikti.

G. Bernadišius
Vieni gyventojai nori, kad katės būtų gaudomos, kiti – nenori. Kartais vos ne iki muštynių prieinama. Kartais, kai atvažiuoja mūsų mašina gaudyti kačių, žmonės pro langus iš kiaušinių ima mėtytis. Todėl visada norime, kad dalyvautų ir bendrijos atstovas. Jei į taborą išvažiuojame, tai ir policijos atstovą vežamės. Pirmiausia važiuojame ten, kur apie problemą praneša namo administratorius. Taip nėra, kad namo gyventojas paskambina ir mes važiuojam kaip taksi.

„Kartais žmonės ima klykti, kai pamato dvi kates. Man tai labai keista. Visur yra beglobių gyvūnų: vienuose rajonuose daugiau, kituose – mažiau. Kur žmonės yra aktyvesni ir gyvūnus sterilizuoja, ten jų yra mažiau. Yra piliečių, kurie katės užlipimą ant mašinos laiko didžiausia tragedija. Jie pasiryžę jas nužudyti. Dabar katės tikrai dažniau lipa ant mašinų pasišildyti. Tai yra natūralu, nes joms šalta“, - padėtį komentavo gyvūnų globėja.

Pasak pašnekovės, gyventojai turi susitaikyti su šių gyvūnų draugija ir jiems padėti kuo aktyviau vykdant sterilizaciją.

Kita vertus, D. Navickienės įsitikinimu, nenorint, kad kiemuose  nebūtų kačių, reikia rūpintis ne tik jų sterilizacija. Moteris priminė, kad visų pirma negalima begėdiškai išmesti atsibodusio naminio gyvūnėlio į gatvę.
Katės

Tiesa, gyvūnų globėja patarė šiuo metu nesikreipti į „Grindą“ dėl kačių sterilizacijos, kadangi dabar joms per šalta. Pasak jos, kur kas geriau luktelti pavasario: „Žiemą didžiulis virusų pavojus. Dabar išleisti į gatvę sterilizuotą gyvūną yra pavojinga – per šalta. Jis patiria didžiulį stresą, todėl sumažėja jo imunitetas.“

Taip pat moteris paminėjo, kad Žirmūnuose yra įrengta ganėtinai nemažai bešeimininkių kačių šėrimo vietų. Be to, ji pridūrė, kad šeriant kates visuomet būtina laikytis tvarkos ir nemesti maisto kur tik užsigeidžiama.

„Jei žmonės nori šerti kates, šėrimo vietą reikia parinkti kartu su savivaldybe. Pagal dabar galiojančią tvarką negalima bet kur mesti maisto. Aš tai laikau tiesiog šiukšlinimu. Už tai žmonės turėtų būti baudžiami. Jei gyvūnas alkanas duodi jam to, ką jis prie tavęs suvalgo. Jokių šiukšlių palikti negalima“, - tvarkingai šerti benamius gyvūnus ragino D. Navickienė.