Alkį ir sotumą išderina gyvenimo tempas

Vienintelė sertifikuota intuityvaus valgymo konsultantė Lietuvoje Aušra Jauniškytė sako, kad intuityvaus valgymo esmė – įsiklausius į save, valgyti tai, ko norisi ir tada, kada norisi.

„Žmonės įsivaizduoja klaidingai, kad svorį didina arba mažina kažkoks produktas ar patiekalas. Viskas priklauso nuo to, kiek mes valgome ir dėl ko mes valgome“, - aiškina gydytoja, dietologė. Anot jos, žmogaus alkį ir sotumą iš esmės reguliuoja fiziologiniai poreikiai, jeigu mes atidžiai jų klausytume, nereikėtų rūpintis dėl kūno svorio.

„Bet mes gyvename tokioje aplinkoje, kur yra labai daug maisto ir daug žmonių valgo ne dėl fiziologinių priežasčių, arba valgo ir nebesugeba sustoti. Jų alkis ir sotumas yra tiek išderinti gyvenimo tempo, nuolatinio bėgimo, dėmesio į save nekreipimo, kad jiems yra sunku susivokti“, - atkreipia dėmesį dietologė.
Gydytoja A. Vaivarienė
Sakykime, norime žuvies – ji gamtoje yra, bet jeigu norime krabų lazdelių - jos upėse neplaukia. Mes tokių produktų norėti negalime, biologiškai nesame užprogramuoti norėti pramonės produktų. Mūsų genai jų nepažįsta.

Pasak pašnekovės, leidimas sau valgyti viską yra labai svarbus ir ji paaiškina kodėl. Atsiradę apribojimai vėl pradeda viską iškraipyti: „Maistas, kurio nori mūsų receptoriai, geriausiai mus pasotina ir patenkina. Jeigu mes to nedarome, save apgauname. Pavyzdžiui, dietose yra tokie patarimai, kad jeigu norisi saldumynų, jų reikia nevalgyti, o rinktis džiovintus vaisius ar kažką kitą. Tačiau paprastai tokiu atveju saldumyno noras nepraeina – suvalgai daug džiovintų vaisių, kurių galbūt net nelabai norėjai, ir vis tiek lieki nepatenkintas. Toks noras gali stiprėti ir kraštutiniais atvejais baigtis saldumyno persivalgymu“, - perspėja A. Jauniškytė.

Gimstame intuityviai mokėdami maitintis

Suaugusiesiems mokytis mitybos galima būtų iš vaikų, nes visi žmonės gimsta intuityviai mokėdami maitintis ir tik ilgainiui mitybos principai išbalansuojami. Prie to prisideda ir tėvai, ir aplinka, kurioje mes augame.

Aušra Jauniškytė
„Gimstame intuityviai mokėdami maitintis – tai yra instinktas, fiziologija, visi tai turime. Vaikai moka labai gerai atsirinkti – ką jiems valgyti ir kada sustoti. Bet yra įvairios aplinkybės, kurios gali tai sutrikdyti“, - sako A. Jauniškytė ir pateikia keletą pavyzdžių. Kai vaikas sako, kad nebenori valgyti, dažni tėvai verčia subaigti tai, kas liko lėkštėje. Jeigu vaikas yra stambesnis, yra tėvų, kurie riboja maisto kiekį, nors vaikas dar jaučiasi alkanas.

„Tada vaikas praranda pasitikėjimą savo alkio ir sotumo pojūčiais. Juk tėvai kaip ir geriau žino. Nuo paauglystės paprastai prasideda dietos, kurios labai iškraipo alkio ir sotumo supratimus, apskritai sveiką požiūrį į maistą ir kūną. Dietų laikosi iš tikrųjų labai daug paauglių, statistika rodo, kad beveik 50 proc., tuomet ir atsiranda rizika viską sutrikdyti, - pasakoja intuityvaus valgymo konsultantė. - Suaugusieji taip pat arba laikosi dietų arba jų mitybą lemia darbo tempas - tvarkyti darbo reikalus tampa svarbiau negu pasirūpinti savimi. Tada išeina chaotiškas valgymas – valgau ne tada, kada esu alkanas, kada noriu, o tada, kada yra laiko, yra maisto, bėgdamas pro šalį – nėra reagavimo į savo kūno signalus“.

Vieni atranda patys, kitiems reikia pagalbos

Išmokti klausytis savo kūno ir pagal jį rinktis valgomą maistą, jo kiekius, tempą, nėra paprasta. Gydytoja A. Jauniškytė sako, kad vieni žmonės tai geba atrasti patys – ypač, kai pabando įvairias dietas ir mato, kad jos neduoda norimų rezultatų. Kitiems, susivokti savyje, kartais prireikia ir specialistų pagalbos.

„Yra žmonių, kurie yra taip užsisukę ar bėgime, ar dietų laikymęsi, kad nelabai supranta, kaip galima leisti sau viską valgyti, jie blogai supranta savo kūno siunčiamus signalus“, - paaiškina dietologė. Tokiems žmonėms, anot pašnekovės, reikėtų specialios programos, tuomet pasikeitimai vyktų greičiau.

„Iš šono lengviau pastebėti tokius dalykus. Kartais žmonėms nesimato, jiems atrodo, kad tarsi sau leidžia viską valgyti, bet tas leidimas yra su tam tikromis sąlygomis. Tos sąlygos vėlgi nėra intuityvus valgymas“, - sako A. Jauniškytė.

Intuityvus valgymas, anot jos, yra puikus metodas, rodantis kelią, kaip nustoti nuolat laikytis dietų ir pradėti normaliai maitintis. Jis labai tinka žmonėms, kurie yra užsisukę nuolatinių dietų rate, tai numeta, tai priauga svorio, kuriuos vargina emocinis valgymas. Intuityvus valgymas gilinasi į priežastis, o ne tiesiog liepia „nepersivalgyk“.

Gydytoja pabrėžia, kad intuityvaus valgymo metodo nereikėtų absoliutinti. Kai kuriais atvejais žmonėms jis gali ir netikti.
Dietologė A. Jauniškytė
Gimstame intuityviai mokėdami maitintis – tai yra instinktas, fiziologija, visi tai turime. Vaikai moka labai gerai atsirinkti – ką jiems valgyti ir kada sustoti. Bet yra įvairios aplinkybės, kurios gali tai sutrikdyti.

„Pavyzdžiui, kai svoris per mažas, natūraliai fiziologiškai alkio ir sotumo signalai yra sutrikę. Tada reikia kito metodo. Kai žmogus jau turi valgymo sutrikimą – anoreksiją ar bulimiją, pirmas etapas irgi yra kitas. Prie intuityvaus valgymo pereinama antrajame gydymo etape“, - aiškino dietologė.

„Jeigu žiūrėtume į mokslinius tyrimus, tai nėra kažkokia iš piršto laužta teorija. Viskas yra pagrįsta, veiksmingumas įrodytas. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie maitinasi intuityviai, yra mažesnio svorio, turi mažesnį cholesterolio kiekį kraujyje, mažesnį gliukozės ir insulino kiekį – t.y. jų mažesnė rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Visuotinai žiūrint pasaulyje kalbama, kad būtent šitas metodas – natūralus, intuityvus valgymas yra tai, link kur žmonijai ir reikėtų eiti“, - apibendrindama sakė A. Jauniškytė.

Galima mesti svorį nebadaujant ir be dietų

Kauno Šilainių poliklinikos Mitybos ir kūno svorio reguliavimo centro konsultantas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Leonardas Lukoševičius apie intuityvią mitybą taip pat atsiliepia itin teigiamai. GRYNAS.lt jau rašė, kad, anot profesoriaus, tokia valgymo rūšis buvo detaliai aprašyta Šveicarijos mokslininkų

„Šveicarų mokslininkai sukūrė kūno svorio mažinimo programą pagal intuityvios mitybos principus – ji padeda kontroliuoti alkio jausmą ir pasiekti optimalų kūno svorį nebadaujant, valgant įprastą maistą, nesilaikant jokių dietų“, - sakė L. Lukoševičius.

Profesorius pabrėžia, kad ši programa yra patvirtinta moksliškai, praktiškai ir asmeniškai – ją galima skirti norint išvengti antsvorio.

Žmogus nėra užprogramuotas norėti pramonės produktų

Natūralaus gydymo centro vadovė ir gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė kritiškai atsiliepia apie intuityvaus valgymo metodiką. Anot jos, jis tinkama tik sveikiems žmonėms, bet tokių apskritai vargu, ar mūsų visuomenėje dar esama.

Aiva Vaivarienė
„Klausimas, ar galima valgyti tai, ko noriu, yra užduodamas labai dažnai. Atsakymas labai paprastas – jeigu žmogus yra sveikas ir jo kūno norai sveiki, intuityviai maitintis galima. Jeigu jūs pažįstate nors vieną sveiką žmogų – labai malonu, aš nepažįstu nė vieno“, - atvira A. Vaivarienė.

Ji aiškina, kad jeigu žmogus kažkuo serga, jo kūno norai yra išbalansuoti. Tuomet ir kyla klausimas – kaip gali klausytis to, kas nėra natūraliai susiformavę.

„Poreikiai tokiu atveju labai dažnai pataikauja ligai. Elementarus pavyzdys - alkoholikas nori šnapso. Tai nereiškia, kad jo kūno norai teisingi. O jis juk jeigu negauna degtinės, jaučiasi blogai fiziškai ir net gali numirti po ilgadienių gėrimų. Bet kūnas nori alkoholio, žmogui fiziškai skauda galvą, raumenis, laužo kaulus. Lygiai taip pat yra ir su maisto produktais“, - aiškina gydytoja.
Dietologė A. Jauniškytė
Jeigu žiūrėtume į mokslinius tyrimus, tai nėra kažkokia iš piršto laužta teorija. Viskas yra pagrįsta, veiksmingumas įrodytas. Visuotinai žiūrint pasaulyje kalbama, kad būtent šitas metodas – natūralus, intuityvus valgymas yra tai, link kur žmonijai ir reikėtų eiti.

Specialistė pataria, kaip vis dėlto galima atskirti, kuomet kūno noras yra geras ir kada apgaulingas. „Yra toks paprastas testas – jeigu mūsų kūnas nori to, kas yra gamtoje, spėtina, kad toks noras yra teisingas. Pavyzdžiui, jeigu norime obuolio, ar pieno, kurį duoda karvė. Jeigu norime ne obuolio, o pyragėlio su džemu ar saldainio, šokolado – jie ant medžio neauga.

Arba, sakykime, norime žuvies – ji gamtoje yra, bet jeigu norime krabų lazdelių - jos upėse neplaukia. Mes tokių produktų norėti negalime, biologiškai nesame užprogramuoti norėti pramonės produktų. Mūsų genai jų nepažįsta. Mūsų genetika nėra transformuota pagal maisto pramonę pagal paskutinius 20 metų. Gliutomato norėti negalime“, - konstatuoja A. Vaivarienė.

Ji pabrėžia, kad tas pats būtų pasakytina ir apie vaiką, kuris neva nori čipsų ir koka kolos. „Tai yra nesąmonė“, - neslepia gydytoja homeopatė.

Vis dėlto gydytoja neneigia, kad intuityvi mityba galėtų veikti tuomet, kai žmogus labai aiškiai įsivertintų savo norus, pasvertų, kurie iš jų kyla natūraliai, o kurie formuojami aplinkos. Tačiau tai padaryta tikrai nėra paprasta.

„Noras turėtų kilti ne taip, kad nuėjau į parduotuvę ir pamačiau „oi, koks gražus torčiukas“ ir aš jo noriu. Jokia intuicija čia nekalba. Čia kalba skonio receptoriai, akys. Esame ir reklamos aukos – nes pažiūrėjome gražią „Rafaelo“ reklamą ir jo norime, tai visai nereiškia, kad organizmui to reikia“, - sakė A. Vaivarienė.