Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (10)
Anykščiai
M.Jovaišos nuotr. / Anykščiai

Dėl Anykščių grožio, valdžia ryžtųsi net privačios nuosavybės nusavinimui

Kol kas nepakankamai išnaudotos miesto viešosios erdvės, nėra aiškiai nurodytų krypčių į miesto parką, o ir pačiame parke dar yra ką veikti. Tokie buvo pirmieji kraštovaizdžio ir architektūros specialistų iš užsienio pastebėjimai Anykščiuose. Tarptautinėje konferencijoje „Kraštovaizdis prasideda už slenksčio“ dalyvavę vietinės valdžios atstovai išryškino ir daugiau problemų, o joms spręsti pasiūlė tiek nuosaikesnių, tiek ir radikalesnių būdų.

Išeitis – privačios valdos nusavinimas

Nors konferencijos dalyviai diskutavo bendromis visai architektų bei kraštovaizdžio specialistų bendruomenei aktualiomis temomis, visgi nemažas dėmesys buvo skirtas Anykščių kraštui.

Konferencijos organizatorė Anykščių rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Lina Blažytė skaitė pranešimą apie istorinio kraštovaizdžio atkūrimą ir su juo susijusias problemas. Anykščių rajone toks pavyzdys – tai šiuo metu rekonstruojamas Burbiškio dvaras. „Džiugu, kad dabartiniai dvaro savininkai rekonstruoja ne tik paties dvaro pastatus, bet investuoja ir į aplinką, istorinio parko atkūrimą“.

Pasak L. Blažytės, dėmesį reikėtų kreipti ne tik į vieną objektą, bet į bendrą vieno ar kito miestelio kraštovaizdžio kūrimą. „Savivaldybė neturi teisės įeiti į privačią teritoriją ir ją tvarkyti. Tad jeigu vienos ar kitos sodybos savininkas nusprendžia nesitvarkyti, mes nieko negalim padaryti. Tai yra didžiulė problema. Jeigu tvarkoma viso miestelio ar gyvenvietės teritorija tą turi daryti visi gyventojai. Priešingu atveju, manau, verta imtis net radikalių priemonių. Juk kiek yra miestelių, kur parkai sutvarkyti ypač gražiai, o pavažiavus kiek toliau – vien sąvartynai... Kartais privataus savininko laisvė tampa žalinga visuomenei, užkerta kelią kitiems bendruomenės nariams gyventi gražioje, tvarkingoje aplinkoje“ – kalbėjo Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja.

Būtent tų daržų legalizavimas galėtų tapti socialiniu projektu. Ten galėtų būti auginamos ekologiškos daržovės, pasodintas vaismedžių sodas, takeliai skiriantys daržus turėtų būti iš mulčiaus ar žolės. Pastačius medines pavėsines, jos galėtų tarnauti kaip daržininkų, sodininkų susitikimų vietų, čia jie galėtų dalintis patirtimi ir t.t.
Citata

L. Blažytė teigė, kad tos radikalios priemonės galėtų būti netgi privačios nuosavybės nusavinimas.

Pigus dažnai reiškia nekokybiškas

Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras išskyrė kelias pagrindines problemas – tradicinio kaimo kraštovaizdžio nykimas, didelis apleistų statinių skaičius, kraštovaizdžio tvarkymo darbai saugomose teritorijose, chaotiška miestų plėtra, kraštovaizdis jūroje bei želdynų tvarkymas. „Dabar ypač daug kalbama apie alternatyvios elektros energijos gamybą. Vėjo jėgainės galėtų stovėti ir Baltijos jūroje, tačiau mūsų, architektų ir kraštovaizdžio specialistų, uždavinys parengti tokį projektą, kad statiniai jūroje nesuniokotų kraštovaizdžio. Juk kažin, ar būtumėm patenkinti, jeigu stebėdami besileidžiančią saulę mūsų žvilgsnį trikdytų jūroje stovinčios jėgainės“ – kalbėjo V. Bezaras.

Kaip vieną iš blogybių, pranešėjas įvardijo pinigų taupymą ten, kur jie negali būti taupomi: „Viešuosius pirkimus laimi įmonės pasiūliusios mažiausią kainą. Bet jeigu reali projekto sąmata yra 5 milijonai litų, tai ką padarys 1,8 milijono litų kainą pasiūliusi ir laimėjusi įmonė? Nauda visuomenei – toks turėtų būti pagrindinis kriterijus pirkimų dalyviams, o ne mažiausia kaina“.

V. Bezaro teigimu, Lietuvos kraštovaizdis keičiasi į gerą, tačiau tai pastebima tik miestuose, periferijoje – tai vis dar itin opi problema.

Anykštėnai jaučia medžių baimę

„Kas atsakingas už aplinkos kokybę? Valdininkas, planuotojas ar gyventojas? Atsakingi – visi“ – teigė Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė. Pasak vyriausiosios rajono architektės, didžiausia problema, jog kraštovaizdžio kūrimu, teritorijų planavimu užsiima bet kas. „Jeigu kraštovaizdį planuoja geodezininkai, kažin čia gerai ar blogai?“ – retoriškai klausė D. Gasiūnienė.

Kartais privataus savininko laisvė tampa žalinga visuomenei, užkerta kelią kitiems bendruomenės nariams gyventi gražioje, tvarkingoje aplinkoje.
L. Blažytė

Kasdien susidurianti su architektūriniais bei kraštovaizdžio tvarkymo „liapsusai“, D. Gasiūnienė išskyrė svarbiausias Anykščių rajono problemas – savivaliavimas viešosiose erdvėse, plynai iškirsti bažnyčių šventoriai, kapinėse specialiai žalojami sveiki medžiai, kad būtų gauti leidimai juos nupjauti. „Važiuojant pro Vakarų Europos miestus sunku nufotografuoti pastatus, nes jie skendi medžiuose, o pas mus medžiai tampa lyg ir truputį nereikalingi“ – kalbėjo architektė.

D. Gasiūnienė savo pranešimą iliustravo kiek juokingais, bet tikrais vaizdeliais. „Štai matot gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Lyg ir viskas gražu. Tačiau, kaip projektuoja geodezininkai ūkinis pastatas akivaizdžiai užgožia gyvenamąjį namą. Arba dar – nusiperka žmogus seną namą, iškerta senus medžius aplink jį, išlygina reljefą, kad plastmasinę žolę lengviau būtų pjauti, tada pamato, kad tas namukas visai sukežęs ir pradeda jį dailinti – plastmasinėmis dailylentėmis, kurios atrodo neva medinės. Įdeda itin gražias duris, dar langus pakeičia, dar tvora kokia „įdomesne“ apkala, štai ir turim vaizdelį... Kitas kraupus pavyzdys - balkonų stiklinimas. Vienas įsideda vienokius rėmus, kitas kitokius, kažkur kažką pakala, palopo ir turim, ką turim“ – rodydama nuotraukas kalbėjo vyriausioji rajono architektė.

Užsieniečių patirtys

Pranešimus skaitė ir idėjas kaip gražinti Anykščius siūlė svečiai iš Vokietijos. Kelias dienas svečiavęsi ir su savivaldybės atstovais dirbę vokiečiai rado ir pliusų ir minusų.
Christina Ringkamp, kraštovaizdžio architektė, projektų vadovė iš Berlyno (Vokietija) pasakojo apie bendrą tarptautinį projektą, kuriame ketina dalyvauti ir Anykščių savivaldybė.

Pagrindinis šio projekto tikslas – su miestų gyventojais kurti grožį. „Tai rojaus sukūrimas, kuriame būtų galima nusiskinti savo obuolį. Mes siekiame sutvarkyti miestų erdves, apželdinti fasadus, stogus, kad miestuose būtų kuo daugiau žalumos. Tai daroma ne tik dėl grožio, bet ir sveikatinimo tikslais. Kalbu apie terapinius sodus, kuriuos galėtų prižiūrėti Alzhaimerio ligomis sergantys asmenys – tai ir užsiėmimas, ir socialinių įgūdžių išlaikymas“ – kalbėjo Ch. Ringkamp.

Nusiperka žmogus seną namą, iškerta senus medžius aplink jį, išlygina reljefą, kad plastmasinę žolę lengviau būtų pjauti, tada pamato, kad tas namukas visai sukežęs ir pradeda jį dailinti – plastmasinėmis dailylentėmis, kurios atrodo neva medinės. Įdeda itin gražias duris, dar langus pakeičia, dar tvora kokia „įdomesne“ apkala, štai ir turim vaizdelį...
D. Gasiūnienė

Pasak viešnios iš Berlyno, labai reali idėja, kad sodų ir parkų paroda bus suorganizuota ir Anykščiuose.

Ch. Ringkamp pristatė iš Žemutinės Austrijos ekologinį projektą „Natur im Garten“. Šis projektas gyvuoja jau trylika metų ir jo esmė – natūralios gamtos išsaugojimas savo sode. Tai – skoningas sodo tvarkymas, ekologiškų daržovių bei vaisių auginimas, nenaudojimas jokių cheminių trąšų ir t.t. Žemutinėje Austrijoje netgi yra sukurtos darbo vietos „žaliesiems patarėjams“, kurie konsultuoja gyventojus kaip auginti, prižiūrėti, puoselėti aplinką. Ir tik visus reikalavimus, keliamus sodo tvarkymui, gauna „Natura im Garten“ ženklą.

Anykščiams yra kur tobulėti

Dar dvi viešnios iš Vokietijos – tai kraštovaizdžio architektė Daniela Süssman iš Magdeburgo bei kraštotvarkininkė iš Berlyno Gudrun Pelny apžiūrėjusios Anykščius pateikė keletą idėjų, kaip miestą paversti patrauklesniu tiek patiems anykštėnams, tiek turistams.

Kaip vieną iš miesto veidą darkančių „reiškinių“, viešnios įvardijo palei Šventąją esančius nelegalius daržus. „Būtent tų daržų legalizavimas galėtų tapti socialiniu projektu. Ten galėtų būti auginamos ekologiškos daržovės, pasodintas vaismedžių sodas, takeliai skiriantys daržus turėtų būti iš mulčiaus ar žolės. Pastačius medines pavėsines, jos galėtų tarnauti kaip daržininkų, sodininkų susitikimų vietų, čia jie galėtų dalintis patirtimi ir t.t.“ – vieną iš idėjų siūlė vokietės.

Joms užkliuvo ir laiptai nuo užtvankos. „Tie laiptai per siauri, nepatogūs, nepritaikyti lipti keliems žmonėms.“ – sakė Gudrun Pelny. Kraštovaizdžio specialistės siūlė pagalvoti ir apie kitokį centrinės miesto aikštės apželdinimą.

Istorinio Okuličiūtės dvarelio sutvarkymas irgi turėtų tapti prioritetu. Čia galėtų būti įkurta galerija. „Prie dvaro galėtų būti sodelis, poilsio vieta, tokia maža „kavos ir meno“ oazė,“ – idėjomis dalijosi viešnios.

Visgi pagrindinio specialisčių dėmesio susilaukė miesto parkas. „Čia trūksta krūmų, siūlytumėm į parką sugrąžinti gėles ir krūmus. Reiktų pagalvoti ir apie vartus – įėjimą į parką. Vartai turėtų būti irgi papuošti gėlėmis, žaluma, kad taptų išskirtiniai, matomi. Parko pagrindinė ašis – sena liepų alėja. Jūs turite vandenį parke ir tai reikėtų išnaudoti, pagalvoti apie vandens augalus.“ – kalbėjo kraštovaizdžio specialistės.

Būtent miesto parke planuojama 2015 m. suorganizuoti tarptautinę parkų, želdinų parodą.

PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 10 komentarų
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Skaitomumo indikatorius

130570389
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Grynas gyvas su partneriais


Kuriame Lietuvos ateitį
Aplinkos ministerija

Copyright © 1999-2014 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas