Įstatymas įsigaliojo nuo šių metų sausio pirmosios. Jame nurodyta, jog „katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.“
Tačiau įstatymo pabaigoje pabrėžiama, jog šis punktas įsigalioja nuo 2016-ųjų pradžios. O kaip iki tol?
Tvarka bus. Po trejų metų
Šiuo metu nėra prievolės registruoti naujai įsigytus gyvūnus. O juk savivaldybių mokesčiai už naminius gyvūnus tuo ir remiasi. Ar tie, atsakingieji šeimininkai tuomet lieka kvailio vietoje? Gal galima tyliai ramiai auginti katę ar šunį bute, neerzinant kaimynų ir nemokant jokių mokesčių?
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, turime „skylę“, kai senosios taisyklės tarsi nebeteko galios, o naujų – tiesiog nėra.
„Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, dalyje kitų miestų savivaldybės yra pasitvirtinę gyvūnų ženklinimo ir registravimo tvarką. Tačiau ją turėjo pakeisti naujoji, bendra tvarka. Nuo 2016-ųjų visoje Lietuvoje turėtų būti valstybinis gyvūnų registras, kuriame būtų įrašyti visi Lietuvos gyvūnai. Šiuo metu susidaro situacija, kai tiek Kaune, tiek Vilniuje žmonės neprivalo registruoti savo gyvūnų. Teoriškai ir savivaldybės nebegali bausti už neregistruotus gyvūnus“, - gyvūnų registravimo taisykles apibrėžiantį įstatymą vertino LGTAO vadovė.
Ji teigė, jog gyvūno registracija, identifikacija yra svarbi. Ir tikrai ne todėl, kad būtų galima skrupulingai surankioti po 5 ar 10 litų iš gyvūnų augintojų.
„Svarbu sužymėti visus gyvūnus. Ne tam, kad tiesiog surinktum iš tų žmonių pinigus. Žymėjimas reikalingas tam, kad geriau kontroliuotume neatsakingus šeimininkus, tuos, kurie žiauriai elgiasi su augintiniais. Lengviau būtų surasti gyvūno šeimininką, taip pat žinotume tikruosius naminių gyvūnų kiekius. Tiesa, turėtų būti pateikiama ir aiškesnė informacija, kur tos lėšos nukeliauja, kiek jų skiriama beglobių gyvūnų gaudymui, priežiūrai. “, - aiškino B. Kymantaitė.
Šiauliai rinkliavą padvigubino ir iškart atsiuntė sąskaitas
Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybė nuo šių metų sausio 1-os dienos rinkliavą už agresyvioms veislėms priskiriamus šunis padidino iki 30 litų, o už daugiabučiuose laikomus šunis ir kates mokesčius padvigubino.
Gyvūnai mieste masiškai išregistruojami, nes gyventojams atsiųstos iškart 60-ies litų sąskaitos už visą pusmetį (šuns laikymas mėnesiui kainuoja 10 Lt).
Dėl tokios tvarkos dalis gyvūnų tampa „nelegalais“, kiti galbūt išmetami į gatvę. Ypač vyresnio, pensinio amžiaus šeimininkai nesugeba jų išlaikyti.
„Nėra jokios atskaitomybės iš savivaldybių pusės. Pvz. Šiaulių miesto savivaldybės ar paslaugą atliekančios Lietuvos gyvūnų globos draugijos, Šiaulių skyriaus svetainėse nėra skelbiama jokia informacija apie tai, kiek kasmet yra prižiūrima benamių gyvūnų Šiaulių mieste, nors tarybos sprendime nurodyta, kad rinkliava renkama siekiant sumažinti benamių gyvūnų skaičių. Tai jei padidėjo rinkliava, reiktų paaiškinti ar padidėjo benamių gyvūnų, ar mažėja ir kodėl yra būtent tokios rinkliavos sumos. Tokiu būdu rinkliava gali išaugti iki nežmoniškų dydžių, siekiant užkaišioti įvairias biudžeto skyles,“ - nerimavo B. Kymantaitė.
Norintiems registruoti keturkojus sukurtos visos sąlygos
Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė teigė, jog gyvūnų ženklinimas valstybiniu mastu bus privalomas tik nuo 2016-ųjų metų. Kol kas dėl gyvūno ženklinimo ir registravimo paliekama spręsti šeimininkui.
„Nuo 2016- ųjų mikroschemomis bus ženklinami katės, šunys ir šeškai. Specialus gyvūno kodas bus susijęs su jo savininko asmens kodu ir gyvenamąja vieta. Sistema turėtų padėti lengviau atrasti gyvūnų savininkus, mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, beglobius gyvūnus. Jie bus registruojami gyvūnų augintinių registre. Tik kad sukurti tokį registrą užtrunka laiko. Primenu, kad ūkiniai gyvūnai šiuo metu jau tokiu būdu registruojami dėl šeimininko atsekamumo, dėl ligų kontrolės“, - dėstė K. Paliutienė.
Ji teigė, jog šiuo metu gyvūnas privalo turėti mikroschemą, jei šeimininkas nori su juo iškeliauti iš šalies. Mikroschema įsodinama veterinarijos gydyklose čia gyvūnas ir užregistruojamas.
Duomenys apie užregistruotus gyvūnus keliauja Valstybinės veterinarijos tarnybos padaliniams.
„Privalomo registravimo nėra. Tačiau savanoriškam registravimui sukurtos visos sąlygos: yra, kas teikia tokias paslaugas ir duomenys, kurie įrašyti į tas mikroschemas, yra saugomi. Visi šie duomenys vėliau bus perkelti į gyvūnų registrą, antrą kartą registruotis niekam nereikės. Savivaldybės renka rinkliavas už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose. Kiekviena jų turi savo gyvūnų laikymo taisykles. Gal iš tiesų negerai, mes pastebime problemą, kad nėra tokių tarpinių taisyklių, kol įsigalios tas privalomasis registravimas 2016-aisiais, - teigė K. Paliutienė.
Butuose - ne daugiau dviejų keturkojų, vedžioti negalima stadionuose
Žemės ūkio ministerijos atstovė pripažino, jog skiriasi skirtingų savivaldybių ne tik gyvūnų registravimo, bet ir laikymo taisyklės. Todėl naujasis įstatymas įpareigojo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą parengti bendrą tvarką.
„Tai pavyzdinės taisyklės, kurių nuostatos turės galioti visose savivaldybėse. Šis aprašas jau yra parengtas, šiuo metu derinamas“, - kalbėjo K. Paliutienė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis teigė, jog aprašas skirtas tam, kad visos savivaldybės pasitvirtintų daugiau mažiau vienodas gyvūnų laikymo taisykles.
„Tačiau gali būti ir skirtumų – pavyzdžiui, Vilniuje reikalingas savivaldybės leidimas, norint laikyti ūkinius gyvūnus. Labiau kaimiškose savivaldybėse tokio leidimo neprašoma, nes jose ūkiniai gyvūnai dažniau laikomi. Todėl dokumentas ir vadinamas „aprašu“ - rengiant taisykles reikia atsižvelgti į jį“, - teigė G. Blekaitis.
Pagal šį aprašą butuose galima laikyti daugiausia du šunis, arba dvi kates, arba šunį ir katę. Taip pat leidžiama laikyti jauniklių vadas iki 4 mėn. amžiaus. Aprašytos ir kitos sąlygos, kuriose gyvūnas turi gyventi. Negalima gyvūnų laikyti ar palikti rūsiuose, balkonuose, koridoriuose, laiptinėse. Gyvūnų šeimininkai įpareigojami nedelsiant surinkti gyvūno ekskrementus jam priteršus viešoje vietoje. Apskritai draudžiama gyvūnus vedžioti vaikų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose.
Draudžiama ne tik žiauriai elgtis su gyvūnais, bet ir propaguoti tokį elgesį.
VMVT atstovas: protinga būtų registravimą privalomą padaryti anksčiau
Žinoma, jei kurioje nors savivaldybėje bendruomenė melste mels leisti bute laikyti tris kates, savivaldos atstovai greičiausiai duos tokį leidimą.
„Gyvūnų skaičių prašyta nustatyti, nes savivaldybės turi tikrinti, kaip laikomi gyvūnai. Jie vyksta į butus, vykdo kontrolę. Kartais nustato atvejus, kai – kaip buvo Vilniuje – viename bute laikoma virš 30 kačių. Nustatėme maksimumą, kad būtų galima pasakyti: „atleiskite, bute jūs daugiau kaip dviejų kačių negalite laikyti“, - teigia VMVT atstovas patvirtindamas, kad priėmus aprašą daugiau nei dvi katės viename bute bus laikomos teisės pažeidimu.
O kaip gi su gyvūnų registravimu bei ženklinimu? G. Blekaitis pripažįsta, jog savivaldybės po Naujųjų sukruto ir ėmė kalbėti, kad 2016-ųjų terminas – per toli.
„Bet savivaldybių asociacija juk dalyvavo rengiant tą įstatymą. Jie buvo darbo grupėje. Buvo sakoma: „leiskime žmonėms susipažinti su gyvūnų ženklinimo reikalavimais“. Aišku, būtų protinga, jei ta data būtų atkelta anksčiau. Ženklinimas ir registravimas reikalingas tiek dėl įvairių užkrečiamų ligų, tiek dėl pačių gyvūnų apskaitos. Šiandien mes nieko nežinome – nei kiek jų privačiose valdose, nei kiek butuose, nei kiek bešeimininkių gyvūnų. Gyvūnų globos įstatymu Žemės ūkio ministerija yra įpareigota parengti gyvūnų ženklinimo tvarką, reikalavimus. Jie turi teisę ją ruošti iki 2016-ųjų,“ - dėstė G. Blekaitis.
Augintinių laikymo srityje taisyklių ne tik ne per daug - jų trūksta
Savivaldybių atstovai jaučiasi pasimetę – Vilniaus miesto savivaldybė, G. Blekaičio teigimu, buvo sustabdžiusi gyvūnų registravimą, tačiau vėl jį atnaujino.
„Kitos savivaldybės nebuvo nutraukosios gyvūnų registravimo. Trečios – vis dar neturi kur juos registruoti. Nors dar 1997-ųjų Gyvūnų laikymo ir naudojimo įstatyme įrašyta, jog savivaldybių kompetencijoje yra registruoti gyvūnus augintinius. Kai kurios savivaldybės šiandien perka tą paslaugą ir registruoja į duomenų bazę, o dar kitos – net jokio žurnalo neturi. Čia jau jų nepadarytas darbas“, - konstatavo Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus atstovas.
Vilniaus miesto savivaldybės specialistai pranešė, jog Vilniaus mieste yra organizuojamas gyvūnų (šunų, kačių) registravimas/identifikavimas ir renkama rinkliava už gyvūnų registravimą bei laikymą daugiabučiuose namuose.
Už rinkliavos surinkimą bei duomenų bazės, kurioje registruojami visi gyvūnai tvarkymą, atsakinga bendrovė „Idamas“. Duomenų bazę galima rasti svetainėje www.manogyvunai.lt.
„Mikroshema yra vienintelis būdas atsekti, kieno tai gyvūnas. Bet prievartos nėra. Privatūs veterinarijos gydytojai puikiai tą ženklinimą atlieka. Vilniaus mieste yra duomenų bazė, į kurią veterinarijos gydytojai užregistruoja gyvūnus. Panaši tvarka – Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse. Kitos turi popierinius žurnalus. Jie registruoja tik tam, kad surinktų rinkliavą. Mes palaikytume idėją, kad kuo greičiau būtų sukurta bendra duomenų bazė ir nustatyti reikalavimai, kada gyvūnus privalu registruoti, ženklinti“, - kalbėjo G. Blekaitis.
Šiandien vilnietis, Ukmergėje pametęs šunį jo neatgaus, net jei keturkojis bus su įdiegta mikroschema. Nes ukmergiškiai, nuskaitę gyvūno numerį, tikrins tik savo miesto gyvūnų šeimininkus.
„Jeigu būtų vieninga duomenų bazė, iš numerio iš karto galėtum sužinoti šeimininką“, - pabrėžė VMVT atstovas.
Kyla daug klaustukų
Tarnybos paruoštame apraše yra sakinys: „Gyvūnai ženklinami nustatyta tvarka“. Vadinasi, atskirose savivaldybėse šeimininkai gali būti įpareigoti privalomai registruoti augintinius.
G. Blekaitis svarsto, jog bent jau sostinės savivaldybė taip ir pasielgs.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis yra vienas iš žmonių derinantis gyvūnų laikymo, registravimo klausimus įvairiose savivaldybėse.
Vyras pripažino, jog šiuo metu egzistuoja painiava, kokios seniai nebuvo.
„Gyvūnų ženklinimas ir registravimas? Šiai dienai tai ir yra didžiausia problema. Pagal įstatymą savivaldybės šiandien turėtų neužsiimti nei gyvūnų registravimu, nei ženklinimu. Tai turėtų daryti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. O savivaldybės tvirtinasi biudžetus, galvoja, kaip toliau organizuoti darbus. Nuo sausio pirmos dienos tarsi turėjo jau būti parengtos naujos taisyklės.
Manau, čia įstatymų leidėjų neapsižiūrėjimas. Iki 2016-ųjų numatyta sukurti vieningą registravimo sistemą. Iki tol ji gali būti nevieninga. Bet ji turi būti. Taip pat nuo šių metų privalomas augintinių ženklinimas mikroschemomis. Tačiau nuo šių metų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi organizuoti gyvūnų ženklinimą ir registravimą. Kad ir ne vieningą. Va, apie ką šneka. Savivaldybėse žmonės privalo registruoti gyvūnus. Bet klausimas kaip? Pagal kokią tvarką?“, - klausimų pažėrė G. Vaičionis.
Kol kas gerais norais grindžiamas kelias į niekur. Akivaizdu, jog su dabar galiojančia gyvūnų registravimo sistema nepavyktų kontroliuoti nei gyvūnų skaičiaus, nei greitai atrasti žiauriai su gyvūnu pasielgusius šeimininkus.
