Rinkti galima tik ant žemės gulinčias šakas

Jei saulėtą pavasariu alsuojantį savaitgalį prie ežero nutarėte išsikepti šašlykų, bet pamiršote kartu su savimi atsivežti malkų, nesugalvokite nusipjauti net iš pažiūros sausų šakų. Aplinkosaugininkams labai nepatiks, jei į mišką išsiruošite su kirviu ar pjūkleliu, kadangi pagal 2013 m. aplinkos ministro Valentino Mazuronio patvirtintas naująsias Lankymosi miške taisykles, į laužą galima mesti tik tas šakas ir žabus, kuriuos radote ant žemės. Kaip tik todėl miške su pjūklais ir kirviais geriau nesirodyti.

Pasak Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyriausiojo specialisto Zbignevo Glazko, poilsiautojai nei privačiuose, nei valstybiniuose miškuose be jų valdytojų sutikimo neturi teisės nukirsti nei vienos šakos. O jei tvarkos nepaisoma, gresia atsakomybė.
Ragų pasisavinimas gali kainuoti labai brangiai

„Jei žmogus lankosi ne savo miške (privačiame ar valstybiniame), jo elgesį reglamentuoja Lankymosi miške taisyklės. Šiose taisyklėse nustatyta, kad fiziniai asmenys, besilankantys miške, pasiruošti kurą laužavietėms gali tik pasirinkdami šakų ir žabų. Kitaip tariant, lankytojas, sugalvojęs pasikurti laužą, neturi teisės kirsti medžių, laužyti šakų ar kitaip niokoti medžių. Jis gali tik pasirinkti žabų, šakų, smulkių medelių, kurie yra sausi ir nukritę. Iš esmės galima rinkti gulinčias šakas“, - kaip elgtis miške, atskleidė pašnekovas, pridėjęs, kad miško savininkas turi žymiai daugiau teisių.

Anot specialisto, už Lankymosi miške taisyklių pažeidimus numatyta atsakomybė. Pasak. Z. Glazko, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu šakų laužytoją galima įspėti arba nubausti nuo 50 iki 200 litų siekiančia bauda.
Z. Glazko
Rastų numestų ragų negalima pasisavinti be medžioklės plotų naudotojo sutikimo. O už tai yra numatyta atsakomybė.

Vis dėlto, kaip GRYNAS.lt teigė aplinkosaugininkai, tokie pažeidimai nėra dažni. Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas teigė, kad poilsiautojai yra sąmoningi ir skundų dėl miško vertimo kuru gaunama labai retai. 

„Iki šiol nesame užfiksavę žmogaus, kuris akivaizdžiai kirstų medį ar laužytų šakas. Dažniausiai pasekmės pasirodo tuomet, kai blogas darbas jau būna padarytas – kai medžiai būna aplaužyti. Tokie atvejai, kad identifikuotume ir nubaustume, nėra dažni. Labai retai sulaukiame žmonių skundų, kad žmonės paskambintų ir praneštų, jog kažkur yra prilaužytų šakų“, - situaciją komentavo V. Marozas.

Ragų rinkti negalima

Draudimu miške pasikirsti šakų malkoms ribojimai nesibaigia. Per daug neapsidžiaukite girios tankmėje suradę didžiulius briedžio ragus. Jei nutarsite juos pasiimti, sutikę aplinkosaugininkus galite turėti rimtų nemalonumų.

Z. Glazko sakė, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės neleidžia pasiimti miške surastų ragų. Anot jo, kanopinių gyvūnų numesti ragai pagal šį dokumentą priskiriami medžioklės produkcijai. O pagal šių taisyklių 43 punktą visa medžioklės produkcija priklauso medžioklės plotų naudotojams. Todėl juos pasiimti galima tik gavus medžiotojų leidimą.
Miške galima rinkti tik nukritusias šakas

„Rastų numestų ragų negalima pasisavinti be medžioklės plotų naudotojo sutikimo. Už tai yra numatyta atsakomybė“, - atskleidė Aplinkos ministerijos specialistas, pridūręs, kad tvarkos pažeidėjas gali gauti įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 250 Lt.

Medžioklės žinovas: taip sprendžiama neegzistuojanti problema

Vis dėlto, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas šiam draudimui negailėjo kritikos. Anot jo, medžiotojai tikrai neskauda širdies, jei miško lankytojas nusprendžia namo parsinešti surastus ragus. Pašnekovas atskleidė, kad tokius ragus rasti labai sunku, o ir paklausos, kuri garantuotų didžiulį uždarbį ragų rinkėjams, nėra.
Z. Glazko
Kitaip tariant, lankytojas, sugalvojęs pasikurti laužą, neturi teisės kirsti medžių, laužyti šakų ar kitaip niokoti medžių. Jis gali tik pasirinkti žabų, šakų, smulkių medelių, kurie yra sausi ir nukritę.

Kaip tik todėl šį reiškinį jis vadina neegzistuojančia problema ir mano, kad tokio draudimo galėtų ir nelikti: „Manau, kad tai yra neegzistuojanti problema. Visų pirma nei medžiotojai, nei aplinkosaugininkai nėra suinteresuoti gaudyti tuos žmones, kurie netyčia tą ragą randa. Rago radimas yra atsitiktinis ir labai retas dalykas. Šimtai tūkstančių grybautojų randa daug baravykų, bet ragus randa super retai. Medžiotojai ragus lygiai taip pat sunkiai suranda. Yra pavieniai kolekcionieriai, kurie sąmoningai ieško ragų ir žino, kur jie yra. Tikrai nėra taip, kad žmonės masiškai eitų į miškus ieškoti ragų. Todėl problemos kaip ir nėra,“ - kalbėjo E. Tijušas.

Anot patyrusio medžiotojo, ragų kaina nėra didelė. Ir galiausiai, E. Tijušo teigimu, kone vienintelė jų realizavimo galimybė – suvenyrų gamyba. Tačiau šią nišą pajėgūs užpildyti privačių aptvarų, kuriuose auginami žvėrys, savininkai.

Galiausiai E. Tijušas pridėjo, kad galimybė nubausti ragus radusį žmogų nėra logiška. „Sistemingo ragų supirkimo, paklausos, kuri keltų pagundą ieškoti, neegzistuoja. Ta norma mechaniškai perkeliama į naujas taisykles, jos keičiamos nesigilinant į situaciją. Tiesiog formaliai laikomasi principo, kad gyvūnas ir jo produkcija priklauso tam, kas naudojasi medžioklės plotais. Jei koks žmogus tą ragą radęs pasiima, jis apkaltinamas svetimo turto pasisavinimu. Tai yra neegzistuojančios problemos sprendimas“, - teigė pašnekovas.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas V. Marozas teigė, kad aplinkosaugininkai nėra sugavę žmogaus, kuris būtų pasisavinęs kanopinio gyvūno ragus. Pareigūnas teigė, kad ir skundų iš medžiotojų dėl to negaunama.