VMVT direktorius J. Milius penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad jam žinia apie Lietuvoje aptiktą kiaulių maro užkratą nuostabos nesukėlė. Anot jo, tai buvo tik laiko klausimas, kadangi Lietuva yra tranzitinė valstybė.

Iš dalies rajonų jau sustabdytas kiaulienos eksportas

Kiaulių maro užkratas nustatytas dviejuose sumedžiotų šernų mėginiuose.

Citata
Direktoriaus manymu, šalyje turi likti maždaug 10 – 15 proc. dabartinės šernų populiacijos. Tačiau neatmetama galimybė, kad šernų skaičius gali ir dar labiau sumažėti.

Paskutiniu metu ištirta netoli 200 šernų. Per metus šių žvėrių ištirta beveik 1000.

Jonas Milius
Alytaus rajone pastaruoju metu užfiksuoti šernų gaišimai sukėlė labai rimtų įtarimų.

Nuo to laiko buvo imtasi visų priemonių, kurios taikomos esant kiaulių marui.

Viena iš jų - sustabdytas kiaulienos eksportas iš pasienio zonos ir Alytaus rajono.

J. Miliaus teigimu, kiaulių maro virusas į Lietuvą atkeliavo, nes taip ir nebuvo pastatyta apsauginė tvora pasienyje su Baltarusija.

Pavojingas užkratas aptiktas Varėnos ir Šalčininkų rajonuose. Juose ir dar Alytuje (nes vieta, kur sumedžioti šernai - arti šio rajono ribos) nuo šiol draudžiama medžioklė su varovais.

VMVT vadovas šiandien kelis kartus kalbėjo su Rusijos vadovais. Jis teigė meginsiantis juos įtikinti, kad itin griežtos sankcijos Lietuvai nebūtų taikomos.

V. Milius: didieji kiaulių kompleksai žino, ką reikia daryti

Kol kas deramasi, kad kiaulienos eksportas būtų sustabdytas tik iš tų rajonų, kur pastebėtas užkratas. J. Milius teigė, kad sankcijos neturėtų būti griežtos. Jo teigimu, Europos Komisija Lietuvos taikomomis priemonėmis pasitiki.

„ES taikys apribojimus tik tai zonai, kur mes nustatysime", - sakė direktorius.

Pasak J. Miliaus, kai kurios eksporto ribojimo priemonės gali būti taikomos ne tik Lietuvai, bet ir kitoms ES šalims.

Didieji kompleksai yra už 100 km nuo maro židinio. J. Milius mano, kad užkratas į juos neturėtų patekti. Taip pat jis pridūrė tikintis, kad visi kiaulių kompleksai žino, kokias saugos priemones reikia taikyti. „Visi gerai žino, ką reikia daryti. Klausimų negali kilti“, - sakė VMVT vadovas.

Citata
Nuo šiol Lietuvos gyventojai bus skatinami skersti kiaules ir savo tvartuose. Tačiau specialus įsakymas, įpareigojantis per prievartą naikinti kiaules, išleistas nebus. Nepaisant to, apsaugos zonoje nuolat imami joje laikomų kiaulių mėginiai.

Jo teigimu, vienas židinys yra Šalčininkų rajone, antrasis – Varėnos. Tačiau visai čia pat jo Varėnos rajonas ribojasi su Alytaus. Užkratas aptiktas "Varčios" medžiotojų klubo medžioklės plotuose.

J. Milius aiškino, kad visi šernai nušauti ketvirtadienį. Mėginiai ištirti mažiau nei per parą. Ir penktadienį jau buvo gautas teigiamas rezultatas - užkratas pasiekė Lietuvą.

Lietuvoje užfiksuotas pirmasis kiaulių maro atvejis

Labiausiai prie afrikinio kiaulių maro plitimo prisideda tai, kad Lietuva yra tranzitinė valstybė ir per ją nuolat vyksta judėjimas iš Baltarusijos. J. Miliaus manymu, vairuotojui per langą užtenka išmesti užkrėstą pakuotę - ir grėsminga kiaules bei šernus guldanti liga  - jau Lietuvoje.

Šaltis apsunkina kovą su virusu

Šaltis dar netgi blogiau, sakė J. Milius. Anot jo, jis užkonservuoja virusą. Ir čia pat jis prisiminė Ispaniją, kuri su šiuo virusu kovojo net 25-erius metus. Galiausiai ES įpareigojo šalį spręsti šią problemą. Todėl buvo išnaikinta labai daug kiaulių ir šernų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas taip pat teigė, kad liga kilo Gruzijoje, o Lietuvą ji pasiekė iš Baltarusijos.

J. Miliaus teigimu, teks susitaikyti ir su tolimesniu šernų populiacijos mažinimu. Kiaulių maru sergantys šernai negali būti naudojami maistui, jie turi būti šaudomi ir deginami.

„Židiniai buvo šalia mūsų. Mes priėmėm pačias griežčiausias priemones. Lenkai ir latviai to nepriėmė. (...) Kai kur jos (apsaugos priemonės, - red. past.) buvo gal net per griežtos“, - sakė direktorius.

Jo nuomone, kad dėl kiaulienos eksporto ribojimo sunkiausia bus įtikinti Rusiją. „Pašarų ir grūdų eksportas, tikimės, kad nebus uždraustas“, - tikino direktorius.

Taip pat teigta, kad šernų populiacija bus mažinama visoje Lietuvoje. Direktoriaus manymu, šalyje turi likti maždaug 10 – 15 proc. dabartinės šernų populiacijos. Tačiau neatmetama galimybė, kad šernų skaičius gali ir dar labiau sumažėti.

Taip pat jis neatmetė galimybės, kad užkratas gali būti išplitęs ir plačiau. Kiti kritę šernai jau buvo sugedę, todėl nebuvo įmanoma jų ištirti.

Tvora už 15 mln. eurų būtų atsipirkusi

Kartą jau buvo diskutuota dėl tvoros nuo Baltarusijos statybos. Tam reikėjo 15 mln. eurų. J. Milius sakė, kad ši suma jau būtų atsipirkusi labai greitai. Todėl jis dar kartą prašys finansavimo.

Citata
Pavojingas užkratas aptiktas Varėnos ir Šalčininkų rajonuose. Juose ir dar Alytuje (nes vieta, kur sumedžioti šernai - arti šio rajono ribos) nuo šiol draudžiama medžioklė su varovais.

Prieš 25 metus Lietuvoje buvo užfiksuotas klasikinis kiaulių maras. Tada, direktoriaus teigimu, buvo išnaikinta visa šernų populiacija.

Nuo šios dienos metus laiko bus taikomos apsaugos priemonės toje zonoje, kur pastebėtas pavojingas užkratas.

„Galvojome, kad situacija yra labai gera, bet kai nustatėme tai (pavojingą užkratą - red. past.), labai sunerimome“, - sakė direktorius.

Nuo šiol Lietuvos gyventojai bus skatinami skersti kiaules ir savo tvartuose. Tačiau specialus įsakymas, įpareigojantis per prievartą naikinti kiaules, išleistas nebus. Nepaisant to, apsaugos zonoje nuolat imami joje laikomų kiaulių mėginiai. Tiriama, ar jos neserga afrikiniu kiaulių maru.

Pirmadienį dėl susidariusios padėties bus rengiamas Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis.

Žmogaus organizmui ši virusinė liga pavojas nekelia.

GRYNAS.lt primena, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ir prieš aptinkant užkratą ėmėsi veiksmų, kad ligos plitimui būtų užkirstas kelias.

Prieš kelias dienas Varčios miškas Alytaus rajone, kuriame rasti nugaišę šernai, žvalgytas iš sraigtasparnio, medžiotojai jau kelis mėnesius raginami aktyviai medžioti įvairaus amžiaus šernus. Pirmieji apie pavojų šiame regione prakalbo viets medžiotojai.

Medžiotojai apie tai, kad kiaulių maras pasiekė Lietuvą nerimavo dar sausio 13-ą dieną. Visgi dėl kiaulių maro židinio jie apsiriko - užsikratas rastas ne Alytaus, o Šalčininkų ir Varėnos rajonuose.

Apie afrikinio kiaulių maro Baltarusijoje protrūkį paskelbta 2013-ųjų birželio pabaigoje.