„Pradėjau domėtis, kaip galima sutaupyti pinigų, ieškoti. Kadangi ruošėmės keisti vamzdyną, išsiunčiau el. laiškus daugeliui kompanijų ir paprašiau pateikti sąmatas su pasiūlymais“, - bendradarbiavimo pradžią su siurblį įrengusia kompanija atsiminė daugiabučio Architektų g. 77 pirmininkas A. Lenkutis.
Piktinosi triukšmu ir nemaloniais kvapais
Daugiabučio gyventojų atstovas atskleidė, kad sprendžiant klausimą, ar toks siurblys namui reikalingas, 14 butų iš 64 pasisakė prieš. „Jie ir po šiai dienai mano, kad tai yra blogas dalykas, nors už kelių metų kitaip kalbės“, - svarstė A. Lenkutis. Jis sako, kad kai tik sistema buvo įrengta ir pradėjo dirbti, dalis gyventojų skundėsi, kad siurblys skleidžia didžiulį triukšmą, daliai nepatiko kvapai.
Savo ruožtu siurblį projektavusių bendrovės „Enso projects“ atstovų teigimu, siurblio skleidžiamas garsas tikrai nėra didesnis už seno buitinio šaldytuvo ir jokių nemalonių kvapų jis neskleidžia. Tokio tipo įrenginys, specialistų teigimu, tinkamiausias ne žemesniems kaip penkių aukštų daugiabučiams nepriklausomai nuo to, ar tai yra senos statybos namai, ar naujos.
„Butui tai kainuoja 2 tūkst. Lt pilnai visos sistemos įrengimui. Įvertinus visas investicijas, kiek gyventojai sutaupo, tai atsipirkimas po keturių-penkerių metų yra realus“, - skaičiavo siurblį įrengusios bendrovės vadovas Vaidas Šaltenis.
Pro ventiliacijos angas išeinantis šiltas oras grąžinamas
„Susidomėjimas yra labai didelis, tačiau proveržio nėra dėl to, žmonėms reikia gyvo pavyzdžio. Jie vis laukė, kada bus, kaip bus. Dabar kai turime gyvą pavyzdį, visiems bus mažiau klausimų. Manome, kad iš esmės didžiajai daugumai daugiabučių, kurie Lietuvoje yra, ši sistema tinkama. Kiek gyventojai tai supras, toks bus ir potencialas“, - aiškino V. Šaltenis. Pasak vyro, visa sistema buvo kurta orientuojantis į senos statybos daugiabučius, ieškant sprendimo, kaip nebrangiai, bet efektyviai sumažinti kaštus, mokamus už gyvatuko šildymą. Bendrovė tiki, kad tokį sprendimą rado.
Trečiadienį įmonė pasikvietė žurnalistus ant Architektų g. 77 namo stogo ir pademonstravo, kaip siurblys buvo įrengtas ir kaip jis padidina gyvatuko efektyvumą: „Buvo angos, per kurias visas oras išeidavo lauk. Mes tiesiog uždarėme šias angas ir pastatėme du šilumos siurblius, kurie iš šiltos erdvės ima šiltą orą, praleidžia pro savo šilumokaitį ir toliau jau atimta energija (šaltas oras) keliauja už šachtos. Šiltas oras, kuris anksčiau buvo metamas lauk, dabar išnaudojamas ir ta išnaudota energija virtusi į karštą vandenį tiekiama į gyvatukus“, - aiškino V. Šaltenis.
Siurblių efektyvumą stebės internetu
Nors name sumontuoti du siurbliai, kol orai šilti, dirba tik vienas, tačiau žiemos metu bus išnaudojami abiejų siurblių pajėgumai.
„Įrengta monitoringo sistema, bet kas gali prisijungti internetu ir pamatyti, kaip veikia patys įrenginiai. Du mėnesius siurblius eksplotavus, galima pasakyti, kad šilumos pagaminimo kaina siekia apie 9 centus (savo ruožtu miestas parduoda beveik už 30 ct). Pagrindinis mūsų akcentas – šilumos taupymas, ta šiluma, kuri yra nemokama, būtų panaudojama naudingai“, - sakė V. Šaltenis.
Rekuperacijos sistema - 4-5kartus brangesnė
Energetikos ekspertas, auditorius Rimidijus Pikutis negaili šiai sistemai pagyrų. Anot jo, tai realiai vienintelis optimalus variantas, nes, pavyzdžiui, daugiabučiuose diegti rekuperacinę vėdinimo sistemą kur kas sudėtingiau.
„Nėra vietos, kur statyti įrangą. Toliau, – kas norės, kad po kambarius būtų vedžiojami ortakiai. Tai yra gremėzdiškas dalykas. Be to, ir brangu – siurblio sistemą įdiegti kainuoja apie 2 tūkst. Lt, tuo tarpu rekuperacijos sistemą – 8–10 tūkst. Lt“, - sako nuomonę dėsto energetikas.
