Tačiau paėjęs kelis šimtus metrų nusiėmė nuo peties graibštą ir įsibridęs iki kelių į vandenį ėmė tykoti vandens paviršiuje plūduriuojančių jūros žolių, pagaliukų, kriauklelių nuolaužų, žuvų likučių ir meldų. Kadangi tarp tų „šiukšlių“ didžiausia tikimybė surasti ir gintaro, kuris yra vienas vertingiausių Lietuvos gamtinių išteklių. Visgi, kaip pastebi geologai, šie ištekliai yra riboti ir vieną dieną gali pasibaigti. Šiuo metu vyksta išteklių žvalgyba, kad sužinotume, kiek dar turime šių gėrybių.
Grynuolių mąžta
Šiais laikais gintaro gaudytojas esant geram metimui gali per vieną kartą surinkti bei pagauti kelis šimtus gramų nedidelių gintaro gabaliukų. Rečiau pasitaiko stambesni gabalai, kurių svoris siekia kelis šimtus gramų.
„Nebėra šiais laikais didelių gabalų. Tik smulkmė. Aš pats gal prieš 15 metų sugavau net 400 gramų sveriantį gabalą. Dabar apie tokį galima būtų tik pasvajoti“, - prisiminė Pranas.
Pasak kito gintaro gaudytojo Igorio Osnačio, sausį pajūrį talžiusio uragano „Felikso“ įsiūbuota jūra išjudino ir giliai dugne esančius gintaro klodus. Todėl dabar po didesnės audros, kai jūra aprimusi, o bangos siekia apie vieną metrą, visi gintaro gaudytojai, vildamiesi gero laimikio, skuba prie jūros.
„Gintarautojų“ teigimu, būtent ties Olando kepure yra didžiausia tikimybė prisirinkti šių mineralų. „Tiesa, jie nėra labai dideli – nuo žirnio iki kiaušinio dydžio“, - sakė I. Osnačis.
Gintaro gaudytojų manymu, į telkinius prie mūsų krantų gintarą suneša jūros bei Kuršių marių srovės. Taip pat šių mineralų į jūrą išplauna ir iš Kuršių marių. Čia dėl nuolat gilinamo Klaipėdos uosto farvaterio paliečiamas ir gintaringasis sluoksnis. Skaičiuojama, kad Kuršių mariose ties Juodkrante gali būti apie 112 tonų gintaro. Manoma, kad gintaringas sluoksnis užima net 3000 ha plotą. Iškastas gruntas, kuriame yra ir gintaro, iškraunamas atviroje jūroje. Tai – vienas iš paaiškinimų, kodėl vis dar galime džiaugtis „jūros auksu“.
Dar viena „gintaringa“ vieta, ypač pučiant šiaurės vakarų vėjui, Melnragės paplūdimys ties šiauriniu molu, prie kurio bangos ir priplaka įvairius nešmenis, kuriuose galima rasti ir „Baltijos aukso“.
Ir hobis, ir nauda
„Jei netoli kranto vandenyje pastebėjote tamsią, kunkuliuojančią dėmę iš žolių ir pagaliukų, virš kurios skraido kirai, reikia kantriai laukti, kol dėmė priartės prie kranto. Gaudant gintarą galima stovėti nugara į jūrą. Tada bangai grįžtant ji išsiskleidžia kaip vėduoklė, galima pamatyti ir sugauti gintarą. Bet kai bangos didelės, rizikuoti ir bristi gilyn neverta, nes galite būti ne tik gerai išprausti, bet ir įtraukti į jūros gelmes. Kai bangos meta daug jūros šiukšlių, labiau tinka gaudymo būdas, kai gaudytojas aklai beda graibštą į bangas, vildamasis, kad kartu su jūros šiukšlėmis įklius ir gintarai. Po to visas pagautas turtas iškratomas ant kranto ir surenkamas laimikis. Jei pamatei vandenyje stambų gintarą, bet nespėjai jo iškart sugauti, gintaras grįš į jūrą ir stovėk nestovėjęs, jo jau nebe pamatysi. Gintaro gaudymas – azartiškas procesas. Pataikei ant bangos – gintaras „eina“: nejauti nei šalčio, nei alkio – malonumas nustelbia viską. Daugeliui gintaro gaudytojų tai yra hobis, savotiškas bendravimas su gamta. Yra ir žmonių, kurie sugautus gintarus arba pačių padarytus papuošalus pelningai parduoda. Taigi, ir procesas malonus ir naudos yra“, - atvirauja I. Osnačis.
Jis pats prisipažino, kad jam gintaro gaudymas yra hobis. „Kaip kiti vyrai pamišę dėl žūklės, aš paprasčiausiai mėgstu „gintarauti“. Kiti „sužvejotus“ mineralus parduoda perdirbėjams, kiti – patys gamina įvairius papuošalus, o paskui ir pardavinėja. Treti, kaip ir aš, prie jūros traukia tik dėl gerų emocijų“, - sakė I. Osnačis.
Gintaras brangsta
Skaičiuojama, vadinamieji gintaro gaudytojai jūroje kasmet „sužvejoja“ apie 200-300 kilogramų gintaro. Tokiu būdu lietuviai gintarą jūroje gaudo nuo XIII-XIV amžiaus. Po didesnės audros gintaro gaudytojai dar neišaušus skuba į pakrantę ties Olando kepure arba prie šiaurinio molo Melnragėje, kur jūra išmeta daugiausiai šio Baltijos aukso.
Šiuo metu kai kurie gintaro supirkėjai už kokybiškus gintaro dirbinius ir ekskliuzyvinius grynuolius moka net po 45 eurus už gramą. Tačiau labiausiai vyraujanti kaina – nuo 3 iki 10 eurų už gramą, arba iki 2300 eurų už kilogramą.
Gintaro žinovas Kazimiras Mizgiris praėjusią vasarą sakė, kad gintaro kainos išties yra labai aukštos. „Jos kilo pastaruosius 5-7 metus, o dabar siekia 4000 eurų už kilogramą. Dar visai neseniai kilogramas gintaro žaliavos kainuodavo 500 JAV dolerių, o už 1000 dolerių galėdavai įsigyti ekskliuzyvinių grynuolių“, - juokėsi K. Mizgiris.
