Lyderiai – agurkai ir pomidorai, tarp žolelių - bazilikai
Agrofirmos „Sėklos“ produkto vadovė, atsakinga už daržovių sėklas, Jolita Grigienė su GRYNAS.lt skaitytojais sutiko pasidalinti praktiniais patarimais, ką ir kaip galima sėti belaukiant pavasario, taip pat atskleidė, kokios daržovės labiausiai domina lietuvius pirkėjus bei į ką būtina atkreipti dėmesį sėklas pasėjus ir toliau joms padedant subrandinti derlių.
„Daug kas dabar augina prieskonines žoleles, pavyzdžiui, baziliką ant palangės. Jį galima auginti ištisus metus ir jis yra pats populiariausias“, - tikino J. Grigienė. Anot jos, bazilikas, jeigu tik namuose yra pakankamai šilta, gana lengvai auga. Lietuviams taip pat įdomios gražgastės, vadinamos rukolomis, taip pat čiobreliai ir rozmarinai.
„Čiobrelių sėklos yra labai smulkios. Kai kelias sėklytes pasėjate į kokią nors talpą ir jos sudygsta, paaugusius daigelius, turinčius tikruosius lapelius, būtina persodinti po kelis į didesnius vazonėlius. Juose jie sėkmingai gali augti ir šakotis, - pasakoja pašnekovė. - Jeigu sėklos nebūtų persodinamos, jos augtų labai tankiai vienas prie kitos ir skurstų. Jų šaknims reikia vietos – kad nebūtų nežinia kiek tų augalų prisisėję“.
Melionams ir arbūzams reikia daug saulės
„Jie iš tikrųjų puikiai užauga net ir lauko sąlygomis, o galima užsiauginti ir šiltnamyje, bet reikia turėti daug vietos, nes augalai paleidžia virkščias. Lauke jie irgi puikiai sunoksta ir būna skanūs, saldūs“, - teigė „Sėklos“ produkto vadovė. GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad vilniečiui Mariui arbūzą yra pavykę užsiauginti ir balkone, tačiau daržinininkystės srities žinovė teigė, kad tokie atvejai – retenybė.
„Melionai ir arbūzai – šilumamėgės kultūros. Jeigu nusprendžiame, kad auginsime lauke, reikia sulaukti šiltų orų, nes jie labai bijo šalnų. Jeigu pasodinsime, kai dar tikėtinos šalnos, kai visi skuba greičiau pasodinti, nes nori greičiau sulaukti derliaus, gali ir nepavykti – reikia dengti agroplėvele ir pan. Šios kultūros mėgsta ir derlingesnį dirvožemį, o ne dirvą“, - sakė J. Grigienė.
Miestiečiai nori „daržo“ ant palangės
J. Grigienė pripažįsta, kad dalis sėklų ieškančių pirkėjų nori „daržą“ pasidaryti ant palangės arba įkurti balkone. Tokių tikrai yra daugiau negu anksčiau.
„Jeigu pomidorus auginsite namie, vasario pabaigoje jau galite pradėti. Pomidorai dygsta apie 7-10 dienų, jeigu sėklos turi mažiau energijos – kartais ir iki dviejų savaičių gali užtrukti. Kai sudygsta, kol užaugs - vesti vaisius jums jis pradės tik vasarą“, - sakė J. Grigienė.
Jeigu dabar pasėsite bazilikus ir rukolas, joms sudygti reikės vėlgi apie 10 dienų, tačiau didesnis krūmelis, tinkamas skabymui, užderės tik vasaros viduryje.
„Bazilikas yra vienas iš tų prieskonių, kurį galima greičiau užsiauginti. Sudygsta per kokias dešimt dienų, bet jis pakankamai sparčiai auga, o štai, pavyzdžiui, rozmarinas būna, kad ir tris savaites dygsta. Čiobrelis irgi dygsta ilgiau“, - žolelių augimo subtilybes atskleidė pašnekovė.
Tarp greitai dygstančių daržovių moteris minėjo agurkus, ridikėlius, salotas, špinatus, o štai paprikos sėklos kartais dygsta dvi savaites, morkos – tris.
„Špinatai nelabai mėgsta šilumą. Jie užaugs ir ant palangės, bet daigai gali būti labai ištįsę. Jie nebijo šalčių ir šalnų, bet jeigu namuose labai karšta, jiems tai nepatinka“, - pridūrė J. Grigienė.
Nuo ko pradėti? Kaip prižiūrėti?
Nusprendus įkurti mini „darželį“ ant palangės ir išsiruošus nusipirkti sėklų, reikia nepamiršti pagalvoti ir kokioje žemėje, kokiuose indeliuose jūsų daigeliai augs.
„Jeigu turite nedidelį vazonėlį – kelių centimetrų skersmens ir į jį pasėsite visą pakelį, tarkime, bazilikų, tikrai nebus gerai. Jeigu matote, kad labai tankiai sudygo, reikia palaukti, kol augalai išleis pirmuosius tikrus lapelius ir tik tada galima pikuoti (praretinti – red. past.). Į tą patį vazonėlį galite pasodinti 4-5 augaliukus, bet ne 20”, - patarė daržininkystės specialistė.
Ji priduria, kad ant sėklų pakelių paprasta parašyta, kokiais atstumais rekomenduojama auginti jūsų turimas sėklytes, taigi derėtų tokios informacijos taip pat nepraleisti pro akis.
Ar visi turime tinkamą „ranką“?
J. Grigienė pripažįsta, kad pati ir sėja, ir sodina praktiškai visas naujas sėklų veisles, kurios tik naujai atsiranda asortimente ir viskas sudygsta. Todėl ji sako nemananti, kad vienų „rankos“ daržui tinkamesnės nei kitų. Ji svarsto, kad nesėkmė daiginant sėklas gali aplankyti ne tiek dėl „blogų rankų“, kiek dėl įgūdžių ir žinių stokos.
„Juk sėjant lauke reikia laikytis ir žinoti sėjomainos principus. Į tą pačią vietą agurkus arba morkas gali sėti tik po trijų-keturių metų. Dažnas to nežino – pasėja, nesudygsta, nesulaukia derliaus ir kaltina, kad sėkla bloga. O iš tikrųjų – reikia nemažai žinių. Manyčiau, kad turėtų visiems pasisekti“, - juokiasi „Sėklų“ produkto vadovė.
Lauko daržininkystei dar reikia palaukti
„Kas turi stiklinius šiltnamius, šiek tiek greičiau viskas įšyla po žiemos, tačiau dabar dar naktimis būna šaltukas, dar jeigu ir bus pasėtos atsparesnės kultūros, jos vargs. Gal ir sudygs, bet sunkiai vystysis“, - samprotavo J. Grigienė. Ji sako, kad daržininkai sėją pradeda pagal orus, tačiau tikslaus paskaičiavimo, kad turi būti tiek ir tiek parų su aukštesne temperatūra, kad jau būtų metas kibti į darbus, nėra.
„Praeitais metais, kada buvo labai vėlyvas pavasaris, sniego buvo iki balandžio vidurio, visa sėja vėlavo. Tradiciškai pirma sėjama į šiltnamį – ridikėlius, salotas, špinatus, o po to, kai visiškai sušyla oras, sėjama į lauką. Pernai mes tokio dalyko net neturėjome, buvo taip šalta, kad žmonės nieko negalėjo pasėti į šiltnamius. Po to jau viskas buvo sėjama lauke. Manau, šiemet mes turėsime tą šiltnaminį derlių, skirtingai nuo praeitų metų“, - sakė „Sėklos“ produkto vadovė.
