Ateityje Europos Komisija planuoja gyvūninio maisto produktų etiketėse nurodyti informaciją apie gyvūnų gerovės reikalavimų laikymąsi. Tai leis vartotojams rinktis kokybiškesnius produktus, o gamintojams, kurie taiko aukštesnius nei būtiniausi gyvūnų gerovės standartus, atvers naujas rinkos galimybes.
Europos Komisija pripažįsta, kad gyvūnų gerovė – tai taip pat Europos kultūrinė pažanga, nes ja siekiama skatinti pagrindinius žmogiškumo principus ir santykių su gyvūnais srityje.
Galimybė žengti žingsnį atgal
Vienas svarbesnių gyvūnų gerovės principų – judėjimo laisvė. Dėl savo prigimtinių poreikių gyvūnai neturėtų būtų rišami ar pančiojami.
Tačiau gyvūnų gerovę reglamentuojančiuose dokumentuose yra ir daugybė išimčių bei kompromisų. Pavyzdžiui, iš pradžių kostatuojama, kad gyvūnas neturėtų būti rišamas, bet po išdėstoma, kaip elgtis, jeigu jis vis tik būna pririštas ar supančiotas.
Tokie vienas kitam prieštaraujantys teiginiai skamba keistokai. „Jei visgi gyvūną reikia pririšti ar supančioti, tai gyvūnas turi turėti galimybę bent jau laisvai stovėti, atsistoti, atsigulti ir ilsėtis visose natūraliose pozicijose, ėsti, paėjėti žingsnį atgal, laikyti tiesią galvą, turėti socialinį kontaktą su kitais gyvūnais, valytis/laižyti savo kūną ir turėti galimybę laisvai judėti“, - tokios rekomendacijos pateikiamos Europos Sąjungos ūkininkams.
Ūkio filosofija atitinka gyvūnų poreikius
Tuo tarpu žemės ūkio bendrovė „Ilzenbergas“, ūkininkaujanti pagal biodinaminius principus, nepripažįsta tokių dviprasmybių ir gyvūnų gerovę laiko viena esminių sąlygų savo veikloje. Todėl 6-asis (iš 10-ies) biodinaminio ūkininkavimo principas skelbia: „Mes, puoselėdami biodinaminio ūkio tradicijas, ypatingą dėmesį skiriame ūkinių gyvūnų gerovei, auginame juos kuo natūralesnėmis, jų prigimtinius poreikius tenkinančiomis sąlygomis“.
Ūkio vištos, žąsys, kalakutai laikomi erdviose patalpose, iš čia paukšiai gali išeiti vaikštinėti į atskirą jiems skirtą teritoriją lauke, žąsys nukrypuoja iki tvenkinio.
Jo nuomone, dar neretai gyvūnų gerovė tampa rinkodaros priemone, bet ne tikru nuoširdžiu rūpesčiu. „Girdėjome, kad dideliuose kiaulių kompleksuose groja muzika, kiaulės žaidžia su kamuoliais, bet ar tai yra jų prigimtinis poreikis? Aš tuo labai abejoju“, - kalbėjo P.Kuras.
Gyvūnų gerove rūpinsis parlamentinė grupė
„Šią iniciatyvą laikome labai reikšminga ir reikalinga. Tokios grupės atsiradimas parodo, jog kaip šalis suvokiame ir pripažįstame, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, turi jausmus, gali jausti skausmą, kančią, alkį ir reaguoti į malonius jausmus, todėl turime užtikrinti jų apsaugą valstybiniame lygmenyje. Šalyje galioja nemažai teisės aktų su spragomis ir neatitikimais Europos Sąjungos dokumentams, todėl parlamentinės grupės vaidmuo yra labai svarbus“ – teigė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Europos Sąjungos šalis nares rūpintis gyvūnų apsauga įpareigoja ir Lisabonos sutartis, kurioje pripažįstama, kad gyvūnai yra jaučiančios būtybės. Sutartis numato, kad Sąjunga bei valstybės narės, vykdydamos įvairių sričių politiką, turi visiškai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus.
