Nuo šių metų kovo startavo aplinkosaugos leidimų išdavimo sistema (ALIS), suteikianti galimybę žvejams elektroniniu būdu įsigyti leidimus žūklei. Nors šią naujovę žvejai sutiko su entuziazmu, mielai mokėjo už leidimus didesnę kainą, visgi neslepia ir nusivylimo, nes, anot jų, ši sistema veikia netobulai. Tai pripažįsta ir aplinkosaugos specialistai. Kadangi tikrai sąžiningas žvejys net nežvejoja be leidimo, ar tai reiškia, kad laikinai žvejyba visai apmirs?
Lėšos surinktos už žvejybos leidimus keliauja į specialų fondą. Visi surinkti pinigai skiriami tik žuvų išteklių atkūrimui, jų saugojimui ir moksliniams tyrimams. Nuo ALIS sistemos starto fonde jau sukaupta 1,4 mln. Lt. Aplinkos ministras jau išleido įstatymą skirti 350 tūkst. Lt žuvų išteklių atkūrimui, tad sistemos naudą netruks pajusti visi žvejojantys.
Dėl ALIS sistemos sumos surenkamos už žvejybos leidimus smarkiai padidėjo, nes juos įsigyti tapo paprasčiau. Pinigai turėtų būti skiriami žuvų išteklių gausinimui. Tačiau, jei sistema šlubuoja ir neveikia taip, kaip turėtų, gal tuomet ir mėgėjų žvejų sumažės ir žuvų ištekliai atsikurs savaime, nes tiesiog bus mažiau žvejojančių?
Pinigus sumoki, licenzijos negauni
Kaip GRYNAS.lt pasakojo Anykščiuose gyvenantis Andrius, žvejo bilietą elektroniniu būdu galima įsigyti prisijungus prie valdžios vartų sistemos per elektroninę bankininkystę. Jeigu jos neturi, gali eiti į regiono aplinkos apsaugos skyrių ir jie turėtų pagelbėti, tačiau, kaip atkreipė dėmesį žvejys, čia patenki į aklavietę.
„Skambinau į Aplinkos apsaugos ministeriją, jie sakė, kad yra galimybė, kad specialistai padiktuos kodus, susimokėsi banke, nueisi į Anykščių aplinkos apsaugos skyrių ir ten išrašys licenziją, - dėstė žvejys. – Tačiau sumoku pinigus, nueinu į skyrių – jie man licenzijos išrašyti negali, nes neturi kodų prie bendros elektroninių vartų prisijungimo sistemos. Išeina, kad aš veltui sumoku 10 litų ir negaliu žvejoti“.
Andrius susirūpinęs – taip išeina, kad sistema paleista, tačiau gamtos apsauga nevykdoma.
„Mūsų gamtosaugininkai sako – eik ir žvejok ir tavęs nieks negaudys“, - piktinasi žvejys. Anot jo, panaši situacija yra ne tik Anykščiuose, bet ir kituose Lietuvos regionuose.
Žuvų veisėjai praranda pinigus
Anykščiuose mėgėjiška žūkle užsiimančio Andrius teigimu, žvejo bilietą galima įsigyti ir „Perlo“ terminale, tačiau čia kliūtis kita – ten išduodamos licenzijos tik žvejybai Nemuno deltoje.
„Jeigu aš perku licenziją, tai noriu ir žvejoti tame ruože, kur gyvenu, bet to padaryti negaliu“, - situaciją apibendrino žvejys.
„Važiuoju ir žvejoju, bet pagavęs žuvį ją visąlaik paleidžiu, nes mano kitoks supratimas. Tie žmonės, kurie žvejoja, bet žuvies nepaleidžia, už žuvį nesusimoka. Juk tie pinigai vis tiek yra skiriami, kaip aš suprantu, žuviveisai – niekur kitur jie negali būti panaudoti. Tai reiškia, kad kažkokios dalies pinigų tie žmonės, kurie verčiasi žuvų veisimu ir papildo žuvų išteklius, negauna“,- apgailestavo anykštėnas.
Specialistai gūžčioja pečiais
Tai, ką pasakoja žvejys, GRYNAS.lt patvirtino ir Anykščių rajono agentūros vyresnysis specialistas Audrius Pilka. Jis pripažino, kad agentūra sulaukia daugybės skundų, gyventojai nusivylę, kad negali įsigyti žvejybos bilietų, tačiau, ką nors jiems patarti, sudėtinga.
„Iki šios dienos neturiu prisijungimo kodo, patikrinimo aparatų, kurie leistų patikrinti korteles. Taigi negaliu išduoti kortelių gaudyti lašišoms ir t.t. Daug žmonių kreipėsi, yra daug neaiškumų, žmonės, norintys lašišinių kortelių, neprisijungia prie sistemos ar neturi interneto, nežino, kur jiems eiti, kur važiuoti“, - aiškino aplinkosaugos specialistas.
Priekaištų dėl neveikiančios sistemos iš gyventojų A. Pilka teigė gaunantis jau kokį gerą mėnesį.
„Žmonės skambina ir klausia, ką daryti“, - sakė specialistas. Jis svarstė, kad dalis gyventojų tikriausiai žvejoja be leidimų, nes visus sukontroliuoti sunku: „Būna ir be bilietų, visų nesukontroliuosime. Ne tik su leidimais dirbame. Karts nuo karto pravažiuojame, pasižiūrime. Negalime dieną naktį visus pajėgumus į tai sutelkti“, - aiškino Anykščių rajono agentūros vyr. specialistas.
Jis vylėsi, kad gal artimiausiu metu sistema įsibėgės, bet šią akimirką tenka konstatuoti, kad ji, taip, kaip turėtų veikti, neveikia.
Jei neveikia, privaloma išduoti popierinius leidimus
Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas teigė, kad ministerijos žiniomis, visos regionų aplinkos apsaugos agentūros turi prisijungimo kodus ir visos agentūros aprūpintos patikros aparatais (Vilniaus RAAD turi 14 patikros aparatų).
„Tikrinant leidimus kai kuriose vietovėse iškyla problemų, nes jose nėra internetinio ryšio. Tokiu atveju tikrinama susisiekiant telefonu su darbuotojais, esančiais agentūros būstinėje. Iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos numatome skirti papildomai lėšų ALIS tobulinimui ir išryškėjusių trūkumų šalinimui. Šiuo metu yra derinama paraiška, techninė užduotis ir sąmata“, - teigė V. Graičiūnas.
Vis dėlto, jis tikino, kad neveikiant sistemai specialistai turėtų išduoti popierinius bilietus.
„Žūklės plotų naudotojai turėtų išduoti popierinius leidimus, jeigu kažkur kažkas dar stringa. Ne visi žūklės plotų naudotojai pateikė sąskaitų numerius, į kuriuos turėtų būti pervedami pinigai. O kai jų nėra, įsigaliojus mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimui, niekam nebus išduotas naujas leidimas naudotis žvejybos plotais, kol jie nepateiks visų duomenų, reikalingų aplinkosaugos elektroniniams leidimams išduoti. Tą susitvarkysime. Taip jau yra, kad ne visi vandens telkiniai yra sistemoje“, - aiškino Aplinkos ministerijos specialistas.
Šią problemą, kaip jis tikino, tikimasi išspręsti iki kitų metų pradžios.
Investicija į projektą - 3,5 mln. litų
Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį, kad nepaisant kylančių nesklandumų, ALIS sistemos nauda – akivaizdi: „Nauda ta, kad nebereikia eiti į banką iš banko, eiti į regiono departamentą, ten stovėti eilėje su kvituku, kad gautum leidimą“.
Kitas svarbus privalumas, anot V. Graičiūno, tas, kad e.leidimo nereikia nešiotis.
„Jo gali žūklės metu neturėti, todėl jis yra elektroninis. Aplinkos apsaugos inspektorius turi patikros aparatą ir patikrina pagal leidimo numerį. Jeigu numerio žvejys neatsimena, patikrina pagal vardą, pavardę“, - aiškino aplinkosaugos specialistas.
Anot jo, anksčiau būdavo, kad žvejys leidimą sušlapina arba pameta, todėl tenka pirkti naują. Turint e. bilietą šių nesklandumų žvejams pavyks išvengti.
ALIS sistema Aplinkos ministerijai kainavo apie 3,5 mln. litų. Visa suma buvo skirta iš Europos Sąjungos (ES) fondų.
Lėšos, surinktos iš žvejybos e. leidimų, eis į specialią sąskaitą ir pagal Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymą bus naudojamos tik žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui.
Daugiausiai naudojasi žvejai
Iš visų aplinkosauginių leidimų daugiausiai išduodama meškeriotojo bilietų. Pavyzdžiui, pernai buvo išduota 87 tūkst. mėgėjiškos žvejybos leidimų. Šiemet šis skaičius turėtų padidėti, nes kai kurie mėgėjai neįsigydavo leidimo tik dėl nepatogios tvarkos.
Regionų aplinkos apsaugos departamentuose ar valstybinių parkų direkcijose žvejas mėgėjas galėdavo įsigyti leidimą tik darbo dienomis, prieš tai banke sumokėjęs nustatytą valstybės rinkliavą ir pateikęs mokėjimo kvitą. Leidimų išdavimo procedūra užimdavo daug laiko ir žvejui, ir aplinkosaugos pareigūnams. Dabar leidimą galima įsigyti patogiai, greitai ir bet kuriuo laiku – tereikia prisijungti prie ALIS ir pasinaudoti elektronine bankininkyste. Aplinkosaugos pareigūnai daugiau savo darbo laiko gali skirti tiesioginiam darbui.
Be meškeriotojo bilieto, suteikiančio teisę mėgėjiškai žūklei valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose, ir žūklės leidimo, suteikiančio teisę mėgėjiškai žūklei valstybiniame išnuomotame vandens telkinyje, elektroniniu būdu galima įsigyti ir kitų žvejybos leidimų – leidimą žvejoti verslinės žvejybos įrankiais, leidimą limituotai žvejybai, specialiosios žvejybos leidimą.
Baudos
Už žvejybos leidimo neturėjimą įstatymai numato baudą nuo 25 iki 200 Lt. Gamtosaugininkai taip pat gali nuspręsti ir konfiskuoti žūklės inventorių.
Už neteisėtą lašišų gaudymą brakonieriams numatyta administracinė atsakomybė – bauda iki 700 litų. Jeigu šių žuvų ištekliams padaroma didelės žalos, gresia baudžiamoji atsakomybė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Už neteisėtą tinklinių ir kitų draudžiamų žvejybos įrankių laikymą, įsigijimą, gaminimą ar pardavimą bus baudžiama nuo 200 iki 700 litų bauda.
Už žvejybą draudžiamais įrankiais ir būdais, išskyrus tuos atvejus, kai žvejojama panaudojant elektros energiją (už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė), skiriama nuo 400 iki 1000 litų bauda.
Visais atvejais draudžiami žvejybos įrankiai konfiskuojami. Taip pat pažeidėjai turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą, kuri dažnai siekia keletą tūkstančių litų.
Pastebėję gamtosaugos pažeidimus, skambinkite šiais telefonais:
Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407
Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.
