Pasirašo sutartis su prekybininkais

Všį „Užstato sistemos administratorius“ direktorius Gintaras Varnas ketvirtadienį žurnalistams paaiškino, kaip ruošiamasi nuo vasario 1 dienos startuosiančiai užstato sistemai.

„Mes jau esame pasirašę sutartis su didžiaisiais prekybos centrais: „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“, „Prisma“. Taromatai prekybos centruose statomi nuo rugsėjo mėnesio. Mūsų tikslas, kad taromatais būtų surenkama ne mažiau 85 proc. visų pakuočių. Jau pasirašytos sutartys su dviem trečdaliais pardavėjų ir intensyviai pasirašomos sutartys su kitais prekybos centrais. Dėl rankinio surinkimo būdų baigta tartis su mažųjų pardavėjų asociacijomis ir derinamos priemonės, kuriomis aprūpinsime parduotuves. Mes privalome pasirašysi sutartis su visomis parduotuvėmis, kurios privalo surinkti pakuotes ir kurios pačios pageidauja dalyvauti sistemoje“, - teigė G. Varnas.

Pasak pašnekovo, investicijos į naują sistemą yra labai didelės: „Į taromatų sistemą Lietuvoje investuojama per 20 milijonų eurų, tačiau tai turi ir ekonominį pagrindimą, nes tai taupo kaštus tolimesnėse grandyse: logistikos kaštus, darbo kaštus. Primenant galima pasakyti, kad bus surenkamos stiklinės ir metalinės vienkartinės pakuotės bei plastikas. Į tai patenka tam tikros gėrimų kategorijos. Dauguma nealkoholinių gėrimų: limonadai, sultys, mineralinis vanduo ir pan. Taip pat patenka dalis alkoholinių gėrimų: alus, sidras, kokteiliai. Vynas ar stiprusis alkoholis užstato sistemoje nedalyvauja.“

G. Varnas

Paklaustas, kodėl diskriminuojami stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai, pašnekovas teigė, kad nei vienoje pasaulio šalyje stiprus alkoholis nedalyvauja užstato sistemoje: „Užstatas yra pakankamai brangi sistema ir ji nėra labai patraukli iš vartotojo pusės, nes pripažinkime, kad vartotojui nėra labai patogu eiti ir nešti tuos butelius į prekybos centrus. Bet yra taršos problema, o teršia gamtą dažniausiai tai, kas yra vartojama gamtoje ir vartojama dideliais kiekiais. Ten ir dedamas akcentas. Grybautojas į mišką neatsineša degtinės butelio, bet alaus butelį nusineša. Stiprūs alkoholiniai gėrimai labiau skirti vartoti restoranuose arba namie. Be to, stiprus alkoholis yra brangus ir jeigu tu sumokėjai už butelį 30 eurų, 10 euro centų užstatas tave ne taip motyvuoja. Be to, stiprus alkoholis yra importuojamas, yra daug rūšių, nestandartiniai buteliai ir tai reikalautų didelio kiekio išimčių.“

Vis dėlto nuo vasario 1 dienos prekybos centruose bus ne tik užstatinės pakuotės. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Be to, prekybininkai prognozuoja didelį įvairių akcijų ir nuolaidų maratoną, nes jiems reikės išparduoti senas pakuotes: „Įstatyme numatytas pereinamasis laikotarpis. Sistema startuoja nuo vasario 1 dienos, bet kad būtų galima išparduoti prekių likučius, yra numatytas trijų mėnesių laikotarpis. Vartotojai, pirkdami prekes vasario 1 dieną, nepamatys vaizdelio, kad visos pakuotės yra užstatinės. Pradžioje užstatinių pakuočių gali būti nedidelė dalis, bet nuo gegužės 1 dienos visos pakuotės bus tik užstatinės.“

Pasak G. Varno, iki šiol neaišku, kas perdirbs surinktas pakuotes: „Kas perdirbs pakuotes, šiandien nėra žinoma. Kol kas nėra aiškiai patvirtinta tvarka, kaip parinkti perdirbėjus ir Aplinkos ministerija rengia poįstatyminį aktą. Tikimės, kad artimiausiu metu ji priims sprendimus. Jei tai bus dar gruodžio mėnesį, norėsime skelbti viešuosius konkursus. Perdirbėjus parinksime tik pagal ekonominės naudos principą: kas pasiūlys didžiausią kainą už antrines žaliavas, tas ir laimės. Laiko konkursams paskelbti užteks, nes pirmam ketvirtyje kiekiai nebus dideli. Viskas dėl to, kad sistema bus tik pradėta tiekti į rinką. Vakar teko bendrauti su Aplinkos ministerija ir jie tikina, kad sprendimai bus priimti per gruodį.“

Galbūt pinigus bus galima aukoti ir labdarai

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas pasakojo apie prekybininkų pasiruošimą ir interesus.

„Ši sistema yra ne verslo, o valstybės, tai yra visų žmonių, kuriems nepatinka paežerėse ir miškuose besimėtančios skardinės ir buteliai, sistema. Dėl to ir atsirado ši mintis, nes Lietuva su tuo nesusitvarko. Aš asmeniškai žiemą ir vasarą važinėju dviračiu arba motociklu, kur galima labai giliai į mišką nusigauti. Įsigrūdi į miško vidurį grybauti ir galvoji, kad čia gyvenime niekas nebuvo užklydęs, bet vis tiek matai butelius. Pakuočių kiekis gamtoje tiesiog veria širdį“, - sakė L. Vilimas.

Pašnekovas teigė, kad sistemos veikimo pradžioje tikrai bus nesklandumų: „Nesusipratimų tikrai bus. Ne visi žmonės žinos apie sistemą, gal daug kam nepatiks, grįš namo ir čekyje pamatys 10 euro centų užstatą ir grįš bei skųsis parduotuvėms, o ne valdžiai ir administratoriui. Visi skųsis prekybininkams, todėl mums yra svarbu suprasti kitų šalių patirtį - kas veikė, kas neveikė, kad mes startuotume su maksimaliu pasirengimu. Senų pakuočių, nešamų iš paežerių, kurios nėra pažymėtos, sistema nepriims, todėl jų kaupti nereikia, nes už jas nebuvo paimtas užstatas. Bet paežerės tokiu būdu galbūt bus sutvarkytos. Pasipiktinimas bus, kol sistema įsivažiuos, bet galbūt miškai ir paežerės išsivalys. Net tikėčiausi, kad atsiras naivuolių, kurie pamiškes sutvarkys, norėdami užsidirbti.“

Laurynas Vilimas

Prekybininkų tikslas yra užtikrinti, kad parduotuvėse stovėtų taromatai ir jie šalyje yra statomi kasdien.

„Ne visiems žmonėms ir dabar galiojanti vienkartinio užstato sistema yra patogi, nes tu turi nešti butelius pardavėjai. Kasininkė vieną kartą būna patenkinta, kitu atveju nepatenkinta, o čia yra labai paprasta – viskas automatizuota. Planas yra sustatyti visus taromatus iki sausio vidurio, dabar per savaitę pastatoma netoli 50 taromatų. Iš prekybos centrų tai reikalauja papildomų investicijų, nes visų pirma tai yra plotas viduje, kuris tampa neuždirbamais pinigais, taip pat yra reikalavimai atvesti elektrą, internetą, apsaugos sprendimus“, - teigė L. Vilimas.

Galbūt taromatų pagalba net pavyks surinkti milijonines sumas labdaros organizacijoms: „Yra keli variantai, kaip galima bus atgauti užstatą iš taromato gavus čekį: galima bus gauti pinigus, galima susimažinti sumą už pirkinius. Tačiau galbūt bus naudojamas ir trečias variantas, kuris veikia Estijoje, tai – labdara. Yra žmonių, kurie prijaučia žaliosioms idėjoms, bet jiems vienas ar kitas euras nėra didelė suma, todėl taromatas gali leisti skirti sumą ar dalį sumos labdaros organizacijoms. Estijoje per metus taip surenkama apie milijoną eurų, kadangi mūsų rinka yra didesnė, galbūt galėtumėme surinkti ir daugiau.“

Pasak pašnekovo, vartotojas dėl šios sistemos nei kiek nenukentės: „Prekybininkai gaus kompensacijas, yra patvirtinti tarifai: rankinio surinkimo būdu 1,5 euro cento už pakuotę, 2,8 euro centro už automatizuotą surinkimą. Į šiuos kaštus yra įtraukiamos ir papildomos darbo vietos. Mes manome, kad vienam taromatui bus viena papildoma darbo vieta, todėl turėtų būti sukurta apie 1000 darbo vietų. Bet tai bus ne vartotojo sąskaita, vartotojas nepatirs jokių papildomų išlaidų per prekių pabrangimą. Pardavėjo patiriamus kaštus kompensuoja administratorius, o ne vartotojas. Jeigu vartotojas galvos, kad jo papildomai sumokėti 10 euro centų yra pabrangimas, taip nėra. Yra principas: teršėjas moka. Jeigu aš nusiperku alaus butelį, nuvažiuoju prie ežero, jį išgeriu ir žinau, kad sumokėjau papildomus 10 centų, bet pagalvoju, kad esu per daug kietas vežioti butelius, aš ir susimoku, nes esu teršėjas.“

Apie naująją vienkartinių pakuočių užstato sistemą

Naujoji užstato sistema apims į stiklinę, PET ir metalinę pakuotę (skardines) išpilstytą alų, alaus kokteilius, sidrą, vaisių vyną ir jo kokteilius bei gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus, girą, taip pat visų tipų vandenį, sultis, nektarą.

Pagal jau anksčiau LR Aplinkos ministerijos patvirtintą tvarką, nuo 2016 m. vasario 1 d. Lietuvos gamintojai ir importuotojai privalės imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu supakuotus gėrimus tiekia Lietuvos vidaus rinkai.

Patvirtintas vienkartinių pakuočių užstato sistemos ženklas bus naudojamas ant visų užstato sistemoje dalyvaujančių vienkartinių pakuočių ir informuos vartotoją, kad jis turi teisę grąžinti tokias pakuotes ir atsiimti už jas sumokėtą užstatą.