- Išleidote knygą yra apie pseudomokslines idėjas, kurias vadinate „paleofantazijomis“. Kas tai yra?
- Jos kyla iš idėjos, kad evoliucija daro mažus pakeitimus per milijonus metų, todėl neturėjome pakankamai laiko prisitaikyti prie modernaus pramoninio pasaulio – ir būtume sveikesni bei laimingesni, jei gyventume, kaip mūsų senieji protėviai.
- Ar yra nors kiek tiesos teiginyje, kad neevoliucionavome pakankamai greitai, kad prisitaikytume prie modernaus gyvenimo?
- Tam tikra prasme tai yra tiesa. Mūsų kūnai, pavyzdžiui, neprisitaikę visą dieną sėdėti priešais kompiuterį. Kadangi žmonės vystėsi aplinkoje, kur jiems nereikėjo lenkti nugaros prie kompiuterių, toks sėdėjimas visą dieną turės neigiamų pasekmių sveikatai. Tačiau yra daugiau niuansų. Vaikščiojimas dviem kojomis taip pat brangiai atsieina mūsų skeletui. Ar dėl to turėtume tapti keturkojais? Tai tiesiog neprotinga.
- Kas skatina tendenciją idealizuoti senovės žmonių gyvenimo būdą?
Toks požiūris gali būti pavadintas „paleonostalgija“ – įsitikinimu, kad geriau gyvenome prieš atsirandant žemės ūkiui ar civilizacijai, ar pramonės revoliucijai. Nesakau, kad gyvenimas nekintamai tik gerėjo. Bet daug naudingiau ir tiksliau suprasti, kad visi gyvūnai nuolatos vystosi. Nebuvo tokio meto, kai buvome idealiai prisitaikę prie savo aplinkos.
Neatmetu idėjos, kad reikia atsižvelgti į mūsų evoliucinį palikimą, svarstant, kas geriau mūsų sveikatai. Bet pradėjus rankiotis tik keistas specifines detales, galima sulaukti bėdos.
- Ar paleodietos, kuriose daug mėsos ir vengiama grūdų ir pieno produktų, yra tokio pasirinkimo pavyzdžiai?
-Jos remiasi mintimi, kad buvo kažkoks specifinis žmonių maitinimasis prieš 100 000 ar prieš 15 000 metų – era, į kurią norima grįžti, skiriasi. Manau, visi sutiks, kad evoliucionavome, misdami tam tikrais produktais ir jei apsiribosime tik, tarkime, dietine kola ir traškučiais, į sveikatą tai tikrai neišeis. Bet nagrinėjant detales, reikalai sudėtingėja. Ar turėtume valgyti daug mėsos ar mažiau mėsos? Ar turėtume valgyti pieno produktus?
- Kiek žinome apie ankstyvųjų žmonių mitybą?
- Iš tikrųjų nežinome, ką jie valgė. Atrodo, jie galėjo valgyti daugiau krakmolo ir angliavandenių, nei manėme. Taip pat skirtingose pasaulio dalyse jie valgė skirtingus dalykus. Tad, sunku surasti tą vienintelę idealią žmogaus dietą, kurios laikėsi visi žmonės. Be to, per pastaruosius 10 000 metų mūsų genai pasikeitė. Laktazės išlikimas – gebėjimas virškinti pieną suaugus – yra ryškus tokio pokyčio pavyzdys. Mūsų genai pakito labai sparčiai taip, kad bent dalis žmonių populiacijos suaugę gali virškinti pieną.
- Lygiai, kaip su laktoze, pasirodo, kad žmonių populiacijose, kuriose sunaudojama daug krakmolo, yra daugiau krakmolą skaidantį fermentą koduojančio geno kopijų. Visa tai rodo, kad evoliucija vyksta visados ir daug greičiau, nei žmonės mano.
- Tad, ar įmanoma iš tiesų maitintis taip, kaip mūsų protėviai?
- Bandyti maitintis tuo, ką žmonės valgė prieš 10 000 ar 100 000 metų tikrai nelengva. Mūsų maistas taip smarkiai pasikeitė, kad praktiškai visi parduotuvėse esantys produktai drastiškai genetiškai skiriasi nuo savo priešistorinių ekvivalentų. Taip jau žmonės daro: keičia maistą, kad jis taptų skanesnis ir geriau virškinamas.
Nesu nusiteikusi prieš paleodietas. Daugelis taip valgančių žmonių yra tuo patenkinti ir jaučiasi sveiki. Tai tikrai sveikiau, nei maitintis šlamštmaisčiu. Bet man atrodo, kad sprendimai, kas bus geriau, turėtų būti paremti duomenimis, o ne vien aklu bandymu valgyti tai, kuo visi maitinosi prieš dešimtis tūkstančių metų.
- Ar manote, kad šių dietos yra atsakas į šlamštmaisčio kultūrą?
- Ironiška, viena iš didelių išsivysčiusio pasaulio problemų yra kaloringo maisto gausa. Atlikta daug „kaupaus genotipo“ idėjos tyrimų – kad mūsų protėviai evoliucionavo taip, kad susidorotų su pertekliais ir badmečiais. Jei yra nuolatinis perteklius, atsiranda nelaukiamų pasekmių sveikatai. Tai geras pavyzdys to, kaip reikia prisiminti evoliucinį palikimą, mąstant apie maistą ir kaip jis veikia mūsų fiziologiją. Bet tai skiriasi nuo sakymo, kad turėtume valgyti lygiai taip, kaip mūsų protėviai.
- Ką manote apie kūno rengybos režimus, kai pratimai primena medžiotojų ir rinkėjų veiklą?
Kaip ir kalbant apie maistą, man įdomiau ne stengtis modeliuoti treniruočių režimus pagal tai, ką veikė ankstyvieji žmonės, ko tikriausiai niekada tiksliai nesužinosime, bet panaudoti turimus kuklius duomenis kaip atspirties tašką ir tada vystyti geriausių treniruočių idėjas, remiantis čia ir dabar gaunama informacija. Svarbiausia, kad praeitis įkvėptų, o ne ribotų.
- Ką manote apie požiūrį, kad daugelis mūsų ligų kyla dėl mūsų genomo ir modernios gyvensenos neatitikimo?
- Tai vadinamųjų „civilizacijos ligų“ idėja. Yra didelis II tipo diabeto ir autoimuninių ligų pagausėjimas. Yra daug ligų, atsiradusių per pastaruosius keletą šimtmečių, ar pasireiškiančių tik tarp žmonių, gyvenančių išsivysčiusio pasaulio sąlygomis. Yra užkrečiamų ligų, pavyzdžiui, vėjaraupiai, pasireiškiančių tik tam tikro dydžio žmonių grupėse. Todėl, įtariu, būtų galima teigti, kad visi turėtume gyventi mažuose kaimeliuose ir tuomet nesirgtume vėjaraupiais. Man geresnis sprendimas atrodo skiepai nuo vėjaraupių.
- Manote, kad su „civilizacijos ligų“ logika gali būti nueita per toli?
- Taip. Vyksta daug diskusijų apie vėžį, kaip apie šiuolaikinį prakeiksmą, bet duomenys tokio požiūrio neremia. Pasirodo, senovinės liekanos rodo maždaug tokį patį susirgimų vėžiu dažnį, kaip ir dabar, išskyrus plaučių vėžį. Tai susiję su tabako naudojimu, kuris, akivaizdu, naujesnis. Bet bendrai duomenys neremia idėjos, kad nesirgdavome vėžiu, kol nepradėjome gyventi siaubingo modernaus gyvenimo.
- Ar manote, kad tokias tendencijas skatinanti nostalgija gali būti kenksminga?
- Kenksminga neteisingai suprasti evoliucijos veikimą ir imti nerimauti dėl to, kad, jei žmonės anksčiau nedarė X, neturėtume X dabar daryti ir mes. Beveik visi bruožai turi išlygas. Individai su ilgesnėmis kojomis turi daugiau šansų išgyventi, nes gali greičiau bėgti nuo plėšrūno. Bet jie gali greičiau peršalti, nes per kojas netenka daugiau šilumos. Bruožo privalumas ar trūkumas priklauso nuo aplinkos, kurioje esi.
