Spalio 5 diena
Gerokai popiet prie Neries atvykstame su broliu. Montuojamės spiningus, kabiname voblerius, aš dar ant ritės susivynioju kiek storesnį valą. 0,25 mm storio monofilamentinę giją prieš tai kibusi žuvis nuplėšė kaip siūlelį, tad rizikuoti nebenoriu.
Keliaujame upe žemyn, tikrindami akmenuotą priešrėvį. Kiek žemiau akies krašteliu pastebiu įtartinai subanguojant vandenį. Greičiausiai salatis ar koks šapalas, bet vis tiek reikia patikrinti. Paeinu iki tos vietos ir pradedu mėtyti voblerį. Vienas metimas, antras, trečias, dešimtas. Smūgis! Žuvis susuka ratilą paviršiuje, neria dugno link ir įsitvirtina lyg inkaras. Spiningas sulinkęs į riestainį, valas zvimbia, o žuvis nejuda nė centimetro. Jei per kotą nejausčiau smūgių, kai laimikis mosteli uodega, galvočiau, kad vobleris mirtinai įstrigo į kokį dugno kliuvinį.
Daugiau žvejo įspūdžių ir sėkmingos žvejybos detalių rasite ČIA.
