Pakruojyje kas kartą pavasarį patvinus Kruojai tenka atsakyti į klausimą, kas labiau nukentės nuo potvynio - aukštupys ar žemupys, kuriame yra dvaras. Kad netvintų miestas, atidaroma pralaida. Tuomet masė vandens plūsta žemyn. O ten dvaras. Pasak savivaldybės atstovų, išeitis viena - įspėti dvarą, kad patalpose sukeltų baldus aukščiau, nes tuoj plūstelės vanduo.

Nepakelti pralaidų - neįmanoma. Patvintų aukštupys. Jo gyventojai jau dabar važiuoja pažiūrėti, ar atidaryta pralaida. Užpernai vėluojant atidaryti pralaidą, netolimo kaimo gyventoja Janina patyrė šoką, dėl kurio ir dabar naktimis miega neramiai. Rytą atsibudusi moteris rado kieme nuskendusį šunį, o tvarte plaukiojančias nebegyvas vištas.

Dvaro darbuotojai sako jau pripratę prie pavasarinių polaidžių - neorganizuoja pokylių, uždaro kai kurias sales, pirtį. Kad dvaras patvintų sausį, neatsimena net senieji gyventojai. Jie tik ramina, kad Kruojos vandenų plaunami dvaro pastatai atlaikys. Sako, dar ne tiek pergyventa. Kai šalia buvo gyvenamos trobos, yra tekę ir per langus rytą lipti, mat kambariuose tyvuliavo vanduo.

Dabar Pakruojo dvare situacija gan rimta - apsemti net dviejų pastatų žemutiniai aukštai. Nuostoliai - nuo 150-200 eurų per parą. Tiek nepaimama mokesčio už patalpų nuomą. Kokie nuostoliai dar tik bus - skaičiuojama. Kas kartą apsėmus patalpas, vandens pribėga net į elektros jungimo vietas.

Potvynius išgyventi įpratę dvaro darbuotojai juokiasi, kad iš to stengsis net šou padaryti - norintiems rodys, kaip siautėja iš pirmo žvilgsnio rami Kruoja.

GRYNAS.lt primena, kad ši upė išteka iš Gudelių ežero, 8 km į pietryčius nuo Šiaulių. Teka į rytus – šiaurės rytus, įteka į Mūšą ties Petrašiūnais. Jos ilgis - 51 km, baseino plotas - 361 km².

Upės vaga nuo ištakos iki Vismantėlių ir ties Lygumais reguliuota, plotis - 6–8 m, žemiau Pakruojo – 10–15 m, gylis - 0,3-1,5 m. Vidutinis nuolydis - 1,03 m/km. Srovės greitis - 0,1 m/s.