Daugiabutį namą renovavę statybininkai šildymo sistemos vamzdžius buvo priversti tiesti aplenkdami du butus. Piestu prieš renovaciją stoję šių butų gyventojai liko be šilumos. Panašu, kad tai pirmas toks atvejis Lietuvoje, rašo dienraštis „Klaipėda“.

Pasipriešino iš principo?

Sovietmečiu statyto daugiabučio namo būklė buvo tokia bloga, kad ne vieną šaltesnę žiemą sproginėjo vamzdžiai. Visuotiniame susirinkime gyventojai ryžosi renovuoti ne tik šildymo mazgą, bet ir visą vamzdyną.

„Dviejų butų gyventojai nesutiko. Tačiau blogiausia, kad jie net neįleidžia mūsų į savo butus. Todėl visi kiti gyventojai tampa jų įkaitais“, – pasakojo bendrijos „Grandinė“ administratorius Sigitas Remėza.

Vieno buto savininkai būstą išnuomojo, o nuomininkai tik krato galvas, kai bendrijos atstovai mėgina pasibelsti į duris.

„Buto savininkas aiškino, kad kai jis atliko remontą ir keitė vamzdyną, kiti kaimynai nepanoro prisidėti prie viso vamzdyno stovo keitimo. Todėl jis įsitikinęs, kad čia principo reikalas, ir nesutiks su renovacija“, – neslėpė S.Remėza.

Kito buto savininkė, pasak S.Remėzos, gyvena kitur, o šiame būste šeimininkauja jos dukra.

„Ji negali priiminėti sprendimų, tai – būsto savininkės teisė, tačiau su dukra neįmanoma susitarti“, – aiškino bendrijos atstovas.

Bijo, kad nenurėžtų vamzdžių

Bendrijai nutarus imtis šildymo sistemos renovacijos, buvo priimtas sprendimas susenusius vamzdžius palikti sienose, o naujus tiesti kaip visai atskirą sistemą.

„Beldėmės ne kartą į šių butų duris, tačiau gyventojai atsitvėrė tylos siena, net kieme sutikus į jokias kalbas nesileidžia. Kas beliko? Nutiesėme vamzdžius aplenkę šiuos butus“, – aiškino S.Remėza.

Statybininkai šildymo vamzdyną išvedė į laiptinę, o čia nusprendė montuoti metalinius vamzdžius.

„Plastikinius pabijojome dėti. Ką mes žinome, gal buto gyventoja sugalvos juos nupjauti?“ – dėstė S.Remėza.

S.Remėza tikino, kad drastiškas sprendimas palikti du butus be šilumos tiekimo buvo priimtas rimtai pasirengus.

„Gyventojai raštu įspėti apie pasekmes. Tai, kad jie liko atsijungę nuo šildymo, dar nereiškia, kad jiems nebus pateikiamos sąskaitos už šilumą. Jų sienas šildys kaimyniniai butai“, – aiškino bendrijos atstovas.

S.Remėza tikino, kad ilgiau laukti ir šildymo sistemos netvarkyti bendrija nebegalėjo.

„Negi dėl dviejų butų visą namą be šildymo paliksi žiemai?“ – klausė vyras.

Gelbsti kompensacijos

Keturių aukštų name yra 76 butai.

„Daugelis baiminasi renovacijos. Žmonės bijo, kad nepajėgs išsimokėti“, – pastebėjo bendrijos atstovas.

Namo gyventoja Birutė Degutienė taip pat aiškino, kad pasipriešino namo renovacijai.

„Aš sutinku tik su šildymo sistemos pertvarkymu, tačiau viso namo renovacija man ne pagal kišenę. Aš pensininkė ir tegaunu 720 litų pensijos“, – teigė moteris.

Iš S.Remėzos išgirdusi, kad, gaudama kompensaciją už šildymą, neturės mokėti už renovaciją, moteris net aiktelėjo.

„Socialiai remtiniems išlaidas kompensuoja valstybė“, – paaiškino S.Remėza.

Neįleidžia net avarijos atveju

Šildymo pertvarkai pasipriešinusių butų kaimynai pyko, kad gyventojai tapo rakštimi ne tik dėl renovacijos.

„Mus apipylė ir net nesiteikia kompensuoti nuostolių – nubyrėjo ne tik virtuvės, bet ir tualeto lubų tinkas. Pikčiausia, kad negalime remontuoti savo buto. Juk priežastis nepašalinta. Investuosime, o po savaitės gali viskas pasikartoti. Į butą neįleidžia net avarinės tarnybos“, – skundėsi šio namo gyventoja.

Moteris nutarė apdrausti butą nuo galimo užpylimo.

„Moteriai vienintelis kelias – į teismą su ieškiniu“, – tvirtino S.Remėza.

Laukia teismų maratonas

Po vandentiekio avarijos užsispyrusiai ir su kaimynais nebendraujančiai gyventojai buvo išjungtas vandens tiekimas.

„Ji mus į teismą padavė, kad liko be vandens. O ką daryti? Be vandens liko ir kiti gyventojai“, – kalbėjo S.Remėza.

Dėl to, kad šiuos du butus statybininkai paliko be šildymo, S.Remėza yra apskųstas įvairiausioms instancijoms.

„Energetikos inspekcijai, šilumos tinklams, vartotojų teisių sergėtojams, savivaldybė jau kelis skundus gavo. Panašu, kad teismų maratonas dar tik prasideda. Jie teisis dėl to, kad jiems išjungėme šildymą, o mes su jais teisimės, kad strigo darbai, teko tiesti apylankas. Reikės, mes dar ir dėl šmeižto paduosime ieškinį“, – ryžto neslėpė S.Remėza.

Jis aiškino, jog kreipėsi į teismą su prašymu, kad teismas priimtų sprendimą ir duotų nurodymą gyventojams įsileisti statybininkus į būstą.

„Tai, ką mes sumontavome, – laikinas dalykas. Taip dešimčiai metų negalima palikti vamzdžių. Juos vis tiek deramai reikės sutvarkyti“, – pabrėžė S.Remėza.Atnaujinę šilumos mazgą, pakloję naują vamzdyną, statybininkai dabar montuoja šalto ir karšto vandens sistemą bei radiatorius.

Toks atvejis – pirmas

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vadovas Algis Gaižutis tvirtino, kad iš tiesų gavo skundą dėl tame name vykstančios renovacijos.

„Gyventojų susirinkimas buvo, patys žmonės priėmė sprendimą, kad renovacijos reikia. Jie nutarė ją atlikti etapais. Tačiau atsirado du butai, kurie kiša pagalius į ratus“, – tvirtino A.Gaižutis.

Savivaldybės atstovas tikino, kad pasidomėjo, kaip vyko bendrijos atstovų ir renovacijai pasipriešinusių gyventojų bendravimas.

„Susirinkimuose jie nedalyvavo, o bandant įteikti raštus, atsisakydavo juos priimti. Viskas teisėta, jie patys kalti, kad liko be šildymo“, – teigė A.Gaižutis.

Savivaldybės atstovas tikino, kad apie tokį neįprastą atvejį jam teko išgirsti pirmą kartą.

„Klaipėdoje nesu girdėjęs, kad taip būtų nutikę. Kiek žinau, viena savininkių gyvena kitame miesto gale. Ten bendrija taip pat vargsta, nes mokesčius tenka išsireikalauti tik per teismus“, – pridūrė A.Gaižutis.

A.Gaižutis pastebėjo, kad viso namo gyventojai turi teisę iš šių dviejų butų teisme išsireikalauti kompensuoti išlaidas, kurios atsirado dėl jų kaltės.