Atrodytų paradoksas - kuo žmonės gyvena geriau, o rinkoje didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas, tuo sunkiau nupirkti dovanas. Tačiau pažvelgus atidžiau, priežastys pasirodo visai aiškios. Visų pirma, kai paklausa didelė ir patogi (nieko nereikia „gauti“, gali paprasčiausiai nusipirkti), atrodo lyg visos dovanos banalios, nes kiekvienas gali nueiti ir tiesiog įsigyti.
Tačiau nereikia pamiršti, kad pirkdami kalėdines dovanas artimiesiems kartu su jomis perkame ir įpakavimus, kurie labai greitai virsta atliekomis. Jei visus įpakavimus sudėtume į vieną krūvą, susidarytų visas atliekų kalnas. Todėl prieš įpakuojant dovanas vertėtų apie tai pagalvoti.
Antra, žmonėms gyvenant geriau, jų poreikiai mažėja, o išrankumas didėja. Nebegali suteikti džiaugsmo padovanodamas tiesiog reikalingą daiktą, kurio žmogus sau negali leisti: šokoladinių saldainių, bilieto į teatrą ar dailios skarelės. Tie žmonės, kurie negali tokių dalykų pirkti, paprastai po kalėdinės prekybos šurmulį ir nesiblaško.
Besiblaškantys ieško arba konkrečių Kalėdų senio užsakymų, arba „kažko originalaus". Būtent per dovanos originalumą, netikėtumą, netgi šmaikštumą norime sukurti džiaugsmą, kurio iš tikrųjų ir siekiame, dovanodami dovanas.
Nemanau, kad net sąmoningai tai suprasdami mes, suaugusieji, galime tą spindesį atgauti. Jis yra vienas iš neatimamų vaikystės atributų, kurie metams bėgant virsta į kitas ne mažiau stebuklingas savybes, tokias kaip kantrybė, gerumas, atjauta. Todėl vyresniųjų Kalėdų stebuklai nebūna tokie dideli ir taip ryškiai supakuoti, eglutės nebebūtinai didelės, o ant jos viršūnės žvaigždė gali nespindėti - pakanka ir tupinčios varnos. Noras gauti dovanas labiau virsta noru dovanoti, tad įsitraukiame į labdaros renginius.
Jei patys suprantame, kad rinkdamiesi, skubėdami ir rūpindamiesi iš tiesų „gaminame" kalėdinį džiaugsmą, tai šurmulys ir nevargina. Tas supratimas taip pat galėtų padėti išsirinkti dovaną. Juk tai kone geidžiamiausia prekė gruodžio mėnesį - patarimai, kaip išsirinkti. Ką, už kiek, kur pirkti (gal kokia akcija?), kiek turėtų kainuoti, ar tiks, ar patiks, ar tokio neturi ir t.t.
Ir pabaigai apie pakuotes. Per šventes pakuotės įgyja ypatingą vertę - tie patys saldainiai ar arbata ne dėžutėje bus nupirkti rečiau, nei dėžutėje. Nepaisant netgi kokybės ir kainos. Matyt čia tas vaikystės įspaudas - ryški ir didelė dovana. Vaikams tikrai to reikia, jie smagiai plėšo paketus ir mėto nebereikalingą popierių, kaspinus.
Jei perkame dovaną ne vaikui, galėtume ir subtiliau supakuoti. Žurnalai mirga įvairiausių patarimų, kaip originaliai (o juk originalumas dovanai itin pageidautinas!) supakuoti dovanas: sudėti į atlikusį stiklinį indą, iš popieriaus susuktą tūtą, apklijuoti aplikacija, pridėti kankorėžių, akmenukų ir t.t. Kodėl tai miniu? Visų pirma, jei atsikratysime noro gauti dovaną su visa pakuote vienoje vietoje, galėsime išsirinkti geresnius daiktus. Antra, taip mažiau sunaudosime plastiko, nes pramoninės šventiniuose įpakavimuose jo ypač gausu. Ir trečia, dėliodami įsigytus daiktus ir kurdami joms dovaninę išvaizdą, labiau pajusime tą kitą, netriukšmingą, o ramią ir giedrą Kalėdų nuotaiką. Nesakau, kad paprasta tam surasti laiko, bet, manau, kad tikrai verta.
