Vienas tokių lietuvių – Gargžduose gimęs ir užaugęs Rytis Karalius kartu su bendraminčiais sukūrė savotišką odę savo gimtajam miestui ir iš paukščio skrydžio nufilmavo tai, ką pats pavadino „vaizdais, kuriuos pramiegame arba apsnūdę prabėgame skubėdami į darbą“. GRYNAS.lt kalbina kūrėją apie sukurtą filmą ir dalijasi pamąstymais, kuo išskirtinis ir gražus yra Gargždų miestelis.

- Prisistatykite, kas esate, kuo gyvenime užsiimate?

- Esu Rytis Karalius - gimęs ir užaugęs Gargžduose, savo miesto patriotas. Oficialios profesijos neturiu, bet jau 5 metus dirbu telekomunikacijų srityje. Nuo pat mažens domėjausi vaizdinės medžiagos išgavimo būdais ir jos apdirbimu. Iš prigimties esu truputį technikas ir truputį menininkas. Kadangi mane supa daug panašaus plauko draugų, įkūrėme sparčiu tempu gimstantį projektą „skyvid.lt“ , kuris yra visą mūsų patirtį susumuojanti visuma. Esame įvairių savo sričių 
specialistai - turime ir montuotojų, ir idėjų generatorių, ir fotografų, ir operatorių.

- Kaip kilo mintis sukurti filmuką apie Gargždus? Ar tai pirmas jūsų tokio pobūdžio darbas?

- Filmuoti iš oro pradėjome prieš pusę metų, kai mano visuomet ieškantis inovacijų bičiulis netikėtai pasiūlė pabandyti paskraidyti multikopteriu. Tai yra antras nuo pradžių iki galo multikopteriu susuktas mūsų komandos filmukas. Pirmasis buvo labiau bandomojo tipo, filmuojant tiesiog gražius pastatus. Iki tol teko filmuoti renginius, vestuves, bendradarbiauti su statybų įmonėmis, nekilnojamojo turto agentūromis ir daug daug treniruotis. Kadangi esu tikras Gargždiškis, gimęs ir užaugęs būtent šiame mieste, norėjau parodyti miestą visai kitokį, nei miestelėnai yra įpratę matyti - iš oro.

- Kokią idėją siekėte filmuku perteikti?

- Ypatingos minties neturėjome, tikslas buvo parodyti miestą kitokį - tokį, kokį paprastai pramiegame, ar apsnūdę prabėgame skubėdami į darbą. Retas kuris žmogus gali sau leisti pasigėrėti gamta švintant.

- Kokius išskirtumėte Gargždų, kaip savo gimtojo miestelio, gamtinius privalumus?

- Gargždai savaime nėra labai išsiskiriantis miestas savo architektūra, tačiau turime nuostabią darną su gamta - labai gražų slėnį, kuriame vyksta miesto šventės, upę, kuri labai aiškiai skiria miestą nuo gamtos, ir daugybę žvyro karjerų, kuriuose vasarą knibždėte knibžda poilsiautojų. Nors miestas yra pakankamai nedidelis, turime du parkus.

- Filmas nufilmuotas nuotoliniu būdu valdomu multikopteriu. Papasakokite, kokiu principu jis veikia, kokie jo privalumai, trūkumai, galimybės?

- Visas filmukas yra filmuotas multikopteriu. Jis yra varomas elektros energija iš pakraunamų baterijų. Vienu skrydžiu ore galima išbūti iki 20 minučių, priklausomai nuo oro sąlygų. Kadangi kol kas turime tik kelias baterijas, teko filmuoti ne vieną rytą iš eilės. Gamyklinis šio prietaiso variantas netenkino, teko stipriai jį modifikuoti: pirkti naują valdymo pultą su imtuvu, geresnius propelerius, visiškai kitokią vaizdo perdavimo sistemą, kamerą bei kameros stabilizatorių. Po visų šių modifikacijų multikopteris gali skristi keletą kilometrų tiek į šonus, tiek į aukštį, tačiau filmuojant taip toli skristi kol kas neprireikė.
R. Karalius
Peizažų filmavimui ar fotografavimui multikopteris yra nepamainomas variantas, nes su juo galima patekti absoliučiai bet kur, jam nėra jokių ribų. Gerai įgudęs pilotas gali skristi miške tarp medžių, mieste, beveik liesdamas pastatų stogus.

Šis filmavimo būdas yra dėkingas tuo, kad galima kaboti vienoje vietoje, skristi bet kuriomis kryptimis ir tuo pat metu valdyti kamerą. Ko gero, geriausia prietaiso savybė yra GPS stabilizavimo sistema, kuri leidžia itin patogiai ir paprastai išlaikyti multikopterį ore net pučiant ir pakankamai stipriam vėjui. Labai džiaugiamės savo skraidančia kamera ir kol kas jos trūkumų nelabai galėtume įvardinti.

- Jūsų nuomone, kaip plačiai Lietuvoje galima būtų panaudoti multikopterius, ypač kalbant apie gamtos filmavimą? Kaip plačiai tai jau yra naudojama, ar brangu šią įrangą eksploatuoti?

- Lietuvoje jau yra pakankamai nemažai filmuojančiųjų tokiais pat ir panašiais prietaisais, tiesiog galbūt dar nėra išnaudotos visos jų galimybės. Gamtos filmavimui tai nėra pats parankiausias prietaisas, nes jis skleidžia labai daug triukšmo - gyvūnai kaip mat išsibėgiotų. Tačiau peizažų filmavimui ar fotografavimui tai yra nepamainomas variantas, nes su juo galima patekti absoliučiai bet kur, jam nėra jokių ribų. Gerai įgudęs pilotas gali skristi miške tarp medžių, mieste, beveik liesdamas pastatų stogus. Žinoma, to nepatarčiau daryti pradedančiajam, nes, pavyzdžiui, vienas iš pirmųjų mūsų skrydžių kainavo apie tris tūkstančius litų, nes buvo sudaužyta kamera ir kameros stabilizatorius.

Įrangos eksploatacija nėra brangi tik tuo atveju, jei pavyksta skraidyti be didesnių nesklandumų, tačiau rimtesnės avarijos metu, o tokių tikrai pasitaiko, suremontuoti prietaisą gali būti net brangiau, nei nusipirkti naują. Brangiausia yra pati įranga, kuri gali kainuoti net ir 40 - 50 tūkstančių litų. Tuo tarpu pramoginiams pasiskraidymams yra žymiai pigesnių ir paprastesnių multikopterių, kainuojančių iki tūkstančio litų. Pačių multikopterių panaudojimas yra gana platus, galima kelti į orą ir termovizorius, ir infraraudonųjų spindulių kameras. Galingesni prietaisai į orą gali pakelti profesionalias kameras su tiesioginės transliacijos įranga. Visi šie variantai jau yra sėkmingai naudojami Lietuvoje.

- Dėkoju už pokalbį.