Visame pasaulyje mokslininkai pateikia vis daugiau įrodymų apie elektromagnetinės taršos poveikį žmonių sveikatai, gyvūnams, augalams. Tuo metu reklama mums siūlo išmanesnį mobilųjį telefoną (nors dažnas lietuvis ir taip jų turi po kelis), maistą šildomės mikrobangų krosnelėje, dirbame nuo ryto iki vakaro prie kompiuterio, o savo buities neįsivaizduojame be daugybės išmaniųjų prietaisų.

„Elektromagnetinę aplinką Žemėje pagal kilmę galima suskirstyti į dvi dalis: natūralią spinduliuotę ir spinduliuotę, sukurtą žmogaus, – sako Lietuvos mokslų akademijos akademikas, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, habilituotas fizikos daktaras Jonas Grigas. – Milijonus metų žmonija gyveno natūralioje elektromagnetinėje aplinkoje. Manau, būtų teisinga sakyti, kad mes prie jos prisitaikėme. Per ne visą šimtmetį, ypač per pastaruosius dešimtmečius, elektromagnetinė aplinka drastiškai pakito. Ar ne per trumpas laikas, kad suvoktume padarinius? Istorijoje daug pavyzdžių (rentgeno spindulių, jonizuojančiosios spinduliuotės, daugelio chemikalų), kai padariniai buvo suprasti tik nukentėjus.“
habl. dr. J. Grigas
Milijonus metų žmonija gyveno natūralioje elektromagnetinėje aplinkoje. Manau, būtų teisinga sakyti, kad mes prie jos prisitaikėme.

Pasak pašnekovo, dar 1998 m. Vienos universitete organizuotas tarptautinis mokslininkų seminaras priėmė rezoliuciją, kad GSM signalas daro biologinį poveikį ir kad egzistuojančios normos bei standartai nepakankamai apsaugo žmones.

Pasidomėkime, kokie didžiausi elektromagnetinės taršos pavojai tyko kasdieniame gyvenime ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Neužtikrina saugumo

Vartotojiškos kultūros kartai nuolat kuriami vis nauji elektromagnetines bangas spinduliuojantys prietaisai. Garsiai kalbama apie jų funkcijas, galią, apie tai, kaip jie palengvina buitį ar suteikia naudos, tačiau nutylima, kokį poveikį turi mūsų sveikatai. Tarptautiniai standartai, prof. J. Grigo teigimu, tėra saugumo iliuzija.

„Tarptautinių standartų laikymasis negarantuoja saugumo taip pat, kaip gimimas turtingoje šeimoje neužtikrina laimės, – dėsto profesorius. – Tie standartai saugo tik nuo trumpalaikio galingos spinduliuotės poveikio, tokio kaip šokas, karščio pojūtis ar šviesos blyksnis akies tinklainėje. Tačiau jie nesaugo žmonių nuo ilgalaikio mažesnės galios spinduliuotės poveikio, kuris pasireiškia mumyse, jei kasdien naudojamės mobiliaisiais ar belaidžiais telefonais, belaidžiu internetu, gyvename šalia aukštos įtampos elektros perdavimo linijų, po mobiliųjų telefonų bazinės stoties, televizijos ar radijo bokšto ar palydovo siųstuvo skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės (EMS) „skėčiu“.

Pašnekovo teigimu, visais šiais atvejais mus nuolat veikia EMS. „Tad normų, saugančių tik nuo kai kurio spinduliuotės poveikio, reglamentavimas yra biurokratinė beprasmybė. Tai tas pats, kas reglamentuoti automobilio oro pagalvių, o ne stabdžių naudojimo normas, vaistų spalvą, o ne turinį... Jis tiek pat beprasmis visuomenės sveikatos apsaugai. Ypač kai mokslininkų jau yra neginčijamai įrodyta, kad ilgalaikė nesukelianti šiluminio poveikio EMS lemia tokias ligas kaip leukemija, Alzheimerio liga, smegenų auglius, nevaisingumą, genetinius pokyčius, galvos skausmus, depresiją, miego sutrikimus, sumažėjusį lytinį potraukį, irzlumą ir stresą“, – vardija J. Grigas.

Mobiliojo telefono pavojai

EMS, sklindanti iš mobiliųjų telefonų, jų bazinių stočių antenų, radijo ir televizijos bokštų bei kitų šaltinių, žmones veikia ląstelių lygmeniu ir kenkia sveikatai. „Toji EMS veikia žmogų todėl, kad jis sudarytas iš elektrintųjų dalelių, kurios judėdamos sugeria spinduliuotę ir sukuria kūne elektros srovę. Veikdama ląstelių membranas, elektros srovė jas pažeidžia, pašalindama struktūriškai svarbius kalcio ir kitus dvivalenčius jonus, sukeldama daugelį biologinių efektų.

Šis poveikis – nešiluminis, jį lemia silpna EMS, o labiausiai – impulsiniai signalai. Poveikio mechanizmas yra elektrinio lauko skatinamas su membranomis susietų dvivalenčių jonų pakeitimas vienvalenčiais, susilpninančiais membranas ir jas tarsi prakiurdinančiais. Ilgai veikiant mobiliųjų telefonų EMS, tai suardo ląstelių DNR ir sukelia mobiliųjų telefonų vartotojams padidėjusią vėžio riziką bei įvairias nervų ligas. Tačiau žmonės to nemato, o ko nemato – tuo netiki“, – aiškina J. Grigas.

Mobilieji telefonai – santykinai nauja technologija. Kadangi vėžys išsivysto per 10–20 metų, prireiks laiko, kol mokslininkai galutinai įrodys, ar šie telefonai sukelia vėžį, o jei sukelia – kaip greitai.
„2008 m. tyrimų duomenys atskleidė, kad vaikų iki 8 metų smegenys du kartus daugiau sugeria mobiliųjų telefonų spinduliuotės nei suaugusiųjų. Švedas Lenartas Hardelis tyrė vaikystėje naudotų mobiliųjų poveikį. Nustatyta, kad žmonėms, kurie pradėjo naudoti mobiliuosius ir belaidžius telefonus nesulaukę 20 metų, išsivystyti smegenų augliams yra didesnė rizika nei tiems, kurie šiais telefonais pradėjo naudotis jau suaugę.

Belaidžiai telefonai nuolat skleidžia šimtų milivatų (mW) spinduliuotę, tad jų naudojimas turėtų būti ribojamas. Panašiai spinduliuoja mikrobangas ir belaidis internetas. Nėščios moterys ir vaikai turėtų riboti naudojimąsi juo“, – pabrėžia pašnekovas.

Nors dauguma tyrėjų akcentuoja mobiliųjų telefonų spinduliuotės sukeliamus smegenų auglius, danų atlikti 13 159 vaikų iki 7 metų tyrimai rodo, kad mobiliųjų spinduliuotė keičia ir vaikų elgesį. Motinų, kurios nėštumo metu naudojosi mobiliaisiais telefonais, vaikai dažniau yra hiperaktyvūs, turi emocinių ar elgesio problemų.

Taip pat tyrimai atskleidžia, kad telefonų spinduliuotė žaloja spermą ir mažina vaisingumą. Todėl vyrams rekomenduoja nenešioti mobiliojo telefono ne tik kelnių kišenėse, bet ir išvis žemiau diržo.
Tačiau kodėl telekomunikacijų bendrovės atkakliai tvirtina, kad mobilieji telefonai yra saugūs? „Šios bendrovės remiasi tyrimais, kuriuos pačios finansuoja ir kurių tikslas yra sukurti tokį vaizdą, kad jų verslas klestėtų“, – įsitikinęs J. Grigas.

Profesoriaus teigimu, trumpalaikis naudojimasis mobiliuoju telefonu vargu ar sukels smegenų auglius ar vėžį. Tačiau gausėjantys tyrimai neabejotinai rodo, kad smegenų augliai dažnesni toje galvos pusėje, prie kurios esame įpratę laikyti mobilųjį, ypač tiems, kurie juo naudojasi daugiau nei 10 metų.

Nuo krosnelės – kuo toliau

Mikrobangų krosnelė ima elektros srovę iš 220 voltų (V) elektros tinklo ir pakelia įtampą iki 3 000 V ar daugiau. Taigi elektros srovę paverčia didelės galios mikrobangomis, kurios išverda ar iškepa maistą itin greitai.

„Svarbiausia mikrobangų krosnelės dalis – labai sudėtingas prietaisas magnetronas. Magnetronai buvo sukurti radarams. Radarai – uostų, laivų ir lėktuvų elektroninės akys, o magnetronas – jų širdis, – aiškina J. Grigas. – Magnetrono generuojamos mikrobangos labai gerai įsiskverbia į visus nemetalinius kūnus. O tie kūnai, kurie turi daug vandens, labai gerai sugeria mikrobangas. Sugertos jos virsta šiluma. Mikrobangos, įsiskverbusios į kūną, šildo jo visą tūrį, todėl mėsa ar kitas produktas greitai iškepa ar išverda.“

Pasak profesoriaus, mikrobangos nėra nekenksmingos žmogaus sveikatai, ypač akims, nervų ir kitoms ląstelėms. „Tiesa, stiklinis krosnelės langas yra padengtas metaliniu tinkleliu, kurio skylutės mažesnės už mikrobangų ilgį, tad mikrobangos neturėtų pro jas prasiskverbti. Vis dėlto apie 5 mW/cm2 mikrobangų galios (panašiai kaip iš mobiliojo telefono) gali prasiskverbti iš krosnelės. Todėl jai veikiant žmogui reikia stovėti kuo toliau“, – teigia J. Grigas.

Mikrobangų poveikis

Šildymas mikrobangomis trunka trumpiau, ir temperatūra nebūna didesnė, nei maistą šildant elektra ar dujomis. Tad atrodytų, kad sveikesnis maistas turėtų būti ruoštas mikrobangų krosnelėje.
„Deja, mikrobangų poveikis tiek gyvosioms, tiek negyvosioms ląstelėms – visiškai kitoks nei šilumos (infraraudonųjų spindulių). Mikrobangos poliarizuoja molekules (varto jas elektrinio lauko kryptimi ir dažniu), o šiluma – ne. Todėl mikrobangos trikdo ląstelių veiklą ar net žudo jas, o šiluma – ne“, – sako J. Grigas.

Mikrobangų krosnelių spinduliuotės sukeltą poveikį Rusijos mokslininkai net pavadino „mikrobangų krosnelių liga“. Tai sumažėjęs kraujospūdis ir sulėtėjęs širdies ritmas, sumažėjęs nervų sistemos aktyvumas (streso požymis) ir aukštas kraujospūdis, galvos skausmai ir svaigimas, akių skausmai, nemiga, irzlumas, skrandžio skausmai, nervinė įtampa, nesugebėjimas sutelkti dėmesio, padidėjusi apendicito rizika, katarakta, įvairios nervų sistemos ligos ir net vėžys.

Pašnekovas pateikia dar vieną pavyzdį: „1991 m. vienoje Amerikos ligoninėje prieš kraujo perpylimą kraujas buvo pašildytas mikrobangų krosnelėje iki kūno temperatūros. Perpylus jį, ligonis mirė. Tai buvo tik vienas iš skausmingų įrodymų, kad mikrobangos žaloja kraujo ląsteles.“

Maistas tampa pavojingas

Kas atsitinka maistui, šildomam mikrobangų krosnelėje? „Šveicarijos mokslininkai tyrė savanorių, kurie valgė mikrobangų krosnelėje ruoštą maistą, kraują. Tyrimo dalyviams sumažėjo hemoglobino lygis (dėl to į ląsteles pernešama mažiau deguonies), padaugėjo cholesterolio ir leukocitų. Padidėjęs leukocitų lygis rodo, kad organizmas patiria stresą, į organizmą pateko infekcija ar toksinų arba atsirado pažeistų ląstelių, kurias reikia sunaikinti. Taip pat tiriamiesiems sumažėjo limfocitų, o tai byloja apie susilpnėjusią imuninę sistemą. Simptomai stebėtinai panašūs į tuos, kurie atsiranda veikiant mikrobangomis žmogų. Tyrėjai padarė išvadą, kad pakinta mikrobangų krosnelėje ruošto maisto molekulinė ir energinė struktūra. Toks maistas, patekęs į organizmą, nepalankiai veikia sveikatą. Rasta požymių, kad vanduo, šildytas mikrobangų krosnelėje, yra nesaugus vartoti. Eksperimento metu vienos gėlės buvo laistomos paprastu, kitos – krosnelėje pašildytu ir atvėsintu vandeniu. Pastaruoju vandeniu laistomi augalai greitai sunyko“, – dėsto J. Grigas.

Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad kaitinant motinos pieną mikrobangų krosnelėje greičiau dauginasi bakterijos Escherichia coli – jų kiekis padidėjo 18 kartų nei nešildytame piene. Taip pat sunyko 96 proc. imunoglobulino A antikūnų, kurie labai svarbūs kovojant su į vaiko organizmą patekusiais mikrobais.

Vienos mokslininkai taip pat paskelbė, kad kūdikių maistas, šildytas mikrobangų krosnelėje, kelia pavojų vaiko sveikatai, ypač imuninei sistemai.

„Vienas kitas krosnelėje pašildytas ar pagamintas valgis žmogui gal ir nepakenks, bet ilgiau vartojant tokį maistą organizmas yra alinamas. Ruošdami maistą mikrobangų krosnelėje išlošiame laiko, tačiau už tai mokame sveikatos kainą“, – tikina profesorius.

Vandens skaitiklių paslaptys

Valdžia užsimojo keisti senus karšto vandens skaitiklius naujais nuotolinio duomenų nuskaitymo skaitikliais. Kalbama, jog tai sumažins vandens vagysčių, supaprastins apskaitą, tačiau ir vėl šis bei tas nutylima. Ar jie tikrai saugūs?

„Nuotolinio duomenų nuskaitymo vandens skaitikliai skleidžia apie 800 megahercų mikrobangas, panašias į mobiliųjų telefonų, bet jų skleidžiamos galios nerasite šių prietaisų techninių duomenų sąraše, – sako J. Grigas. – Jau dabar mokslininkai įspėja, kad nuotoliniai dujų ir vandens matuokliai skleidžia žalingas sveikatai mikrobangas.“

Pašnekovo teigimu, JAV, kur tokie matuokliai pradėti įrengti 2006 m., atlikti tyrimai rodo, kad šių prietaisų skleidžiama spinduliuotė viršija saugumo ribas. Kalifornijoje įsikūrusios bendrovės „Sage Environmental Consulting“ atstovai tvirtina, kad turėti namuose nuotolinio duomenų nuskaitymo skaitiklį žalinga sveikatai. Pasak jų, skleidžiamos spinduliuotės galia nuo kelių iki keliolikos metrų atstumu nuo skaitiklio yra pernelyg didelė.

„Daugybės naujų mikrobangų šaltinių įrengimas labai padidintų mikrobangų poveikį didelei daliai visuomenės ir sukeltų pavojų jos sveikatai. Juo labiau kad žmonės jau yra veikiami mikrobangų krosnelių, mobiliųjų ir belaidžių telefonų, šviesolaidžiais perduodamos televizijos maršrutizatorių bei namų apsaugos mikrobangų sistemų skleidžiamos spinduliuotės. Manyčiau, kad gyventojai, ypač turintys mažų vaikų, turi rimtai pamąstyti prieš įsileisdami į namus dar vieną žalingos spinduliuotės šaltinį“, – pabrėžia J. Grigas.

Vietoj išvadų

Taigi nėra tokios biologinės funkcijos, kurios neveiktų net silpna šiluminio poveikio nesukelianti EMS.

„Nors aplinka vis labiau teršiama elektromagnetiniais laukais, sprendimams įtaką daro ne moksliniai faktai, o politikų ir valdininkų nuostatos. Daugiausia, ką mokslininkai gali padaryti – tai supažindinti visuomenę su galimais elektromagnetinės taršos pavojais. O žmonės gali pasirinkti – būti tarsi ta varna, rusų kareivio pririšta prie karties ir iškelta prieš radaro anteną (taip jie tikrino radarų spinduliuojamą mikrobangų energiją), ar moksliškai raštingiems ir veikti politinius sprendimus. Elektronikos ir telekomunikacijų priemonės gerina mūsų gyvenimo kokybę. Jos yra daugelio mokslininkų daugybės metų darbo vaisiai ir, apdairiai naudojantis, gali būti saugios. Tačiau reikia išmanyti, kaip ir kiek jomis galima naudotis. Mobiliaisiais telefonais reikėtų kalbėti kuo trumpiau, geriau naudoti saugius laidinius, o ne belaidžius telefonus, laidinį, o ne belaidį internetą, vengti gyventi arčiau nei 300 m nuo mobiliojo ryšio stočių antenų ir apskritai stebėti savo gyvenamąją aplinką“, – pataria J. Grigas.