Purvinas darbas

Savaitgalį Vilniuje viešėjusios tarptautinės organizacijos „Black Fish“, kovojančios už gyvūnijos išsaugojimą Europos jūrose, atstovai „Mediatekoje“ (Vilniuje) skaitė viešą paskaitą, kurios metu apžvelgė, kokia šiuo metu yra situacija ir kaip spręsti kylančias problemas. Baltijos kampanijos koordinatorė Emma Källqvist susirinkusiuosius supažindino su jos atstovaujamos organizacijos veikla.

„Aš pati esu baigusi Naujosios Zelandijos universitetą, jūrų biologės specialybę, ją pasirinkau, nes mėgstu nardyti, man patinka jūrų gyvūnija, galvojau, kad bus smagu. Tačiau tai nėra taip gražu kaip atrodo iš šalies. Tai iš tikrųjų gana purvinas darbas, bet man jis vis tiek patinka“, - prisistatydama sakė E. Källqvist. Ji teigė dėl savo darbo specifikos daug keliaujanti po pasaulį, buvusi ne viename žvejybiniame laive ir stebėjusi, kaip vykdoma žvejyba, ar laikomasi visų taisyklių.
E. Källqvist
Tvari žvejyba – kas tai? Dėl nelegalios žvejybos mastų yra dideli juodi skaičiai, kurių mes nežinome. Nepaisant to žvejybos kvotos yra išdalijamos, žuvis sugaunama ir tada sertifikuojama.
„Esu dirbusi Folklando salų (salynas pietiniame Atlanto vandenyne, į rytus nuo Argentinos – red. past.) žuvininkystės departamente, komerciniuose žvejybos laivuose. Ten rinkau duomenis, kokios žuvys gaudomos, tikrinau dokumentus, ar viskas, kas yra pagaunama, protokoluojama, ar veikla
Emma Källqvist su kolega Dave'u Shaw
vykdoma pagal visas taisykles. Būdama šiuose laivuose supratau, kad viskas yra netgi blogiau nei aš galvojau – situacija komerciniuose žvejybos laivuose tikrai yra labai labai bloga. Aišku, ne visuose yra vykdoma nelegali žvejyba, bet dauguma sugauna daug žuvies, kurią paskui išpila atgal į jūrą, kaip netinkamą“, - pasakojo E. Källqvist.

Jūrų biologė pabrėžia, kad jų organizacija renka duomenis apie nelegalią žvejybą, žvejybą, kuri vykdoma nepildant žvejybos žurnalų ir žvejybą, kuri vyksta neturint šalies vėliavos bei identifikacinių ženklų, t. y. laivai žvejoja bet kur ir bet kada. Tačiau organizacijos darbas yra ne patiems vykdyti teisingumą, o surinkti įrodymus, kada žvejybinė veikla iš tiesų yra neteisėta ir perduoti šiuos faktus atsakingoms institucijoms.

Tarp atsitiktinių laimikių – rykliai

„Black Fish“ atstovės teigimu, jai yra tekę atlikti stebėtojos vaidmenį viename Japonijos kompanijos laivų, kurie žvejoja žuvį surimiui ( žuvies mišiniui, naudojamam sušių baruose – red. past.) Jie nebežvejoja tam tikrų žuvų, nes jų paprasčiausiai nebėra dėl pernelyg intensyvios žvejybos.

„Dirbau šiame laive kurį laiką ir pastebėjau, kad jie tinklais tarp atsitiktinių laimikių pagauna net ryklių. Tačiau žvejai nėra itin pareigingi, kad praneštų, ką pagauna. Tonos žuvų kažkur „pradingsta“.
Viena mano kaip biologės, dirbančios laive, pareigų, buvo patikrinti, kiek žuvies pagaunama iš tikrųjų ir kiek užrašoma į žvejybos žurnalus. Daugybę kartų šie skaičiai nesutapdavo“, - savo patirtimi dalijosi E. Källqvist.

Dauguma komercinės žvejybos laivų, anot užsienio viešnios, yra 15-os ir daugiau metų senumo, jie žvejoja apie 11 mėnesių per metus, yra seni ir beveik nepaliaujamai dirbantys. E. Källqvist išveda paralelę, kad panašiai atrodo ir visa žvejybos pramonė – veikia pagal senus principus ir neketinanti keistis.
Komerciniuose žvejybos laivuose dedasi blogi dalykai, sako jūrų biologė iš Švedijos

„Viena priežasčių, kodėl žvejybos pramonė tokia sėkminga, - technologijos. Jos per pastaruosius 25-30 metų sparčiai vystosi. Šiandien komercinė žvejyba nėra vykdoma su meškerėmis, ji vyksta nusistačius konkrečius žvejybos taškus. Žvejybiniai laivai turi specialią įrangą, kuri gali parodyti, kur kokios žuvys gyvena“, - pasakojo jūrų biologė.

Jos teigimu, nepaisant patobulėjusių technologijų, komercinės žvejybos metu į tinklus patenka ne tik tos žuvys, kurios yra pagrindiniai taikiniai, bet ir daugybė kitos žuvies, kuri laikoma menkaverte – t. y. neturi komercinės vertės, pirkėjai tokios žuvies nenori ir neperka. Ir kas labiausiai stebina, kad atsitiktinės žuvys sudaro net 40 proc. viso sugaunamo laimikio!

„Įstatymai neleidžia tokios žuvies išpilti per bortą atgal į jūrą, tačiau realybėje, ypač ne ES šalyse, taip dažniausiai ir daroma. Aš, kaip jūrų biologė, noriu žmonėms pasakyti, kad atsitiktinai pagaunama žuvis nėra tik maistas, tai yra laukinė gyvūnija“, - teigė paskaitos pranešėja. Ji vardija žuvų rūšis, kurios yra pagaunamos atsitiktinai, tarp jų daugybė tokių, kurios priskiriamos prie nykstančių. Ir to viena priežasčių – būtent komercinė nelegali žvejyba.

Baltijos jūra – po padidinamuoju stiklu

Žinome, kad Baltijos jūra užteršta radioaktyviomis atliekomis iš įvairių šalių atominių elektrinių, išsidėsčiusių palei Baltijos krantus. Taip pat šioje jūroje vykdoma intensyvi žvejybinė veikla, jūrinio transporto gausa „apsunkina“ palyginti jaunos jūros gyvenimą ir didina jos taršą.
Nelegali žvejyba pražudo tūkstančius atsitiktinių žuvų
„Kodėl atvykome į Baltijos šalis? Kalbėjausi su nevyriausybinėmis organizacijomis Švedijoje, kurios klausė, kodėl domimės Baltijos jūra, jos teigė jau išsprendusios nelegalios žvejybos problemą šioje jūroje. Kai man sako „viskas kontroliuojama, nesirūpink“, pirmas dalykas, ką aš darau – rūpinuosi. Nes kai kalba eina apie didelę industriją, ji dažnai kelia problemų. Žinome, kad problema egzistuoja, nes ypatingai dažnai tirta situacija ties Kategato sąsiauriu, techniškai jis nėra priskiriamas Baltijos jūrai, bet biologiškai žvelgiant jis yra dalis viso jūros gyvūnijos judėjimo. Ties Kategato sąsiauriu nelegalios žvejybos mastai išties yra dideli, tai daro švedai, danai ir daugiausia – lenkai. Vis dėlto, ir kitos šalys, įsikūrusios palei Baltijos jūrą yra linkusios į nelegalią žvejybą“, - sakė E. Källqvist.
E. Kallqvist
Būdama šiuose laivuose supratau, kad viskas yra netgi blogiau nei aš galvojau – situacija komerciniuose žvejybos laivuose tikrai yra labai labai bloga. Aišku, ne visuose yra vykdoma nelegali žvejyba, bet dauguma sugauna daug žuvies, kurią paskui išpila atgal į jūras kaip netinkamą.

Mėnesį laiko (rugpjūtį) organizacija „Black Fish“ dirbo vakariniame Švedijos krante, tirdama uostų veiklą. Aplankyta 100 įmonių, trečdalyje jų buvo vykdoma įtartina veikla. Šiuo metu surinkti duomenys yra apdorojami ir bus rengiama ataskaita, kurią tikimasi perduoti kitoms atsakingoms organizacijoms arba valdžios atstovams, kad toliau tirtų šiuos atvejus.

„Mes viską stebime, tiriame, dokumentuojame, darome nuotraukas, mes neatliekame kontrolės, neiname į tiesioginį kontaktą su žvejybos laivų atstovais, nekeliame jiems priekaištų, nesiimame fizinių veiksmų. Vykdome švietėjišką veiklą, dalijamės surinkta informacija ir norime bendradarbiauti su kitomis organizacijomis, nes tik dirbdami kartu galime išspręsti nelegalios žvejybos jūrose problemą“, - sakė viešnia iš užsienio.

Tvari žvejyba – kas tai?

Pasaulyje, kuriame sparčiai senka žuvų ištekliai ir prognozuojama, kad vykdant žvejybą taip, kaip iki šiol, iki 2048-ųjų jūrose nebeliks gyvybės, vis daugiau kalbama apie tvarią žvejybą, sertifikuotą produkciją ir pan. E. Källqvist siūlo abejoti pačia sąvoka, būti kritiškiems.
Stintmetis

„Labai įdomus žodis balansas (jis naudojamas tvarios žvejybos apibrėžime – red. past.). Balansas nereiškia saugaus buvimo vietoje pusėje, jis siejasi su ėjimu tiesiai, stengiantis nenukrypti nė į vieną pusę. Ar neturėtume būti labiau tikri, įsitikinę, kad ekologinė sistema yra apsaugota negu tik balansuoti ties tokiu įsitikinimu? Tvari žvejyba – kas tai? Dėl nelegalios žvejybos mastų yra dideli juodi skaičiai, kurių mes nežinome. Nepaisant to žvejybos kvotos yra išdalijamos, žuvis sugaunama ir tada sertifikuojama. Kaip mes galime sertifikuoti produkciją, kai neturime visos reikalingos informacijos, neturime visų reikiamų skaičių? Kaip tokioje situacijoje galime būti tikri, kad žvejojama pagal tvarios veiklos principus? - tokius retorinius klausimus kėlė „Black Fish“ atstovė.

Ji sako, kad moksliškai nėra įmanoma pagrįsti tvarios žvejybos sąvokos, kol nėra surinkta pakankamai įrodymų, kokie iš tiesų yra legalios ir nelegalios žvejybos mastai.

Nelegalius tinklus filmuoja bepiločiai lėktuvėliai

Anot E. Källqvist, dreifuojantys tinklai yra viena iš didžiųjų žvejybos problemų, nes gaudo žuvį net ir tada, kai to daryti nebeturėtų. Jie veikia tokiu principu – numetami ant jūros dugno, prispaudžiami metalinėmis konstrukcijomis, kurios laiko tinklą uždarą. Tokie žvejybos įrankiai Baltijos jūroje uždrausti naudoti nuo 2008 metų, tačiau kai kuriose pasaulio dalyje – jie vis dar leidžiami. Į šiuos tinklus, pasak jūrų biologės, patenka daugybė žuvies, įsipainioja ir nebegali ištrūkti. Tinklai tampa didele problema ir paukščiams, pavyzdžiui, albatrosams, kurie į juos įsipainioję žūsta.
E. Kallqvist
Kai man sako „viskas kontroliuojama, nesirūpink“, pirmas dalykas, ką aš darau – rūpinuosi. Nes kai kalba eina apie didelę industriją, ji dažnai kelia problemų. Žinome, kad problema egzistuoja.
Organizacijos „Black Fish“ atstovė pasakoja, kad kovoje su nelegaliais žvejybiniais tinklais pasitelkiamos išmanios technologijos, tokios kaip nuotoliniu būdu valdomi bepiločiai lėktuvėliai. Šie lėktuviai pasiunčiami oru į uostus, kad iš viršaus nufilmuotų, kas dedasi komerciniuose žvejybos laivuose – ar naudojami tinklai ir pan. Nors tai yra rizikinga veikla, ji labai prisideda prie jūrų gyvūnijos išsaugojimo projektų. Ši technologija, bendradarbiaujant su kita nevyriausybine organizacija „Shadowview“, turinčia bepiločių lėktuvėlių, jau buvo išbandyta Viduržemio jūros regione, o patobulinus lėktuvėlius, galima būtų juos panaudoti ne tik uostuose, bet ir sekant laivus jūrose ir pan.
Dreifuojančiuose tinkluose pražūsta tūkstančiai žuvų

„Bendradarbiaudami galime atlikti prideramą žvejybos laivų kontrolę, sargybą ir ištraukti į dienos šviesą nelegalios veiklos atstovus, kad jie sulauktų teisingumo“, - taip dviejų nevyriausybinių organizacijų misiją apibūdina „Shadowview“ atstovai.

Kviečia tapti „inspektoriais“

Tam, kad nelegalios žvejybos mastai mažėtų visos Europos mastu, reikia visų piliečių įsitraukimo ir aktyvaus dalyvavimo. Po Baltijos šalis keliaujanti ir viešas paskaitas skaitanti organizacija „Black Fish“ kviečia prisijungti visus norinčiuosius ir plačiau paaiškina, kaip tai galima padaryti.

„Neturite būtinai būti nevyriausybinės organizacijos aktyvistas, jūrų biologas, galite būti bet kas, jeigu tik jums rūpi, kas dedasi su žvejybos pramone ir žuvimi, kuri patenka ant jūsų stalo, - jūs galite padėti daugybe būdų. Turime skirtingas programas, prie kurių galite prisijungti. Drąsiname kiekvieną padėti, nesvarbu, ar jūs nardytojas, ar mama su keturiais vaikais, ar mokytojas, kepėjas, studentas – mums reikia jūsų! Viena iš programų, kurią turime – „piliečių - inspektorių“ apmokymo. Mes išmokome jus, ką reikia žinoti einant į uostus ar žuvies turgų ir pamatyti savo akimis nelegalią veiklą - tai gali būti tiek žuvis, kuri buvo pagauta nelegaliai, tiek tinklai, kurie buvo modifikuoti ar laivai uostuose, kurių ten neturėtų būti. Tai yra visiškai saugus „inspektavimas“, - patikina E. Källqvist.

Ji sako, kad toks inspektavimas jau išbandytas Švedijoje. Jį atliko 10 piliečių, atvykusių iš skirtingų šalių. Tai, anot pranešėjos, netgi dar labiau padėjo – nes kaip turistas gali daug ką pastebėti iš šalies nufotografuoti, surinkti duomenis ir praeiti pro šalį, likti tarsi nematomas.

„Tos žinios, ko mes išmokome, gali jums praversti bet kur – pavyzdžiui, atostogaujant Ispanijoje, būdami uoste galite pastebėti laivus, kurie kelia įtarimą – nufotografuoti juos ir atsiųsti mums. Viskas“, - sakė jūrų biologė.

Per ateinančius dvejus metus norima apmokyti kiek daugiau nei 100 piliečių, sutinkančių dalyvauti uostų ir turgaviečių inspektavimo programoje visoje Europoje. Norintys dalyvauti šioje programoje daugiau informacijos gali rasti čia


Baltijos jūroje vykdys tinklų-vaiduoklių projektą

„Black Fish“ ketina kitąmet pradėti tokių tinklų-vaiduoklių paiešką ir traukimą iš vandens. Tokie tinklai, kaip pastebi Baltijos kompanijos koordinatorė, tikra pražūtis tiek žuvims, tiek paukščiams, tiek jūrų žinduoliams.
E. Kallqvist
Drąsiname kiekvieną padėti, nesvarbu, ar jūs nardytojas, ar mama su keturiais vaikais, ar mokytojas, kepėjas, studentas – mums reikia jūsų!

„Dauguma šių tinklų yra 10 ir daugiau metų senumo, pagaminti iš nailono, kuris labai ilgai nesuyra. Žuvis į tokius tinklus įkliūna, susipainioja ir nusikankina – mes net neįsivaizduojame, kokie tai yra skaičiai. Keletas organizacijų Baltijos jūroje atlieka fantastišką darbą išrankiodami tokius tinklus, tačiau tai užima labai daug laiko, yra brangu ir vis tiek lieka tūkstančiai tinklų, kuriuos dar reikia surasti ir ištraukti.

Taigi, kitąmet mes norime bendradarbiauti su šiomis organizacijomis ir pagelbėti atliekant šį darbą. Jeigu jūs taip pat norėtumėte prie to prisidėti, kviečiame pareikšti tokią valią ir mes jums suteiksime daugiau informacijos apie tai“, - paskaitos metu sakė E. Källqvist.