Asociacijos „Už gyvūnų teises“ organizuotoje filmo „Rūšizmas“ premjeroje salė buvo sausakimša žmonių. Rodos, kad abejingų šis filmas tikrai nepaliko.
Išgirdęs apie dokumentinį filmą gyvūnų teisių apsaugos tema, paprastai žinai ko tikėtis, tačiau šį kartą režisierius pasirinko kitokią formą - filmas nebuvo užgrūstas ilgais, skausmingais, gyvūnų agoniją demonstruojančiais vaizdais, nebuvo kategoriškumo bei išankstinių nuostatų. Vietoj to buvo keliama daugybė klausimų bei ieškoma atsakymų, apie kuriuos susimąstyti buvo priverstas kiekvienas sėdintis salėje.
Gyvūnų laikymas fermose prilygintas holokaustui
Atsakymų į šiuos klausimus režisierius ieško kalbėdamasis su galybe svarbių ir įtakingų žmonių, tačiau nejučiomis juos sau užduoda ir kiekvienas filmo žiūrovas, kuriam ir paliekama teisė spręsti, kas teisinga, o kas ne.
Ir dar nežinia, kas sukrečia labiau - kruvini vaizdai iš pramoninių gyvulių fermų ar amerikiečio, susirgusio plaučių vėžiu dėl oro taršos, liudijimas.
„Jie (gyvulių fermos valdytojai, - red. past.) užteršia viską aplink. Jie užteršia tavo vandenį. Tu pasigauni žuvį ir nebegali jos valgyti. Nes jos skonis - nebe žuvies. Jos skonis - kaip šūdo!,“ - iš paskutinių jėgų kalba netoli kiaulių fermos gyvenantis Kolorado valstijos gyventojas.
Po filmo vykusi diskusija palietė ir daugiau žiūrovams iškilusių klausimų. Vienas jų buvo medicininių bandymų su gyvūnais problema, į kurį atsakymo ieškoma jau daugybę metų. Renginio organizatoriai skatino šią problemą spręsti ieškant alternatyvų bei į jas investuojant. Paklausti ką daryti su išmetamais gyvūnais, organizatoriai atsakė, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei septynios beglobiais naminiais gyvūnais besirūpinančios organizacijos, tuo metu asociacija „Už gyvūnų teises“ linkusi daugiau dėmesio skirti gyvūnams, kurių išnaudojimas yra tarsi nematomas, o interesai - neginami.
O kaip su pelėmis ir tarakonais?
Tačiau viena iš filmo idėjų buvo ta, jog vien jau gyvūno savinimosi idėja yra ydinga - mes negalime žinoti, ko gyvūnas tuo metu nori. Po filmo surengtoje trumpoje diskusijoje žiūrovams kilo klausimų, ar galima veganišku maistu šerti ir savo šunį ir katę - juk tokiu atveju taip pat remiama mėsos pramonė.
Salę labiausiai prajuokino klausimas apie namuose apsigyvenančias peles bei tarakonus - ką gi daryti su jais? Juk užmušus taip pat atimama gyvybė. Organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovas Andrėjus Gaidamavičius pajuokavo, kad galbūt mes ir pastatome jiems namus, o surimtėjęs atsakė, kad visuomet egzistuoja „pagauk ir paleisk gamtoje“ metodas, o ne „pagauk ir nužudyk“.
„Mes dar nežinome, ar žmonės nėra tik bakterijų transporto priemonė“, - toliau žmonių, kaip išskirtinės planetos rūšies įvaizdį griovė A. Gaidamavičius.
Apie šį filmą trumpai kalbėjomės su aktyvia organizacijos „Už gyvūnų teises“ nare Kristina Sagaidak.
- Kodėl pasirinkote rodyti būtent šį filmą?
Filmą „Rūšizmas“ pasirinkome todėl, kad jis yra naujas, aktualus dokumentinis filmas gyvūnų teisių tema. Beje, šis filmas yra sukurtas ne iš veganų ar vegetarų požiūrio taško, o iš nieko apie tai nežinančio žmogaus pozicijos, kuris taip pat, kaip ir daugybė žiūrovių, tiesiog nori sužinoti, kaip viskas vyksta iš tikrųjų.
- Pirmiausia norėjome supažindinti su pačia „Rūšizmo“ savoka bei gyvūnų teisių problematika. Kadangi dauguma mūsų yra vegetarai bei veganai, kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su problemomis, kurios kyla iš kitų nežinojimo.
Jau anksčiau esame rodę filmus gyvūnų apsaugos tema nedidelėms žmonių grupėms, tačiau po to kai šių metų gruodžio mėnesį įkūrėme asociaciją, norime organizuoti didesnius renginius gyvūnų teisių apsaugos tema bei su šia problematika supažindinti kuo daugiau žmonių.
Ačiū už atsakymus!
Visi, kurie nespėjo į filmo „Rūšizmas“ premjerą Vilniuje, jį gali pamatyti Kaune, kovo 20 d., 18 val. kino teatre „Romuva“.
