Lietuvos dviratininkų bendrija dar pernai kreipėsi į Susisiekimo ministerijos specialistus, siūlydama keisti Kelių eismo taisykles (KET), kurios eismo dalyviams padėtų išvengti interpretacijų ir dviratininkams gatvėse taptų saugiau.
Apklausa

Kol pasiūlymai laukia savo eilės tarnautojų stalčiuose, atėjęs pavasaris miestiečius vilioja sėsti ant ekologiškos bei piko metu itin patogios dviratės transporto priemonės.

Norėtų važiuoti šaligatviais

„Pagrindinis dalykas - įteisinti važinėjimą dviračiu šaligatviais, kas dabar vyksta „de facto“, bet teisiškai - nelegalu“, - apie norimas KET pataisas pasakoja Linas Vainius, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.

Anot jo, pėstiesiems ir toliau būtų palikta vienareikšmė pirmenybė, taip „įpareigojant dviratininkus važiuoti atsargiai bei labai aiškiai žinoti, kad ne jų pirmumas“.

L. Vainius aiškina, kad šaligatviais važinėti Lietuvos eismo sąlygomis būtina, nes žmonės juos renkasi kaip saugesnius maršrutus - kitur važiuoti dažnai negalima, dviračių takų tose vietose nėra ir greitai neatsiras.

„Dalis žmonių važiuoja ir važiuos šaligatviais, nes kartais tai - geras pasirinkimas. Pavyzdžiui, tušti ir platūs šaligatviai miestų pakraščiuose šalia pagrindinių gatvių. Tokių ir specialiai ženklinti kaip dviračių takų nebūtina. Įteisinimas važiuoti šaligatviu ypač parankus vaikams iki 12-14 metų, žmonėms su fizine negalia, taip pat žiemą, kai užpustomi ir nevalomi dviračių takai, o gatvių pakraščiai susiaurėja dėl sniego pusnių“, - kalbėjo L. Vainius.

Automobiliai „brūžina šonus“

Kitas esminis dviratininkų reikalavimas - panaikinti draudimą važiuoti gatve, kai šalia esantis dviračių takas - blogos būklės, o tokie atvejai esą yra dažni.

„Vilniuje toks pavyzdys būtų Nemenčinės plentas ir šalia jo einantis šimtą metų neremontuotas dvirtakis. Kaune – palei Nemuną besidriekianti A. Smetonos alėja. Vienu jos pakraščiu driekiasi bloga danga, po lietaus balose skendi pėsčiųjų ir dviračių takas“, - vardijo L. Vainius.

Trečias prašymas - įteisinti dviratininko lenkimą ne arčiau kaip per 1,5 metro. „Dabar važiuojant gatve ar keliu labai daug mašinų apvažiuoja dviratininką nesaugiu atstumu, vos ne brūžindami per šonus“, - pabrėžia L. Vainius.
L. Vainius
Pagrindinis dalykas - įteisinti važinėjimą dviračiu šaligatviais, kas dabar vyksta „de facto“, bet teisiškai - nelegalu.

Dviratininkai siūlo įteisinti ir ramaus eismo gatves su iki 30-40 km/h apribotu greičiu, kaip, anot jų, yra daugelyje Vakarų Europos miestų. Tokiose gatvėse dažnai visai nereikia dviračių takų, nes nedidelis greitis padeda palaikyti eismo dalyvių saugumą.

L. Vainiaus teigimu, šiuo metu dviratininkai gatvėse nesaugūs jaučiasi nuolat. Be to, esą kyla daug teisinių ginčų po eismo įvykių, policija įvairiai traktuoja eismo dalyvių veiksmus.

Dviratininkų teigimu, pokyčiams nereikėtų daug lėšų ar kitokių pastangų. „Daugeliu atveju nereikėtų net brangios infrastruktūros, bet susidūrėme, kad ministerijos tarnautojai net nesuvokia šitos realybės, ir reakcija buvo aršiai priešiška, nesigilinant į argumentus“, - tvirtino jis.