Nežino, ką daryti su kaimynais
Pasidomėjus, kiek laiko kaimynai jai neduoda ramybės, mergina sakė, kad ji į Pašilaičių mikrorajoną atsikėlė prieš dvejus metus. Tačiau tada nieko panašaus nebuvo, kadangi butas buvo išnuomotas ramioms studentėms. Bet prieš du mėnesius į šį butą atsikėlė trys studentai. Nuo tada pašnekovės ramybė baigėsi.
„Daugiau nebegaliu. Per savaitę po du kartus taip garsiai triukšmaujama, kad net sienos dreba. Ypač gerai girdisi muzika. Kartą su draugu nuėjom ir paprašėm, kad kaimynai daugiau netriukšmautų. Tada vaikinai pasakė, jog daugiau tai nepasikartos. Bet po savaitės vėl buvo tas pats. Tada norėjom vėl pakalbėti, bet daugiau jie mūsų neįsileisdavo“, - piktinosi mergina.
Ji teigė girdėjusi, kad yra nustatytos ramybės valandos, kai triukšmauti negalima. Tačiau kadangi pašnekovė su šia problema nėra susidūrusi, nežino, kada tiksliai kaimynai privalo išjungti muziką.
Kaip tik todėl Aistė kreipėsi į GRYNAS.lt redakciją, prašydama paaiškinti, kada yra ramybės valandos ir kur kreiptis, norint pažaboti iki paryčių lėbaujančius jaunuolius.
Nuo 22 iki 6 val. ryto turi būti ypač tylu
Anot jo, leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose reglamentuoja speciali higienos norma. Yra nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose nuo 6 iki 18 val. gali būti ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 (maksimalus) garso lygis, nuo 18 iki 22 val. – ne didesnis nei 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 (maksimalus) garso lygis, nuo 22 iki 6 val. – ne didesnis nei 30 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 (maksimalus) garso lygis.
Kad būtų suprantamiau, jis paaiškino, jog žmogus girdi apie 26 – 27 decibelų garsą. Maždaug 60 proc. visų gyventojų į šį garsą reaguoja normaliai, o 30 proc. yra jautresni garsams. 30 – 35 decibelų stiprumo garsas neturėtų trikdyti miego. Tokio stiprumo garsas prilygsta žmonių šnabždėjimui. Normalus žmonių šnekėjimas dažniausiai siekia apie 50 decibelų. Tačiau pavargusius žmones dažnai erzina net ir nestiprūs garsai.
Probleminiai taškai tikrinami dažniau
Be to, jis aiškino, kad atvykus policijai muzika ir išjungiama, pareigūnų taip lengvai apmauti nepavyks. Policijos atstovas aiškino, kad vėl kilus triukšmui gyventojai pagalbos gali prašyti dar kartą. O jei tokių signalų bus gaunama nuolat, triukšmadarių butas bus įtrauktas į „juodąjį sąrašą“.
„Pasitaiko, kad kol atvažiuoja policija, triukšmas nutyla, arba triukšmautojai išsilaksto. Bet jei vieną kartą pabėgs, kitą kartą, kai kils triukšmas, vėl skambinkite ir praneškite apie tai. Paprastai žmonės skambina ir skundžiasi, kai tokie atvejai dažnai kartojasi, o mes tokius pranešimus fiksuojame. Žinodami, kad tam tikroje vietoje yra „probleminis taškas“, formuodami patruliams užduotis, taip sudėliojame maršrutą, kad jie atkreiptų dėmesį į šias problemines vietas. Užduotys patruliams formuojamos kiekvieną dieną, ir į gautus gyventojų pranešimus visuomet atsižvelgiame“, - sakė R. Matonis.
Gali būti skiriama bauda iki 1000 litų
Už kokio pobūdžio triukšmavimą pareigūnai gali skirti baudą? Kaip teigė policijos atstovas, baudą „užsidirbti“ galima ne tik dėl garsios muzikos. „Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį“, - dėl ko gali būti skiriama bauda, vardijo R. Matonis.
Tokia veikla, anot jo, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 300 litų. O tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo 300 iki 1000 litų.
Pažeidimai, padaryti nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, – užtraukia įspėjimą arba baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) iki 300 litų.
Tačiau norintys atsikvėpti gamtoje taip pat turėtų žinoti, kad ir ten galioja lygiai tokios pačios taisyklės.