Europos Komisijos (EK) rengiamo dokumento išgąsdinti Europos smulkieji ūkininkai ir sodininkai įspėja – ši naujovė gali skaudžiai smogti mažiesiems. Anot jų, siekiama visoje Europos Sąjungoje (ES) uždrausti sėklų mainus. Esą net kaimynas kaimynui neturės teisės perduoti sėklos, nes už tai grės baudos. Tuo tarpu Lietuvoje jau ir dabar mainytis sėklomis – nusikaltimas, nors to nežino nei patys ūkininkai.

Draus mainytis net ir mažais kiekiais sėklų

EK ruošia dokumentą, kuris turėtų tapti privalomas visoms ES narėms, ir pakeisti iki šiol galiojusias dvylika direktyvų, susijusių su sėklų platinimu. Neoficialus šio rengiamo dokumento variantas (angl. non-paper) nutekėjo ir žiniasklaidai.

Iš GRYNAS.lt patekusio dokumento aiškėja, kad rengiamame dokumente numatoma uždrausti ES šalyse gyvenantiems ūkininkams vieniems su kitais mainytis net ir mažais kiekiais sėklų. Neoficialiomis žiniomis, šios iniciatyvos įgyvendinimu itin suinteresuota Didžioji Britanija.

„Dabar galiojančios dvylika atskirų direktyvų taps vienu viską apimančiu įsakymu (angl. Regulation). Tai reiškia, kad Bendrijos narėms nebeliks galimybės pačioms spręsti dėl šio dokumento įgyvendinimo“, - portalui teigė apie 10 tūkst. Austrijos sodininkų ir smulkių ūkininkų vienijančios organizacijos „Nojaus arka“ (vok. - Arche Noah) atstovė Iga Niznik.

Ši organizacija lapkričio 9-11 dienomis Austrijos sostinėje Vienoje organizavo konferenciją, kurioje šią EK iniciatyvą aptarė 40 dalyvių iš 30 skirtingų Europos šalių.

Grėsmė smulkių ūkininkų išlikimui?

„Įgyvendinus šį EK pasiūlymą kiltų grėsmė smulkaus verslo ir smulkių ūkininkų išlikimui kaimo vietovėse. Jie negalėtų vykdyti sėklų mainų, jomis prekiauti ir taip jiems būtų sunkiau vykdyti savo veiklą ir išsilaikyti ekonomiškai. Todėl sumažėtų kaimo vietovėse esančių smulkių ūkininkų ir verslininkų“, - portalui sakė Manvydas Čekavičius, dalyvavęs Vienoje vykusioje konferencijoje, kurioje įvairių Europos šalių smulkiesiems ūkininkams ir sodininkams atstovaujančių organizacijų atstovai aptarė šį EK rengiamą dokumentą.

Manvydas Čekavičius

Jo teigimu, šiuo metu EK pateiktame bendrame pasiūlyme nėra aiškiai nustatyti tam tikrų žodžių, susijusių su sėklų platinimu, tikslūs aprašymai.

„Per tuos rengiamus aprašymus gali būti suformuotas toks įstatymas, kad ūkininkai nebegalės laisvai prekiauti sėklomis. Pavyzdžiui, dabar ūkininkas gali laisvai parduoti kitam ūkininkui sėklą. Tačiau įgyvendinus pasiūlymą to nebegalės būti. Tik sėklų saugojimo institucijos ar įmonės galės sėklas pardavinėti ūkininkams“, - kalbėjo M. Čekavičius, šiuo metu studijuojantis Vilniuje, o laisvalaikiu padedantis ūkininkauti ekologiška produkcija prekiaujančiam tėvui.

Organizacijos: ES politika skatina bioįvairovės nykimą

Pašnekovo žodžiais, šiuo metu visoje Europoje yra smarkiai sumažėjusi bioįvairovė žemės ūkyje.

„Dabartinė ES politika skatina šį bioįvairovės nykimą. Industriniai stambieji ūkiai ir visa industrializacija labai mažina bioįvairovę. O smulkieji ūkininkai, sėklų pardavėjai kovoja už bioįvairovės išlaikymą“, - teigė ūkininkaujantis jaunas vyras.

Vienoje vykusios konferencijos metu taip pat buvo prisimintas faktas, kad šiemet keturiolika Europos organizacijų, kovojančių už bioįvairovės išlaikymą ir ekologiją, yra parašiusios Europos Parlamento ir Europos Komisijos nariams atvirą laišką pavadinimu „Sėklų įvairovės mažėjimas turi būti nedelsiant sustabdytas“. Jame teigiama, kad įgyvendinant ES politiką per pastaruosius dešimtmečius žemės ūkyje smarkiai sumažėjo bioįvairovės, dėl vykdomos politikos smarkiai apribotas vartotojų pasirinkimas renkantis produkciją.

Laiške taip pat akcentuojama, kad šiuo metu dešimt multinacionalinių korporacijų kontroliuoja 74 proc. globalios sėklų rinkos ir koncentracijos procesas tebevyksta. Dauguma iš šių kompanijų pasaulį aprūpina skurdžia genetine įvairove ir sėklų rūšimis, kurios negali būti dauginamos. Tokia situacija gresia ūkininkams ir vartotojams didele priklausomybe nuo vieno tiekimo šaltinio.

E. Lemežis
Mainai, sėklų dalinimas vienas kitam yra uždrausta. Jeigu kalbame apie sėklą kaip apie dauginamąją medžiagą, Lietuvoje tai yra draudžiama.

Laišką pasirašiusios organizacijos ragina ES institucijas pereiti prie lengvesnių dabar galiojančių reikalavimų sėklų tiekėjams ir tokiu būdu padidinti sėklų platintojų skaičių kaimiškose vietovėse. Tai esą sudarytų galimybes ūkininkams keistis senomis, retomis sėklų rūšimis ir tokiu būdu paskatintų bioįvairovę ir tvarų vystymąsi žemės ūkyje visoje Europoje. Tai esą taip pat geriau atitiktų vartotojų poreikius.

„Pasiūlymas turėtų būti priimtas 2013 m.“

GRYNAS.lt pasidomėjus, kokias pasekmes turėtų EK rengiamas dokumentas, EK atstovybė Lietuvoje nurodė, kad rengiamas dokumentas nekalba apie sėklų mainus.

„Komisijos pasiūlymas dėl naujo reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos pakeis 12 dabar galiojančių direktyvų. Tad teisinė bazė bus aiškesnė. EK peržiūrės tradicinių veislių teikimo rinkai reikalavimus, siekdama lengvesnės prieigos prie rinkos ir paramos saugojimui in situ (augalų saugojimas augimo vietoje – red.past.) bei biologinei įvairovei. Reglamentas neapims apsikeitimo augalų dauginamąją medžiaga natūra“, - raštu pateiktame atsakyme portalui teigė EK atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas.

Atsakyme taip pat nurodyta, kad sprendimas bus priimtas pagal bendro sprendimo procedūrą, t. y. jį priims Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba.

„Bendro sprendimo procedūra paprastai užtrunka kelerius metus, tad šis Komisijos pasiūlymas turėtų būti priimtas 2013 m. pirmame ketvirtyje. Be to, prieš pradedant taikyti naujuosius teisės aktus, paprastai taikomas pereinamasis laikotarpis“, - nurodyta EK atstovybės atsakyme.

Žemės ūkio ministerijos atstovai EK rengiamo dokumento išsamiau nekomentavo. Jie nurodė kreiptis į ministerijai pavaldžią Valstybinę augalininkystės tarnybą.

Tarnyba: Briuselyje apie dokumentą tik užsiminta

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) atstovas Eduardas Lemežis portalui sakė spalio pabaigoje dalyvavęs Briuselyje vykusiame posėdyje, kuriame užsiminta apie šį EK pasiūlymą. Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėjos pavaduotojas nurodė, kad nors posėdyje apie šį kol kas neoficialų dokumentą plačiau nekalbėta, pateiktame dokumente buvo įrašyta frazė, kad „ūkininkams neturi būti sudarytos galimybės tarpusavyje keistis dideliais dauginamosios medžiagos kiekiais“.

Daugiau detalių apie EK rengiamą draudimą ūkininkams mainytis sėklomis šiame teisiškai neįpareigojančiame dokumente esą nebuvo paminėta. E. Lemežis nurodė, kad šiuo metu VAT laukia kito posėdžio Briuselyje, kuriame turėtų būti išsamiau pristatytas šio EK dokumento projektas. Tada esą tarp ES šalių ir prasidės diskusijos dėl šio dokumento. Posėdžio, kuriame bus svarstomas šis EK dokumentas, data iki šiol nepaskelbta, teigė pašnekovas.

„Dokumente nieko neminima apie ūkininkų apsikeitimą sėklomis. Ten kalbama tik apie sertifikuotos medžiagos dauginimą ir tiekimą rinkai. Kalbama apie tai, kas tai yra tiekimas rinkai. Vienas sakinys yra parašytas, kas yra tas tiekimas rinkai: kad tai yra pardavimas, siūlymas pardavimui siekiant komercinės sėklos pardavimo – už atlygį arba nemokamai. Visos tos dvylika direktyvų ir yra apjungtos. Apie ūkininkų apsikeitimą sėklomis dokumente nieko neradau“, - sakė pašnekovas.

Rinkti ir kaupti sėklas taip pat gali būti uždrausta

Lietuvoje mainytis sėklomis draudžiama

Pasidomėjus, ar šiuo metu Lietuvoje ūkininkams leidžiama laisvai mainytis ir pardavinėti sėklas, E. Lemežio atsakymas buvo neigiamas. „Negalima. Mainai, sėklų dalinimas vienas kitam yra uždrausta. Jeigu kalbame apie sėklą kaip apie dauginamąją medžiagą, Lietuvoje tai yra draudžiama“, - sakė Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėjos pavaduotojas.

Jis pridūrė, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ūkininkai gali įsigyti sėklų tik iš oficialiai registruotų tiekėjų, kurie yra skelbiami Valstybinės augalininkystės tarnybos interneto svetainėje.

E. Lemežis nurodė, kad dabar Lietuvoje tarp ūkininkų įprasti sėklų mainai yra nelegalūs. „Mūsų tarnyba stebi skelbimus laikraščiuose, kur koks nors Petras parduoda tokią ir tokią sėklą. Nuvažiuojam, patikrinam. Jeigu tas Petras yra neregistruotas tiekėjas, jis gauna administracinį teisės pažeidimų protokolą“, - kalbėjo VAT atstovas.

Pasak pašnekovo, pirmą kartą taip prasižengęs nelegalus sėklų pardavėjas yra įspėjamas arba baudžiamas iki 500 litų bauda. Antrą kartą tarnybai įkliuvęs žmogus baudžiamas iki 1000 litų bauda.

M. Čekavičius
Dabartinė ES politika skatina šį bioįvairovės nykimą. Industriniai stambieji ūkiai ir visa industrializacija labai mažina bioįvairovę. O smulkieji ūkininkai, sėklų pardavėjai kovoja už bioįvairovės išlaikymą.

„Pirmą kartą pagautą žmogų pinigine bauda dažniausiai nebaudžiame. Tarnyba laikosi tokios politikos, kad žmones reikia ne bausti, o su jais bendradarbiauti ir juos mokyti“, - sakė E. Lemežis.

Aplinkosaugininkė: sėklų mainai – nieko bloga

Aplinkosaugininkė Aušra Bivilienė apie EK iniciatyvą sakė tik šiek tiek girdėjusi, todėl išsamiau EK pasiūlymo komentuoti nenorėjo.

Tačiau moteris pasidalino mintimis apie praktiką, kai Lietuvos ūkininkai mainosi sėklomis arba perka jas vieni iš kitų. „Tai nėra blogai. Kaip jiems geriau, taip jie daro. Dažniau būna pigiau pirkti sėklą iš ūkininko negu iš firmos, kurios parduoda sėklas. Žinoma, reikia žiūrėti, kad tai neprieštarautų galiojantiems teisės aktams,“ - GRYNAS.lt sakė A. Bivilienė.

Pašnekovė nurodė, kad mainai sėklomis arba prekyba jomis vieni iš kitų tarp ūkininkų populiari, nes ūkininkai pasitiki vieni kitais.

„Būna atvejų, kai ūkininkų iš sėklas pardavinėjančių firmų nusipirkta sėkla nepasiteisina – būna ne tokia, kokia turėtų būti. Kai kurie žmonės mano, kad pirkti sėklas iš ūkininkų yra patikimiau nei iš firmos“, - sakė A. Bivilienė.

Pasidomėjus, ar ūkininkams būtų galima įsigyti sėklų iš Augalų genų banko, kuriama saugoma daugelis Lietuvoje augančių augalų veislių sėklos, A. Bivilienė nurodė, kad ši institucija saugomas sėklas duoda tik mokslininkams tyrimų tikslams. Jei ūkininkai ir kreiptųsi su prašymu įsigyti sėklų, bankas greičiausiai pateiktų neigiamą atsakymą.

Pašnekovė neslėpė nežinojusi, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymams ūkininkams draudžiama mainytis sėklas ir pirkti jas vieniems iš kitų. Tačiau, moters manymu, toks draudimas nėra geras.

„Aš manau, kad tai yra blogai. Yra monopolija su tomis sėklų firmomis. Kiek pas mus yra tų firmų?... Tačiau paklausus tų oficialių firmų-tiekėjų, jos, žinoma, sakys, kad tai yra blogai, kad žmonės turi pirkti sėklas iš oficialių tiekėjų. Tačiau žmogiškai mąstant, aš nemanau, kad pirkti iš ūkininkų yra blogai ir pirkti iš ūkininkų turėtų būti leidžiama“, - kalbėjo aplinkosaugininkė.