Kambariniai augalai žiemą

Įsigijus naujesnių egzotiškų vazoninių gėlių, dėl jų priežiūros, ypač žiemą, kyla įvairių klausimų. Nuo to, kaip šį laikotarpį išgyvena augalai, daug priklauso tolesnis jų augimas ir žydėjimas

Šilumos poreikį išduoda lapai

Dauguma nuo seno auginamų kambarinių augalų prisitaiko prie mūsų patalpų temperatūros. Gerai auga fikusai, kinrožės, paparčiai, begonijos, aspidistros, galatėjos, ktenantės, lamstai ir kt.

Aukštesnė nei 23 laipsnių temperatūra įprastuose būstuose – jau nepalanki, nes juose per mažai šviesos ir drėgmės. Vėsesniame (10–16 laipsnių) kambaryje gerai jaučiasi dauguma Viduržemio jūros regiono, Šiaurės, Centrinės Amerikos sausringų rajonų augalų: araukarijos, aukubos, mirtos, ligustrai, gebenės, chlorofitai, daugelis kaktusų. Ilgiau žydi azalijos, kalijos, ciklamenai, raktažolės, pelargonijos, fuksijos.

Dauguma kambarinių augalų trumpą laiką gali pakęsti šiek tiek aukštesnę arba žemesnę nei įprasta temperatūrą. Turintieji švelnius, lygius ar mėsingus lapus yra jautresni šalčiui nei tie, kurių lapai odiški, plaukuoti ar padengti vaško sluoksniu. Daugiau šilumos reikia jauniems augalams. Kuo žiemojimo patalpa tamsesnė, tuo ji turi būti vėsesnė.

Temperatūrą reguliuokite švelniai

Kambario temperatūra reguliuojama vėdinant, tačiau tai daryti reikia labai atsargiai, tik trumpam praveriant orlaides, vengiant skersvėjų. Didesnius augalus prieš vėdinant patalpą patartina pridengti popieriumi, plėvele.

Pirmas požymis, kad augalui pakenkė šaltis, – dėmės ant stiebų ir lapų. Jos būna netaisyklingos formos, nuo šviesiai geltonos iki rudos spalvos.

Labiau apšalusių augalų lapai ir stiebai suglemba, vysta, tamsėja, pasidaro skaidrūs, atrodo lyg pūtų. Augalas labai greitai sunyksta. Tai būdinga difenbachijoms.

Mėgstančius vienodą kambario temperatūrą augalus reikėtų atitraukti nuo lango stiklo. Dar geriau vazonus su augalais pastatyti ant įvairaus dydžio ar aukščio stalelių. Po vazonėliais naudinga padėti medinius ar kitokios šalčiui nelaidžios medžiagos padėkliukus.Geras augimo sąlygas galima sudaryti gėlių languose, žiemos soduose.

Prie saulėto ar šiaurinio lango

Žiemą kambariniams augalams dažnai trūksta šviesos. Per vakarinį ir rytinį langus, palyginti su pietiniu, patenka 80 proc., o per šiaurinį – tik 18 proc. šviesos.

Pakankamai šviesos yra 1–1,5 m atstumu nuo saulėto lango arba prie pat lango, kur šviesa krinta pro retas užuolaidas.

Netoli šiaurinio lango 10–15 laipsnių temperatūros patalpose gerai žiemoja, nuo voratinklinių erkučių mažiau nukenčia palmės. Iš sukulentų šviesos trūkumą ir sausą orą pakenčia koloniškosios karpažolės, alavijai, šilokai (Sedum rubrotinctum), selaginėlės, žilės (Senecio rowleyanus).

Dalinę unksmę (vidutinio šviesumo vieta, maždaug už 1,5–2 m nuo lango, prie šoninės sienos arba nesaulėto lango) mėgsta paparčiai, ciklamenai, aspidistros, gebenės, lamstai, garantai, peperomijos, vaškuolės, ajerūnės, dracenos, sansevjeros, karduotės. Šie augalai gerai auga prie rytinio ar vakarinio lango, tačiau vasarą nuo kaitrios saulės langus reikėtų pritemdyti tinkline užuolaida arba vazonus perkelti toliau nuo lango.

Augalai išdėstomi taip, kad vienas kitam neužstotų šviesos. Senesniems, stipresniems augalams trumpomis žiemos dienomis šviesos pritrūksta rečiau. Jie sukaupia daugiau maisto medžiagų atsargų, ne visas sunaudoja tamsiuoju paros laiku, kai fotosintezė nevyksta.

Kai kurie augalai žiedus formuoja ir sužydi tik dienai sutrumpėjus: kamelijos, azalijos, bugenvilijos, begonijos, zigokaktusai, kalankės, karpažolės, orchidėjos, vėzdinės, strelicijos, vaškuolės, peperomijos ir kt. Joms papildomas apšvietimas net kenkia. Tropiniams augalams reikėtų parinkti šiltesnes, drėgnesnes vietas. Augalams, kurių lapai pavirtę spygliais ar turi vaškinį sluoksnį, taip pat storastiebiams sausesnis oras nė motais. Kaktusai, išskyrus ripsalius, lapinius ir nariuotuosius, peržiemoję vėsiai ir sausai, netgi gausiau žydi.

Laistykite rytais

Žiemą augalams kenkia tiek drėgmės perteklius, tiek ir jos stygius. Gėlės vaškiniais (vaškuolės, peperomijos, kolumnėjos) ar mažais lapais (zebrinos, tradeskantės, mirtos, gebenės) vandens išgarina mažiau nei turinčiosios didelius, minkštus lapus (difenbachijos, raktažolės, galatėjos, kaladžiai). Marantos, stromaitės, tradeskantės, setkreazijos bando taupiai naudoti lapus vyniodamos juos į tūteles.

Kai monsteroms, filodendrams, fikusams trūksta drėgmės, pradeda džiūti, raitytis lapų kraštai.

Ramybės laikotarpiu kambariniai augalai laistomi labai saikingai. Geriausia laistyti rytais. Vandenį reikėtų pilti tiesiai į vazoną, kad skverbdamasis per žemę sušiltų.

Geriausias minkštas lietaus, sniego ir pastovėjęs, truputį pašildytas (apie 15 laipsnių) vanduo. Vandentiekio vandens visiškai nepakenčia azalijos, araukarijos, anturiai, kamelijos, orchidėjos.

Augalai gali skursti ir sunykti vien nuo dirvos užkalkėjimo, todėl vanduo turi būti virintas arba distiliuotas. Nepatartina kambarinių augalų laistyti filtruotu vandeniu, nes gali pakenkti filtre esantys chemikalai. Vandens perteklių iš lėkštutės reikia kuo skubiau išpilti, nes vandenyje mirkstančios šaknys pradeda pūti.