Trečius metus iš eilės nuo šernų neatsiginanti Liucija Gudzevičiūtė šį rudenį tradicinės bulviakasio šventės, į kurią suguža draugai iš sostinės ir kitų kampelių, greičiausia neberengs. Priežastis paprasta - po trečiadienio nakties bulvių vagos liko tuščios. Ryte pakirdusi moteris stvėrėsi už galvos: jos bulvių laukas, esantis šalia namo, atrodė kaip po karo - žydėti pradėjusių bulvių kelmai išversti šaknimis į viršų, išknista pieva po obelimis, „patikrintos" ir burokų vagos.
Citata
Moteris „bulviakasio" naktį du kartus kėlėsi ir ėjo į kiemą tikrinti, ar šernai nesitaiko į jos daržą, bet nieko įtartino nepastebėjo.

„Pažiūrėkit, ką pridarė! Nepaliko žemėje nė kelmo, visus išvertė ieškodami mažų bulvyčių. Per karą tankai, važiuodami per daržus, tiek žalos nepridarydavo", - sodybos šeimininkė rodė bulvių lauką, po nakties atrodantį kaip po fronto mūšio.

Liucijos Gudzevičiūtės išpuoselėtas ekologinių daržovių laukas – kaip po karo: bulvių vagos ištryptos, kelmai išrauti, nuo šaknų nuskabytos vos užsimezgusios daržovės.
Bulvienojais nuguldytas plotas derliaus nebeduos: jei kuris kelmas dar ir liko stovėti, šernai ir šių šaknis buvo pasiekę ieškodami skanėsto - vos užsimezgusių bulvyčių.

Sodybos šeimininkė guodėsi, jog žvėrys ją pergudravo. Moteris „bulviakasio" naktį du kartus kėlėsi ir ėjo į kiemą tikrinti, ar šernai nesitaiko į jos daržą, bet nieko įtartino nepastebėjo. Prieš tai buvusias naktis ji taip pat savo valdas saugojo.

„Pas kaimynus Jonines šventė, skambėjo garsi muzika. Apsidžiaugiau, kad triukšmas atbaidys šernus", - pasakojo L. Gudzevičiūtė. Tačiau šernai nutaikė progą ir moters bulvių lauką „išarė". Kai kuriuos kelmus ji dar žada į vagas sukišti, bet ir pati netiki, kad iš triūso būs naudos, nes ant šaknų nebeliko užsimezgusių bulvyčių.