Kaip veikia naujoji biokuro birža?

Prieš gerus metus kalbėdami apie biokuro rinką, šio verslo atstovai beveik vieningai sutarė – reikia biržos, kuri skatintų tarpusavio konkurenciją bei „praskaidrintų“ biokuro žaliavos kainą. Tačiau netgi biržai pradėjus veikti skirtingos Lietuvos savivaldybės biokurą perka už visiškai skirtingas kainas. GRYNAS.lt domėjosi, kaip veiks jau netrukus startuosiantis naujas biokuro biržos modelis.

GRYNAS.lt jau rašė, jog kai kuriose savivaldybėse, net ir investavus į brangius biokuro įrengimus, gyventojų mokami mokesčiai už šildymą nė kiek nesumažėjo. Šiandien pripažįstama, jog pirmasis biokuro biržos modelis buvo netobulas, tad pristatomas naujas. 

Biokuro kaina - nenuspėjama

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ generalinė direktorė Laura Žalaitė pateikia iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEK) gautus duomenis – per šį šildymo sezoną kai kurios savivaldybės biokurą pirko už daugiau nei 800 litų už toną naftos ekvivalento, kitos – už kiek daugiau nei 400 litų už tokį pat kiekį. Vadinasi, šios žaliavos kaina skirtinguose regionuose skiriasi beveik dvigubai.

„Kaina mažai priklauso nuo miškingumo, nuo malkinės medienos kirtimo savivaldybėje, nuo instaliuotos galios dydžio - tai sunkiai paaiškinami skirtumai. Biokuro pirkimo kaina skirtingose centrinės šilumos tiekimo įmonėse skiriasi net iki 100 procentų. Natūralu, kad tokie ryškūs kainų skirtumai kelia klausimus. Iš biržos sandorių bent jau būtų aiški tiksli kiekvieno sandorio statistika“, - kalbėjo L. Žalaitė.

Ji taip pat demosntravo iš VKEK gautus duomenis, jog šilumos kaina vartotojams skirtingose savivaldybėse skiriasi iki 45 proc.

Įdomu tai, kad biokuro kaina, sudėjus visus duomenis į vieną lentelę, nėra susijusi su instaliuota šios žaliavos katilų galia, su parduodamos malkinės medienos kiekiu vietos urėdijose ar su potencialios biokuro žaliavos kiekiu toje savivaldybėje.

Kitaip tariant, vienose savivaldybėse kainos stulpelis tiesiog šokteli aukštyn, tarsi be priežasties. Net specialistai ilgai aiškina, kodėl ši kaina yra tokia ir ne kitokia.

Biržos dalyviai turės patikimumo kategorijas

„Manome, kad reikėtų sukurti sąlygas, kad augant biokuro paklausai – o ji, mūsų nuomone, tikrai augs – nebūtų užkelta biokuro kaina. Norisi, kad ta rinka taptų skaidresnė, pati savaime valytųsi. Norime įsiklausyti į smulkesnių bei naujų rinkos žaidėjų balsą. Norime įvesti aiškias taisykles, kaip išmatuoti biokuro kokybę, priimamą kiekį ir taip toliau“, - kalbėjo L. Žalaitė.

Generalinės biokuro biržos „Baltpool“ direktorės teigimu, kartais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ataskaitose matome kainą, tačiau niekas nežino, kaip ji suskaičiuojama, todėl biržos tikslas ir yra didinti biokuro rinkos skaidrumą.

Taigi kaip veiks naujoji biokuro birža ir kokiu būdu joje „susitiks“ pirkėjai bei pardavėjai?

Visų pirma biokuro biržos būsimas dalyvis turi pateikti prašymą tapti biržos dalyviu bei užpildyti anketą, prie kurios prisegami bendrovės kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

Tada visi duomenys tikrinami, aiškinamasi, ar kandidatas neturi didelių skolų, ar įmonė „nekabo“ ant bankroto ribos.

Jei įmonė pasirodo patikima, ji pasirašo sutartį su birža ir gauna prisijungimo duomenis.
Biržos dalyvis priskiriamas tam tikrai kategorijai, įvardijamai A, B, C, D raidėmis. Šios kategorijos rodo tiekėjo arba pirkėjo patikimumo lygį (patikimiausi tiekėjai arba pirkėjai – A kategorijos).

Laura Žalaitė

Ateinant į biržą patikriname viską detaliai – kiek bendrovė turi automobilių, skiedrovežių, kokių turi ar neturi skolų bankui, ar pardavėjas yra teistas. Perkame duomenis apie įmonių kreditingumą, kurie parodo visas įmanomas bendrovės skolas – tiek bankams, tiek SODRai, tiek mokesčių inspekcijai. Pagal tai suteikiama patikimumo kategorija.

Apsidraus per užstatus

„Perkant biokurą skelbiamų derybų būdu, kuris, sako, yra geriausias, yra bent 19 punktų ką reikia padaryti. Kitą sykį šilumos gamybos įmonė gali netgi nežinoti kiekvienos tos procedūros. Ir netyčia, ar tyčia, nepastebėti, kad kažką blogai įvykdė. Siekiame išvengti viso šio didelio biurokratinio mechanizmo. Biržoje galite pateikti pavedimą ir praktiškai per minutę, na, daugiausia per dvi savaites padaryti sandorį. Tokiu būdu visi visiems gali padėti“, - aiškino L. Žalaitė.

Kiekvienas pirkėjas ar pardavėjas pateikia biržai užstatą. Šis užstatas – tai 5 proc. norimo pirkti ar parduoti biokuro vertės, kitaip tariant, 5 proc. nuo būsimo sandorio.

Tuomet biržos specialistai tikrina, ar užstato suma yra pakankama. Jei taip – tarp biokuro pardavėjo ir pirkėjo sudaroma elektroninė sutartis ir mokamas papildomas 10 – 20 proc. užstatas.

Tuomet suderinamos galutinės sąlygos ir atėjus laikui biokuras pradedamas tiekti šilumos gaminimo įmonei.

„Nepatikimieji“ biržoje gali nudegti

„Norime, kad visi biržos dalyviai prisiimtų adekvačius įsipareigojimus. Kad nebūtų: „Et, surizikuosiu, parduosiu tam šilumininkui, paskui – gal kaip nors, iš kur nors nupirksiu to biokuro, perparduosiu“. Kad tokių dalykų nebūtų, siekiame, kad visiems nepaklusniems būtų taikomos nepalankios sąlygos. Ateinant į biržą patikriname viską detaliai – kiek bendrovė turi automobilių, skiedrovežių, kokių turi ar neturi skolų bankui, ar pardavėjas yra teistas. Perkame duomenis apie įmonių kreditingumą, kurie parodo visas įmanomas bendrovės skolas – tiek bankams, tiek SODRai, tiek mokesčių inspekcijai. Pagal tai suteikiama patikimumo kategorija“, - kalbėjo „Baltpool“ generalinė direktorė.

Kiekvienai kategorijai suteikiama papildomos rizikos valdymo priemonės. Kitaip tariant, „nepatikimieji“ turi mokėti daugiau užstatų, gali būti apribota jų prekybos apimtis, smulkioms ir nepatikimoms bendrovėms draudžiama sudaryti ilgalaikius sandorius.

Kam pasitarnaus užstatai?

Kadangi biokuro tiekėjai teiks pasiūlymus greičiausiai ne vienai, o kelioms šilumos gamybos bendrovėms, neįvykdžius įsipareigojimų visi jų pateikti užstatai gali būti panaudoti nuostoliams padengti.

Jei užstatų suma per maža – tuomet dėl nuostolių aiškinamasi teismo keliu.

Kaina - kartu su transportavimo išlaidomis

L. Žalaitės teigimu, biržos dalyviams bus visiškai finansiškai nenaudinga nevykdyti įsipareigojimų.
Sandoriai biržoje sudaromi vienai savaitei, mėnesiui arba vienam metų ketvirčiui. Galima sudaryti ir keturis sandorius keturiems ketvirčiams. Tuomet biokuro tiekimo ir pirkimo sutartis verslininkai bei šilumos gamybos įmonės turėtų visiems metams.

„Kiekvienas biokuro prekeivis gali apsiriboti, kur jis nori veikti. Pavyzdžiui, jei siekia prekiauti tik Kauno apskrityje, tokį regioną ir apsibrėžia. Taigi kiekvienas pasirenka ir savo prekybos, verslo strategiją. Kaip jis prekiaus, kokiam laikotarpiui sudarys sandorius“, - kalbėjo „Baltpool“ generalinė direktorė.

Jos teigimu, vėliau numatoma leisti biržoje prekiauti ir šiaudais, tik kol kas nepatvirtinti šios žaliavos kokybės reikalavimai.

Taigi kokiu būdu vyks biokuro pirkimas?

„Visi tiekėjai atsistoja į eilę – tolygiai. Ir pasiūlo savo kainą. Ji skaičiuojama kartu su transportavimo išlaidomis iki konkretaus pirkėjo. Taigi kiekvienas pirkėjas mato eilę jam sudėliotų tiekėjų, kuo toliau, tuo kaina vis didėja. Jei reikia pirkti žaliavą iš kelių tiekėjų, tuomet sandorio kaina nustatoma ties paskutiniu tiekėju, tai yra, geriausia kaina tiekėjų atžvilgiu ir žaliava iš jų visų perkama už tą pačią kainą. Sandoris gali ir neįvykti, jei pasiūlyta kaina per didelė. Manome, kad tokios sąlygos geros ir pardavėjams – jiems užtikrinama sąžininga kaina – ir pirkėjams, nes kiekvienam pirkėjui daromas atskiras aukcionas ir sudėliojama tiekėjų eilė. Manome, kad aukciono principas didins konkurencinę įtampą, nes visi gali žaliavą visur tiekti, tai turėtų užtikrinti geriausią biokuro kainą“, - biokuro aukciono veikimo principą paaiškino L. Žalaitė.

Biokuro tiekėjai į biržą šnairuoja

Moteris pabrėžė, jog ateityje netgi bus skelbiamas savivaldybių biokuro kainų žemėlapis, įvykusių aukcionų duomenys kaupiami.

„Mūsų tikslas atverti rinką, sulyginti sąlygas žaidėjams, padaryti taip, kad kiekvienas proporcingai savo pajėgumams – tiek finansiniams, tiek gamybiniams – prisiimtų įsipareigojimus. Norime sukurti skaidrią rinką ir užtikrinti teisingą kainą“, - biržos tikslus vardijo L. Žalaitė.

Biokuro kokybė bus vertinama pagal konkrečiai apibrėžtas taisykles, kurios parengtos pagal Energetikos ministerijos ruošiamą dokumentą „Kietojo kuro apskaitos taisyklės“. 

Biržos komisinis mokestis bus 0,3 proc. ir jį mokės ir biokuro tiekėjas, ir šilumos gamybos įmonė.

Konferencijoje, kurioje buvo pristatyta šis naujas biržos modelis, biokuro srityje dirbantys verslininkai pažėrė daug kritiškų klausimų.

„Kuriate naują verslą. Tai gal steigiame biržą namui statyti – Jonas atneš vieną langą, Petras – duris. Pažiūrėsim, kas išeis...“, - komentavo vienas jų.

Nuskaidrėjusi kaina - nebūtinai mažesnė

GRYNAS.lt pasiteiravo Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidento Remigijaus Lapinsko, ar ši birža jam atrodo patikima bei galinti „praskaidrinti“ biokuro kainą.
Pirmiausia domėjomės, kodėl taip skirasi biokuro kaina skirtingose savivaldybėse.

„Kiekviename mieste šilumos kainos pagrįstumą galima atrasti. Esminę įtaką galutinei šilumos kainai, kurią moka vartotojas, turi du dalykai. Tai yra kuro kaina – nesvarbu, ar tai būtų biokuras, ar dujos. Iš principo biokuras yra tris kartus pigesnis už dujas. Tačiau kalbant apie biokurą negalima lyginti medienos skiedrų ir medienos granulių. Medienos granulės visada bus šiek tiek brangesnės. Antras dalykas, nuo kurio priklauso kaina – tai nuo turto, dalyvaujančio šilumos gamyboje. Turtas gali būti senas, nugyventas, kainuojantis vieną litą. Na, tada jis šilumos kainos nustatyme praktiškai nedalyvauja. Arba gali būti naujas, tarkime, neseniai pastatyta biokuro katilinė. Kad ir su europine parama, bet dalis lėšų yra savų, jei tai yra paskola iš banko, reikia mokėti palūkanas. Visa tai dedasi į šilumos kainą. Todėl kiekvienoje savivaldybėje reikia nagrinėti, kur čia yra tas šuo pakastas“, - dėstė R. Lapinskas.

Jis mano, kad birža gali turėti poveikį, kai pagaliau taps aišku, kokia yra vidutinė biokuro kaina. Tačiau nebūtinai ji bus mažesnė už šiandieninę.

„Kai kuriose savivaldybėse kaina – labai pigi. Kodėl? Na, ten vyksta skaidrūs, sąžiningi konkursai, atvažiuoja 15-20 įmonių, dalyvauja konkurse, miestas randasi miškingoj teritorijoj, vežti toli nereikia – štai ir pigi kaina. Ir kas kita – vakarų Lietuvoje. Kur nors Klaipėdos rajone - iš vienos pusės jūra – ten miškas neauga, reikia vežti iš toliau, vartojimas pakankamai didelis – todėl ir kaina kiek didesnė. Vis dėlto, mūsų asociacija mano, kad birža yra reikalingas instrumentas, galinti padėti suformuoti tą teisingą kainą. Bus žymei lengviau palyginti atskirų miestų apsirūpinimą tuo pačiu biokuru“, - dėstė R. Lapinskas.

Kodėl pirmas biržos blynas išėjo prisvilęs?

Jis patvirtino, jog iki šiol praėjusiais metais startavusi biokuro birža praktiškai neveikė. Kodėl?
R. Lapinsko teigimu, buvo neteisingai suplanuotas pats prekybos modelis.

„Šitas prekybos modelis, kuris įvertina biokuro tiekėjo buvimo vietą, biokuro kainą, ir transportavimo atstumą iki poreikio vietos, sugeba visa tai susumuoti ir išdėstyti elektroniniu būdu laimėtojų eilę – toks modelis mūsų nuomone, turėtų veikti“, - svarstė „LITBIOMOS“ prezidentas.

Vis dėlto, jis siūlė daryti ne revoliuciją, o evoliuciją ir naująjį biržos modelį diegti palengva, o ne varu varant visus tiekėjus ir šilumos tiekimo bendroves į biržą.

„Jei šį modelį diegsim atsakingai ir tvarkingai, manau, kad „malkų nepriskaldysim“ - blogąja prasme“, - juokavo R. Lapinskas.