Lietuvius prie tokio požiūrio pratinti bando Vilniaus dailės akademijos studentai.

Ne tik taupantiems

Kaip galima prikelti nešiotus drabužius naujam gyvenimui? Tokią užduotį savo studentams pateikė Vilniaus dailės akademijos dėstytojai. Gavusios didžiulius maišus dėvėtų drabužių ir leidimus raustis savo, mamų ar močiučių spintose jaunosios dizainerės kibo į darbą. Ne tik dėl pažymio – pasaulio jau spėjusioms pamatyti merginoms širdžiai miela pati filosofija, tuo labiau, kad savo darbu jos prisidės ir prie labdaros rinkimo.

„Lietuvoje taip pat daugėja stilingų ir sąmoningų žmonių, tačiau visgi mums iki Paryžiaus ar Londono dar toli. Pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriant ekologijai, Vakarų Europos šalyse jau seniai populiaru drabužius persiūti. Norima tarsi sukurti atsvarą nuolatiniam vartojimui dėl vartojimo“, - pasakojo viena iš projekto „Remake“ dalyvių Liucija Kvašytė.

Be to, taip žmonės kuria savo stilių. „Ir čia nėra nieko sudėtingo: juk turbūt kiekvienas esame nusikirpęs džinsus ar nusirėžęs apykaklę, gal dėl to, kad tokia mada, ar tiesiog taip labiau tiko prie veido“, - šypsojosi antro kurso studentė Liucija Domkutė.

Kūrėjos įsitikinusios, kad nors taip ir galima nemažai sutaupyti, pinigai visgi nėra pagrindinis motyvas – juk dažnai stilingiausi žmonės mėgsta ieškoti kažko ypatingo dėvėtų drabužių parduotuvėse. Jei ten nerandate nieko tinkančio idealiai jums, pamėginkite pažvelgti kitaip. „Galbūt juos galima susiaurinti ar įdėti naują įsiuvą, iš dviejų drabužių sukurti vieną, arba pridėti naujų dekoratyvinių detalių“, - patarimus dalino merginos.

Svarbiausia - nebijoti

Kostiumo dizaino studentės įsitikinusios, kad norint persiūti drabužius visiškai nebūtina turėti specialų išsilavinimą. Juokdamosi pripažįsta, kad kartais su tuo visai nesusiję žmonės iš gatvės perspjauna profesionalus, nes nesijaučia suvaržyti jokių standartų ir drąsiau eksperimentuoja.

„Džiugu, kad Lietuvoje dingsta stereotipai. Vis daugiau verslininkių moterų nebenori įsisprausti į standartinius kostiumėlius ir ieško įdomesnių sprendimų. Žinoma, pirmiausia naujoves išbando jaunimas – jiems pabosta vaikščioti vis po tas pačias parduotuves ir nesinori paskęsti minioje visiškai vienodai apsirengusių žmonių“, - pastebėjo L.Domkutė.

Iš dėvėtų drabužių galima sukurti kažką naujo ne tik kasdieniam nešiojimui, bet ir šventei. Pavyzdžiui, Monika Skamaročiūtė sukūrė batus, su kuriais moteris neliktų nepastebėta nė viename vakarėlyje. „Paėmiau senus batus ir apklijavau juos sudaužyto veidrodžio šukėmis, kurias nudažiau įvairiomis spalvomis. Tiesa, dar teko pakeisti kulną“, - savo sumanymą pristatė ji.

Surinktos lėšos – labdarai

Po to, kai projekto „Remake“ sukurti drabužiai turės užleisti vietą kitoms parodoms, jie bus perduoti organizacijai „Not a shop“, kuri ruošiasi artimiausiomis dienomis sostinėje Pilies gatvėje atidaryti parduotuvę.

Visos lėšos už parduotus drabužius bus skirtos labdarai. Pirmiausia – moterims, nukentėjusioms nuo smurto. „Mes net nežinome, kiek tie drabužiai kainuos. Atsižvelgs į darbą, medžiagas ir į tai, kiek žmogus gali mokėti“, - sakė pradedančiosios dizainerės. Jos pačios šiame projekte pažadėjo dalyvauti ir toliau. Tuo labiau, kad persiūti drabužius jaunosios dizainerės mėgsta ir sau.

„Tik viena problema, kad nebegaliu nieko išmesti, vis atrodo, kad galėsiu dar kur nors panaudoti ir jau nebėra, kur visko dėti“, - juokėsi L.Kvašytė.

Naujausius projekto „Remake“ darbus iki kovo 9-os dienos galima pamatyti parodoje Vilniaus dailės akademijoje kostiumo dizaino katedros galerijoje (Maironio g. 3)