Nauda tik ta, kad ekologiški
Studentė Evelina, jau kelis mėnesius naudojanti ekologiškus skalbimo rutulius, mano, kad jų efektyvumas mažesnis nei įprastinių skalbimo miltelių. Ją išbandyti ekologišką produktą paskatino draugė. Mergina dar niekad nebandytam produktui išleido nemažai pinigų, tačiau dabar galvoja, kad jis neefektyvus.
Rutulių pardavėjai ir gamintojai teigia, jog toks gaminys yra draugiškas aplinkai, nes skalbimo proceso metu neišskiria jokių kenksmingų medžiagų. Tačiau tuo linkęs abejoti chemikas Bernardas Morkūnas. Anksčiau GRYNAS.lt jis yra teigęs, kad šiame pasaulyje viskas yra sudaryta iš cheminių elementų, todėl teigti, kad skalbimo rutuliai – ne cheminė skalbimo priemonė, yra neteisinga.
Vilnietis: draugai juokiasi, bet mėgstu įprastus miltelius
Kita ekologijos entuziastė Justė teigia išbandžiusi net tris ekologiškus produktus – skalbimo rutulius, muilo riešutus ir ekologiškus miltelius. Visgi ji, kaip ir Evelina, mano, kad šių priemonių efektyvumas mažesnis. Tačiau 32-jų moteris dėl to ekologiškų produktų teigė neatsisakysianti.
Kad ekologiškos skalbimo priemonės nėra tokios veiksmingos, kaip teigiama reklamose, įsitikino ir vilnietis Mindaugas. Kartą draugų paskatintas jis nusprendė išmėginti iš egzotiškos šalies atvežtus skalbimo riešutus. Tačiau ilgai nelaukęs vyras jų nusprendė atsisakyti. Visų pirma todėl, kad jie nesuteikia skalbiniams gaivaus kvapo ir nevisiškai pašalina dėmes.
Lietuvoje muilo riešutai pasirodė per brangūs
Nutaręs ekologiškų skalbimo priemonių daugiau nenaudoti, Mindaugas sugrįžo prie tradicinės skalbimo chemijos. Tačiau dabar jis nusprendė naudoti ne birius miltelius, bet skystą skalbiklį. „Skalbimo metu į skalbyklės būgną įmetu specialią pakuotę, kuri ištirpsta“, - pasakojo vilnietis.
Gaivaus skalbinių kvapo naudojant skalbimo riešutus pasigedo ir vilnietė Ugnė. Ekologišką skalbimo priemonę ji nutarė išmėginti, kai apsigyvenus Anglijoje ją ėmė kamuoti odos bėrimai. Mergina spėjo, kad bėrimai gali atsirasti nuo skalbimo miltelių. Pradėjus naudoti muilo riešutus bėrimai dingo, tačiau grįžusi į Lietuvą Ugnė nusprendė vėl naudoti įprastus skalbimo miltelius, kadangi skalbiant ekologiškai skalbiniai nekvepėdavo.
Skaitytoja Austėja tikino išbandžiusi ekologiškus skalbimo rutulius. Kol jais skalbė vien tik patalynę, moteris tikino nė neįtarusi, kad šios priemonės skalbimo galimybės - ribotos. Tačiau pradėjus skalbti drabužius, yla išlindo iš maišo. Jos vyro marškinių apykaklių ekologiški skalbimo rutuliai nepajėgdavo įveikti.
„Kol skalbėme patalynę, žinoma, ji nebūdavo purvina, tad atrodė, kad ekologiški rutuliai skalbia gerai. Bet pradėjus skalbti ir drabužius, pamatėme, kad ant vyriškų marškinių apykaklės lieka purvas. Tada supratome, kad ši priemonė nėra efektyvi. Apskritai rutuliai buvo ilgo veikimo, todėl jų kaina gera. Skalbdamas patalynę - sutaupai. Bet blogiausia yra tai, kad drabužių jie gerai neišskalbia“, - tikino Austėja.
Skalbyklos vadovė: ekologiškos priemonės prireikia daugiau
Ką apie ekologiškas skalbimo priemones mano specialistai? Skalbyklos „Fėja skalbėja“ vadovė Edita Mackevičienė pripažino, kad kai kuriais atvejais ekologiškų skalbimo priemonių efektyvumas tikrai yra mažesnis. Ir norint pagerinti rezultatą, jų tenka naudoti daugiau.
Pasidomėjus, kuo įprastinės skalbimo priemonės skiriasi nuo ekologiškų, pašnekovė visų pirma paminėjo kainos aspektą. Tačiau įprastinės yra ne tik pigesnės – jų pasirinkimas žymiai didesnis.
„Prie tradicinių (cheminių) skalbimo priemonių priskirčiau ir antialergines, nes jos yra „švarios“ cheminės sudėties – neturi kvapiklių. Ekologiškos yra brangesnės, bet jos tikrai saugios žmogui ir aplinkai. Tai jau dviguba nauda“, - kalbėjo E. Mackevičienė.
Ekologiškos priemonės tradicinių kol kas nepakeis
Jos teigimu, ekologiškų skalbimo priemonių kaina yra labai įvairi ir svyruoja. E. Mackevičienė skaičiuoja, kad vienodos sudėties muilinio pagrindo vieno litro skalbiklių kaina svyruoja nuo 20 iki 40 Lt.
„Todėl reikia išmokti skaityti produkto sudėtį. Galbūt brangesniame įdėta kokių nors eterinių kvapiklių. Tai alergiškam žmogui gali visiškai netikti. Todėl galima neišlaidauti ir pirkti pigesnius produktus – rezultatas gali būti tas pats“, - aiškino moteris.
Anot jos, susidomėjimas ekologiškomis priemonėmis auga. Nepaisant to, jos bent kol kas netaps rimta atsvara tradicinėms skalbimo priemonėms, kadangi „dėmių sudėtis - vis nauja, nes jau ir pomidorų padažas yra nebe pomidorų padažas“.
Ūkiškas muilas prarado savo šlovę
E. Mackevičienė aiškino, kad dabar dėl maisto sudėties taip pakito dėmės, kad jų neįveikia net ir tradicinis ūkiškas muilas. O ką jau kalbėti apie taip vadinamas ekologiškas skalbimo priemones.
Kita vertus, jis linkęs abejoti, ar iš tiesų yra išskirtinių ir neįveikiamų maisto priedų. Toks įspūdis, anot jo, gali susidaryti dėl to, kad ne visuose skalbikliuose yra medžiagų, įveikiančių riebalus: „Tripolifosfatai ir pirofosfatai skatina riebalų emulsifikavimą. Jokių specialų sunkiai įveikiamų priedų maisto produktuose nėra, bet riebalų ten yra visada. Ir be fosfatų šitie riebalai pereina į tirpalą lėtai.“
Uogų dėmes šalina rūgęs pienas
Ekologiškomis skalbimo priemonėmis prekiaujančios parduotuvės „Gamtos kerai“ savininkė Ulrika Petrikaitė-Mažutienė nenorėjo sutikti, kad natūralūs produktai skalbia prasčiau. Moters teigimu, jei skalbinių dėmės nepašalinamos ekologiškomis skalbimo priemonėmis, tai greičiausiai jų neįveiks ir cheminės.
„Tenka susidurti su išankstine klientų nuomone, ypač tų, kurie naudoja paprastus skalbiklius, kad ekologiškas skalbiklis yra neefektyvus. O kai paklausiame, ar skalbiniai nuo įprastų priemonių nepraranda spalvos, nepapilkėja, visos dėmės išsiskalbia, tai tik palinkčioja galvas, kad ir pilkėja, ir dėmės lieka, ir t.t. Auginame du mažus berniukus, tai skalbimu ekologiškomis priemonėmis tikrai nesiskundžiame“, - sakė parduotuvės savininkė.
Be to, ji sakė, kad dažniausiai ekologiškos skalbimo priemonės būna koncentruotos, todėl jų reikia mažiau. Kaip tik dėl to, verslininkės manymu, sumažėja skalbimo išlaidos. „Kiek pastebėjome, žmonės ir tuos pačius cheminius skalbiklius įpratę naudoti netaupiai. Atrodo, įpylus daugiau - išsiskalbs geriau“, - pastebėjo moteris.
Galiausiai jos teigimu, esant sunkiai pašalinamoms dėmėms ne visada reikia griebtis valiklių. Kai kada gali padėti ir liaudiškos priemonės.
„Turbūt visi esame pastebėję, kad šviežios uogų dėmės iš rūbų praktiškai jokiais dėmių valikliais neišvalomos. Tačiau užtenka dėmę užpilti rūgusio pieno produktu (jogurtu be priedų, kefyru, grietine) ir perskalbti. Kraujo dėmės puikiai išsivalo užpylus vandenilio peroksido, žiedadulkių dėmės išnyksta rūbą pakabinus saulėje.“
Sumažinus fosforo kiekį rūbai nebešvyti
Kai prieš keletą metų Europos parlamentas (EP) ėmė svarstyti idėją, ar nevertėtų apriboti fosforo dozės skalbimo milteliuose, gamintojai ėmė gąsdinti, kad taip žlugs jų verslas, o dėmių kitomis medžiagomis nepavyks efektyviai išskalbti.
Vis dėlto, įvertinus fosforo sukeliamą vandens telkinių eutrofikaciją (žydėjimą) buvo priimtas sprendimas riboti fosforo naudojimą.
Nuo 2013 m. birželio standartinėje skalbimo miltelių dozėje negali būti daugiau kaip 0,5 g fosforo. Europarlamentui primygtinai reikalaujant, taip pat numatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. fosforo kiekis standartinėje indų ploviklio dozėje negalės viršyti 0,3 g. Dėl šio reglamento jau sutarta su ES Taryba.
Nors fosfatai bei fosfonatai padeda išplauti drabužius ir indus, ypač kietame vandenyje, patekę į vandens telkinius jie sukelia dumblių žydėjimą, taip pat kenkia žuvims ir kitiems vandens gyvūnams. GRYNAS.lt jau yra atlikęs tyrimą, kokio nedidelio kiekio fosforo reikia, kad vanduo sužydėtų keliasdešimties litrų akvariume.
Šiuo metu į Nerį išleidžiama labai nedidelė fosforo dozė
E. Mackevičienė sutiko, kad skalbimo milteliuose esantis fosforas iš tiesų skalbiniams suteikdavo ypatingą švytėjimą. „Neoninė baltumo spalva – šiek tiek į mėlynumą. Kitaip sakant, ji optiškai apgaudavo. O diskotekoje rūbai švytėdavo taškeliais“, - prisiminė verslininkė.
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovė Kristina Kazakienė GRYNAS.lt pateikė atgal į upę išleidžiamo išvalyto nuotekų vandens tyrimų duomenis.
2013 m. į Vilniaus miesto nuotekų valyklą atitekančiame nuotekų vandenyje fosforo buvo vidutiniškai – 9,1 mg/l, o po valymo - 0,7 mg/l.
Pagal į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normas fosforo vidutinė metinė didžiausia leistina koncentracija (DLK) Vilniaus m. nuotekų valyklai yra 1 mg/l.
Vis dėlto Y. Barushka linkęs abejoti, ar skalbikliuose sumažinus fosforo koncentraciją tikrai pagerės ežerų ekologinė būklė. Pasa jo, gamtai kur kas didesnę žalą daro žemės ūkis. „Lietuvoje per metus sunaudojama apie 17 tūkst. tonų fosforo trąšų. Nemažiau nei pusė vėliau patenka į vandens telkinius. Kad tiek fosforo patektų į vandenį iš skalbimo miltelių, kiekvienas Lietuvos gyventojas turi sunaudoti keletą tonų per metus (žinoma, reiktų sunaikinti visus nuotekų valymo įrenginius)“, - tikino pašnekovas.
