Palangos būrelio medžiotojai gavo netikėtą užduotį: pagauti Kretingos rajone, Rūdaičių kaimo apylinkėse, žmones puldinėjantį vienerių metų stirniną, rašo lrytas.lt.
Agresyviai nusiteikęs gyvūnas Rūdaičių kaime pasirodė praėjusį mėnesį. Drąsus stirninas ateina į mokyklos sporto aikštelę, kur mėgsta rinktis kaimo jaunimas. Kartą jis buvo užpuolęs būrį jaunuolių.
Tačiau tame pačiame kaime gyvenančiai 84 metų Bronislavai Šerpytienei susitikimas su stirninu baigėsi liūdniau.
Prie sodybos netikėtai pasirodęs gyvūnas šoko ant darže besikapstančios pensininkės, ją pargriovė ir apspardė kanopomis. Nuo stirnino moteriai pavyko atsiginti tik kauptuku.
Apie kaimo apylinkėse siautėjantį stirniną išgirdęs Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vadovas Ričardas Kašėta nenustebo: „Šiuo metu yra jų ruja, todėl jie elgiasi agresyviau.”
Tačiau tai, kad antkaklį nešiojantis laukinis gyvūnas nebijo žmonių, rodo, jog jis buvo auginamas namuose.
Faktai:
Stirna (lot. Capreolus capreolus) – grakštus elninių (Cervidae) šeimos žinduolis.
Paplitus visoje Europoje, išskyrus šiaurinę dalį ir Airijos salą. Plačiai paplitusi visoje Lietuvoje, labai dažna. 2006 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 86 tūkst. stirnų. Gyvena miškuose, laukuose.
Kūno ilgis iki 150 cm, aukštis ties pečiais iki 100 cm, patino masė iki 55 kg, patelė mažesnė. Galva maža. Patinai turi trišakius, rečiau keturšakius iki 25 cm ragus. Kojos ilgos, lieknos. Uodega trumpa. Pasturgalyje ryški balta dėmė, vadinamasis „veidrodėlis“. Kailis vasarą šviesiai (kaštoniškai) rudas, žiemą pilkas.
Tik patinai turi ragus, kurie pradeda augti pirmaisiais metais. Pirmieji ragai išauga maži ir nešakoti. Juos meta dažniausiai lapkričio mėnesį, nauji užauga ir nusivalo (iš pradžių būna apsitraukę oda) iki birželio. Antraisiais metais ragai dvišakiai, o dar po metų ragai jau būna trišakiai. Toliau šakų skaičius nedidėja.
Poruojasi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Nėštumas trunka apie 9,5 mėnesio. Jaunikliai (1-2, kartais 3) atsivedami gegužės-birželio mėnesiais. Stirniukai būna rudi su baltomis apvaliomis dėmėmis kūno šonuose. Pirmuosius metus gyvena kartu su patele. Žiemą stirnos laikosi mišriais pulkais su stirninais ir jaunikliais.
Minta augaliniu maistu, įvairiomis miško ir lauko žolėmis, lapuočių medžių ir krūmų šakelėmis, žieve (išskyrus alksnio). Taip pat grybais. Žiemą iš po sniego išsikasa uogienojų, viržių, samanų, kerpių.
