„Litexpo“ parodų centre lapkričio 4-6 dienomis vyksta parodos „Jūsų namai“, „Vaikų šalis“ , „Šventė“ bei „Žiemos puokštė“. Parodoje „Vaikų šalis“ jau praeitais metais pastebėta ryški ekologiškų drabužėlių, žaislų banga.

„Litexpo“ parodų rūmų atstovė Rasa Keliuotytė tikino, jog parodos dažniausiai atspindi tai, kas yra ypatingai aktualu rinkoje ir šiuo metu tai yra ekologinės idėjos.

Todėl ne tik vaikų, bet ir pusė kitų čia rengiamų parodų gausiame gaminių asortimente siūlomos ekologiškos medžiagos ar prekės. „Vaikų šalyje“ žaidimų aikštelėje karaliauja kartono žaislai, vaikai mokosi kurti iš natūralių medžiagų arba perdirbti tai, kas lieka.

Didelę dalį salės užėmusiame „Pasakų mieste“ įsikūrė žaislų, dantukų ligoninės bei įvairios dirbtuvės vaikams.

Kiekvienas žaislas – iščiupinėtas menininkės rankų

„Įvairūs kartoniniai baldai, žaidimai su kartono dėžėmis yra labai populiarūs. Todėl, kad juos galima išpiešti ir tai skatina vaikų kūrybiškumą. Viena įmonė gamina tik kartotinius baldus. Jie tokie smagūs, o juk vaikai viską išauga – ar tikrai verta pirkti įprastus plastmasinius baldus ir vėliau juos keisti? - pasakojo R. Keliuotytė. - Parodoje „Žiemos puokštė“ pirmą kartą surengta lėlių ir meškučių paroda. Susidomėjimas jomis didžiulis, ir aišku, kodėl. Kieviena lėlytė, kiekvienas žaislas yra iščiupinėtas menininkės rankų. Jie visi – su savo charakteriu, visi skirtingi. Manau, vaikai tai irgi pajunta – jiems nebeįdomu tiesiog turėti kažkokį daiktą, reikia, kad tas daiktas suteiktų naujų, neatrastų galimybių.“

„Litexpo“ atstovė teigė, jog vis daugiau žmonių užvaldo idėjos, kaip prikelti daiktus „antram gyvenimui“, aktyvėja įvairiausi mainai, nereikalingų daiktų atidavimas. Ir visa tai skatina ne vien noras sutaupyti, bei ir poveikio gamtai suvokimas.

Iš mažų dalykų gimsta stebuklai

Parodos metu kartu su krautuvėlės „Ekodaiktai“ atstovais vaikai „pynė“ kilimą iš saldainių popierėlių, žaislus iš šiaudų o jų mamos tuo metu galėjo pamėginti pasisiūti suknelę iš senų vyriškų marškinių arba daugkartines natūralias sauskelnes iš flanelės bei senų rankšluoščių.

Iniciatyvos „Eko daiktai“ idėjos vadovė Birutė Jakučionytė, atrodo, niekada nepristinga idėjų veikloms bei žaidimams. „Mano tikslas – iš mažų dalykų padaryti didelius stebuklus, - šypsodamasi sako moteris.

Žvelgdama į ilgą, blizgančiais saldainių popierėliais išklijuotą kilimą B. Jakučionytė prisimena, jog idėja jį kurti kilo iš labai gyvenimiškos situacijos. „Jie neperdirbami! Vaikai klausia, į kurį kibirą mesti saldainių popierėlius? O man jie - labai gražūs, spalvingi, blizgantys – net gaila išmesti. Todėl kilo idėja viską klijuotį į kilimą, tačiau manau, kad juos galima panaudoti dar įdomiau,“ - svarstė „Eko daiktų“ idėjos vadovė.

Lietuviai taip pat turi harmonijos simbolį

Toks spalvingas kilimas pradėtas „pinti“ jau praėjusioje „Vaikų šalies“ parodoje. B. Jakučionytė tikisi, jog kada nors jos gyvenamoje sodyboje Trakų rajone nusidrieks ilgas, kelių šimtų metrų saldainių popierėlių kilimas, o rekordų registratoriai suskubs tokį kūrinį įrašyti į rekordų knygą.

Pati Birutė vaikus moko senovinio ir gana lengvo užsiėmimo – pinti iš šiaudų vadinamuosius sodus. Tai – iš įvairaus dydžio šiaudų rombų sukurtos puošmenos, dažniausiai kabinamos kur nors palubėje. Keli pažįstami Birutei užsiminė, jog rombo forma harmonizuoja namus. „Jeigu taip iš tiesų yra, vadinasi, mes Lietuvoje viską turime iš senų senovės – nereikia jokių indiškų daiktų, gaudyklių, dar kokių nors dzingu lingu. O dabar ateina tarsi tų rombų mada,“ - tvirtino „Eko daiktų“ idėjos autorė.

Ko iš tiesų reikia – aiškėja auginant ketvirtąjį

Savo rankomis baldus gaminantis meistras į „Stebuklų šalį“ užsukusiems vaikams dalijo medines plokšteles su pritvirtintu magnetu. Nusipiešę savo pasaką vaikai vėliau ją pritvirtina prie šaldytuvo ar radiatoriaus.

Birutė žavisi ir vienos bendrovės kuriamomis jungiamosiomis detalėmis darbeliams iš kartono. „Pabandžiau iš kartono sujungti lentynas ir mane, suaugusį žmogų, tai įtraukė! Mačiau, kaip vienas menininkas tokiu būdu kuria įspūdingas skulptūras. Tai skatina fantaziją, kūrybiškumą, o juk turime dar begalę dalykų, kuriuos galime perdirbti,“ - pasakojo moteris.

Įvairūs gamintojai siūlo keisti masiškai gaminamus žaislus, sauskelnes ar rūbelius natūralių medžiagų, mažiau vaikams kenksmingais daiktais. Tačiau B. Jakučionytė teigia, jog reikėtų pradėti ne nuo ekologiškų sauskelnių. „Labiausiai vaikams kenkia vartotojiškumas ir jo skatinimas. Mano gyvenimo filosofija: „Nepirk to, be ko galima išgyventi.“ Nuoširdžiai pasakysiu: įvairūs gamintojai siūlo tai, ko auginant vaikus visai nereikia. Ir iš viso nereikia! Bet tai supranti tik augindama trečią, ketvirtą vaiką... O pirmiesiems dviems reikia visko: ir to, ir šito, ir trečio,“ - linksmai patirtimi dalijasi B. Jakučionytė.

Birutė Jakučionytė, "Eko daiktai" idėjos autorė, keturių vaikų mama

Tvirti gyvenimo būdo principai

Keturių berniukų mama įsitikinusi, jog daugybę dalykų, reikalingų auginant vaikus, galima perdaryti, skolintis, apsimainyti. Energinga moteris, augindama vaikus, turi kelis griežtus principus, kurių nesulaužo net meiliausiai nutaisyti žvilgsniai.

„Namuose neturime televizoriaus. Vyriausiam berniukui yra aštuoneri. Nė vieno neleidžiame prie kompiuterio. Vyriausiasis labai prašo, bet neleidžiame. Nei valandos per dieną – nė kiek. Na, nebent per šventes ar kokiais išimtinais atvejais. Nenaudojame jokių farmacijos produktų ir apskritai medicinos sistemai esame labai prasti klientai,“ - vardija B. Jakučionytė.

Miestiečiams - gerokai sunkiau

Moteris mano, jog jos gyvenimo būdą bei suvokimą stipriai pakeitė gyvenimas kaime. Todėl jai sunkiai pavyksta sugalvoti patarimą ekologija besidomintiems miestiečiams. „Kaime tavęs neįtraukia tokia masinė psichozė pirkti ir vartoti. Pamenu, kaip gerus pora metų turėjau save stabdyti: „Ak – Kalėdinis išpardavimas! Visi bėga, perka – ir man reikia! Tada susimąstai – betgi nereikia! Iškepsim meduolių, įdėsim naminio obuolių sūrio ir viskas bus daug gražiau bei skaniau. Tačiau tai labai sunku atsekti tai, ką įteigia visuomenė. Tiesiog visuomet stovėdami prie vitrinų labai gerai pagalvokite – ar tikrai man to reikia? Ar tikrai to reikia mano vaikams? Ar reikia to NAUJO daikto, jei kažkas turi tokį patį naudotą?“