Į AlytusPlius.lt redakciją besikreipusi gyventoja tvirtino, kad netoli namo ilgą laiką gyveno dvi benamės katės. Vėliau jos atsivedė kačiukų. Vietiniai gyventojai stengėsi jiems padėti surasti namus. Keli kačiukai buvo priglausti, tačiau likusieji kažkam užkliuvo.
Moters įsitikinimu, žmonės neturėtų toleruoti tokių poelgių, nes tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais. Pasak jos, tai jau ne pirmas kartas. Negyvas, galimai nunuodytas katinas, rastas ir prieš dvi savaites.
Praėjusį penktadienį rastus negyvus katinus „Nuaro“ darbuotojai surinko į šiukšlių maišus. Gyvūnų globos namų administratorius tikino, kad kreipėsi į Alytaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą su prašymu ištirti negyvus gyvūnus.
Kaip teigė Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius, šeimininkas, įtaręs, kad jo gyvūnas buvo nunuodytas, turi kreiptis į policiją. Tuomet pradedamas tyrimas.
Tačiau su beglobiais gyvūnais yra kitaip. Ištirti, ar gyvūnas buvo nunuodytas, galima, bet tam skirtų lėšų nėra. O jeigu gyvūnas neturi šeimininko – nėra ir kam mokėti.
„Ištirti galime viską, bet nuodų rūšių Lietuvoje yra daug ir, norint juos visus ištirti, tektų sumokėti kelis šimtus eurų. Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba lėšų turi tik užkrečiamųjų gyvūnų ligų tyrimui“, - sakė R. Černius.
Jo teigimu, netgi jeigu gyventoja kreiptųsi į policiją, vargu, ar būtų galima kuo nors padėti, nes gyvūnas neturi šeimininko, yra laikomas ne pagal reikalavimus.
„Beglobiai gyvūnai – miesto problema. Vieni gyventojai juos šeria po balkonais, o kiti tuo piktinasi, kyla konfliktas. Šeimininkų neturintys gyvūnai turėtų būti pagauti, sterilizuojami ir vėl paleidžiami į laisvę, kad nesiveistų“, - teigė R. Černius.
Jis neatmeta galimybės, kad katinus kas nors nunuodijo, tačiau patikino, kad tai padaryti nėra taip paprasta. Katinai žiurkių nuodų neėda. Niekadėjui būtų sudėtinga gauti nuodų, kurie pakenktų katei.
