Eglutės papuošimai - obuoliai ir morkos

Antrus metus iš eilės viename Trakų miškų yra organizuojama žieminė talka – valomi takai, renkamos medžių šakos biokurui, obuoliais, kopūstais ir morkomis puošiama eglutė, žvėreliams sutaisytose ėdžiose pridedama šieno ir kitų gėrybių. O kad darbuotis miške nebūtų šalta – dideliame puode verdama gardi žolelių arbata ir buriamasi pasišildyti prie laužo.

„Tai jau tradicija organizuoti tokią šventę. Visiems patinka Varnikų takas, patinka miškai. Prieš metus bandėme valyti nuo tako sniegą, tikrai daug nuvalėme, o šiemet prigalvojome kitokių darbų. Yra numatyta biokurui sunešti į krūvas šakas, o jauniausieji dalyviai kaip ir praeitąmet eglę puoš – bet puošime ją ne kokiais dirbtiniais žaisliukais, o tuo, ką išaugino gamta - galbūt bus dar artimesnis žmogaus ir gamtos ryšys“, - sveikinimo kalbą tarė Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkys.
A. Komičienė
Gamtą neužtenka mylėti, ją reikia pažinti, tik pažindamas gamtą, tu gali susitapatinti ir pajausti harmoniją.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas L. Balsys pirma pasidžiaugė, kad šiemet, skirtingai nei praeitąmet, miške beveik nėra sniego, oras saulėtas, gražus, todėl Kalėdos būsiančios tikrai žalios.

„Mūsų tikslas – parodyti, kad reikia švęsti šventes, bet nepamiršti ir gamtos gyventojų – žvėrelių. Šiais metais paskelbėme Trakų rajono vaikams konkursą, kad jie pavaizduotų žaliąsias Kalėdas padarydami darbelių iš antrinių žaliavų. Norime, kad vaikai suprastų, kad Kalėdos nėra tiktai šeimos šventė, religinė šventė, kad ji gali būti ir žalia – turime galvoti ir apie kitus. Vaikai puoš augančią gyvą eglutę morkomis, obuoliais, gal kokiais riešutais, saldainiais. Tuos obuolius atskridę paukšteliai sules, taip mes jiems padėsime“, - kalbėjo L. Balsys.

Anot jo, vaikai agituojami nepuošti gyvų eglučių namuose – nekirsti jų iš miško, o verčiau papuošti dirbtinę eglutę, eglės šaką arba bent jau eglutę vazonėlyje.

Nori akcentuoti biokuro naudą

Šiemet, anot L. Balsio, susirinkusiems talkininkams parengta ir nauja užduotis – paruošti žaliavos biokurui – t.y. surinkti aplink esančias šakas, sudėti jas į vieną krūvą. Kaip juokavo patys miškininkai, tikėtina, kad surinktos žaliavos užteks Trakams apšildyti vieną dieną.

„Norime parodyti, kad biokuras nereiškia, kad reiks kirsti miškus ir juos sudeginti. Visų pirma, reikia išrinkti miškų pramonės atliekas – žabus, šakas, nebegyvus medžius. Tai yra pagrindinis biokuro šaltinis ir jo Lietuvoje yra labai daug – virš dviejų milijonų naftos ekvivalento. Norime parodyti, kad žmonės galėtų tai daryti patys, ūkininkai galėtų tuo užsiimti. Ir tokių ūkininkų jau yra. Žinau, kad ūkininkas, kuris užsiima žemdirbyste ir gyvulininkyste, dar specialiai nusipirko porą galingų traktorių, su kuriais jis gali išvilkti iš miško tas atliekas, sukapoti, sučipsuoti ir parduoti biokuro gamintojams“, - pasakojo L. Balsys.

Vaikus reikia pratinti prie gamtos

Trakų miškų urėdijos ryšių su visuomene ir miško rekreacijos specialistė Auksė Komičienė GRYNAS.lt pasakojo, kad pirminis tikslas vietos vaikus kviesti į miško talkas – tai noras juos priartinti prie gamtos, prie jos pripratinti, paskatinti poreikį mišku rūpintis.

„Žmogus, turėdamas sąlytį su gamta, jos neniokoja. Jeigu vaiką nuo mažens pratinsi nemesti šiukšlių, jis ir nemes ir dar tėvus sudrausmins“, - sakė A. Komičienė.

Moteris citavo žymaus gamtininko Tado Ivanausko žodžius, kad gamtą neužtenka mylėti, ją reikia pažinti, tik pažindamas gamtą, tu gali susitapatinti ir pajausti harmoniją.

Jaunųjų miško bičiulių būrelio „Verkniukai“ Aukštadvario vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Česlova Pociūnienė teigė, kad vaikams veikla miškuose itin patinka, tiesa daugiau tuo domisi mergaitės, o ne berniukai. „Būrelį lanko iš viso 24 moksleiviai“, - sakė moteris. Būrelyje vaikai užsiima daugeliu dalykų – tiek dalyvauja švaros akcijose, tiek daro inkilėlius paukščiams ar gaminasi įvairius rankdarbius – šventines dekoracijas, menines puokštes ir t.t.

Būrelio nariai kartu su kitais atvykusiais jaunaisiais miškininkais noriai puošė miško eglutę obuoliais ir morkomis, berniukai kartu su girininkais nešė šieną ir kopūstus į ėdžias miško žvėrims, o norinčiuosius pavažiuoti vežimu, kurį traukė arklys, miškinininkai vos spėjo rikiuoti į eilę.