Pagal patvirtintą dokumentą 350 tūkst. litų skiriama žuvų įveisimui valstybiniuose vandens telkiniuose, 1,66 milijono litų – tarnybinių aplinkosaugininkų transporto priemonių išlaikymui.
Likę maždaug pusantro šimto tūkstančių litų skiriami makrofitų, kitaip tariant, vandens augalų tyrimams Lietuvos upėse, ežeruose, Baltijos jūroje.
Kiek kilometrų per dieną ruošiasi nuvažiuoti aplinkosaugininkai?
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas tikina, jog 1 milijonas įžuvinimui tikrai bus skirtas. Tiesiog ši suma išskirstyta į mažesnes, kad nebūtų rizikuojama visa septynženkle suma iškart - o jei kas nors nepavyks, atsiras kokių nors netikėtų kliūčių? Taip pat už didelę sumą norimo įsigyti žuvų kiekio neturi praktiškai nė viena Lietuvoje žuvivaisa užsiimanti institucija.
Tačiau gudrūs žvejai mėgėjai jau skaičiuoja, jog tokiu atveju, 9 gyvosios gamtos apsaugos inspekcijose visose Lietuvoje, budint dviems ekipažams per dieną, jie turėtų kasdien nuvažiuoti po 500 kilometrų. Tik tuomet benzinui reikėtų išleisti panašią sumą į skirtąją.
Mėgėjų žvejybos tarybos narys, portalo „Žvejo tribūna“ atstovas Saulius Mikalauskas teigė, jog iš kelių planuotų tyrimų pasirinkti tik makrofitų tyrimai vandens telkiniuose, o didžioji dalis lėšų – praktiškai du trečdaliai – skirti aplinkosaugos pareigūnų tarnybinio transporto išlaikymui.
Žvejas: reikia žuvų tyrimų, ne makrofitų!
Žvejui taip pat buvo įdomu, kam bus skiriami šiais metais planuojami surinkti 4 milijonai litų, jei visas aplinkosaugos pareigūnų transportas bus visiškai aprūpintas kuru ateinantiems metams.
GRYNAS.lt teiravosi žvejų mėgėjų forumo administratoriaus, kaip jis vertina 350 tūkst. litų, skirtus žuvų įveisimui valstybiniuose telkiniuose.
„Tai yra neproporcingai mažai surinktai sumai. Juk surinkta virš 2 mln. litų... Tai pasityčiojimas iš žvejų mėgėjų lūkesčių. Mėgėjai norėtų, kad kuo daugiau pinigų būtų investuojama. Didžiausia investicija šioje srityje – įžuvinimas. Žinoma suprantame, kad reikalingi žuvų išteklių tyrimai, tik ne makrofitų! Reikalingas įžuvinimo programos sudarymas pagal šių tyrimų rezultatus, sugautų žuvų išteklių analizė – tiek mėgėjų, tiek verslininkų. Visa tai reikalinga, bet visa tai reikia daryti protingai ir proporcingai. Bandysime ministerijai pasiūlyti šiokias tokias proporcijas, kaip šios lėšos turėtų būti skirstomos mūsų supratimu“, - kalbėjo S. Mikalauskas.
„Būdamas lėšų skirstymo tarybos pirmininku jis tikrai šitą sąrašą matė ir jį pasirašė“, - stebisi S. Mikalauskas. - Galbūt Europos Sąjunga įpareigoja atlikti tokius tyrimus. Tačiau ji tikrai neįpareigoja pingus tyrimams skirti iš specialiosios programos lėšų. Ministerija tikrai galėtų pasistengti šitoje srityje atrasti ir kitokių lėšų. O jeigu jau jaučiamas lėšų trūkumas, tai turėčiau pastebėti, kad kol kas Aplinkos ministerija nepadarė jokių veiksmų, kad iš Europos strūktūrinių fondų, 2014-2020 metų Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo skiriamos lėšos būtų panaudojamos žvejų mėgėjų tikslams. O juk ten -milijoninės lėšos. Taigi galima panaudoti ir jas, ne tik pinigus iš žvejų-mėgėjų leidimų.“
Viceministras: sakėme, kad skirsim milijoną, neminėjome iš kurių metų lėšų
Kol kas portalo „Žvejo tribūna“ atstovas netiki ministerijos atstovų žodžiais, jog milijonas litų vandens telkinių įžuvinimui tikrai bus skirtas. S. Mikalauskas teigia nematantis jokio rezervo, iš kurio dar būtų galima skirti tą trūkstamą sumą, t.y. 650 tūkst.
Jis pridūrė, jog dauguma Mėgėjų žvejybos tarybos narių turi panašią nuomonę šiuo klausimu.
Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas teigė, jog visų lėšų, kurios bus skirtos vandens telkinių įžuvinimui, šioje sąmatoje nematyti.
„Tai yra 2012-ųjų metų sąmata. Dabar jau plaukia lėšos už 2013-uosius metus. Juk mes niekur nežadėjome, kad iš 2011-ųjų, 2010-ųjų, 2012- ųjų ar 2013- ųjų metų pinigų skirsimė lėšas įžuvinimui. Sakėme, kad šiais metais, įžuvinimui bus skirtas milijonas litų. To neišsižadame. Mažiausiai milijonas. Tikrai tiek ir skirsim, - teigė L. Jonauskas. - Mes neprisirišam, prie pinigų surinkimo terminų – tuomet surinksime tiek, vėliau – tiek. Pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Aplinkos ministerija skiria pinigus įžuvinimui. Mums tai yra visiškai nauja praktika. O milijonas – labai dideli pinigai. Tad negalime rizikuoti per vieną pirkimą – o jeigu kažkas bus blogai? Pavyzdžiui galvojame, iš kur pirkti žuvis, o Lenkijoje tarp karpių sklinda herpeso virusas, kuriuo mūsų žuvys gali užsikrėsti. Todėl mes jį (pirkimus už milijoną litų, - red.past.) ir suskaidėme į keletą etapų. Pirmasis, startinis – už 350 tūkstančių litų. Viešieji pirkimai įvyko ir buvo pasiūlytos netgi mažesnės kainos už tuos žuvų kiekius, kurių prašėme.“
Įžuvinimą galės stebėti visi
Antrajai lėšų daliai jau netrukus bus skelbiami konkursai.
„Žuvivaisos tarnybos sako, kad neturi tokio žuvų kiekio. Juk perkame vienerių metų žuvytę. Dauguma Lietuvos žuvivaisos įmonių neturi tiek žuvų. Reikės jas iš kažkur pirkti. Kai darysime mažesnius konkursus, galbūt galės dalyvauti ir Lietuvos įmonės. Viskas daroma tik tam, kad darbai būtų maksimaliai efektyvūs. Įžuvindami tikrai pakviesime visus suinteresuotus asmenis, ir žvejus mėgėjus stebėti, kaip vyksta tas įžuvinimas, paskelbsim, kuriuose ežeruose ir kada vyks įžuvinimo darbai“, - žadėjo viceministras.
Jis taip pat dėstė, jog lėšos turi būti naudojamos žuvų išteklių atstatymui ir kontrolei. Kitaip tariant, reikia ištirti ne tik, ar vandens telkinio sąlygos yra tinkamos žuvims, kurių ruošiamasi įleisti, bet ir ar apskritai tame vandens telkinyje tokios žuvies reikia.
„Įvertinę situaciją įleidžiame žuvis į vandens telkinį. Tuomet turime vykdyti kažkokią kontrolę, kad jos būtų apsaugotos. Šiandien žiniasklaidoje perskaičiau, kad 1,66 milijono bus skiriami naujiems automobiliams. Ne – pinigai bus skiriami tik kurui! Gamtos inspektorių, kurie dalyvaus reiduose, įvairiose akcijose automobilių kurui. Nė vienas litas kam nors kitam, nei žuvims, tikrai nebus panaudotas. O makrofitai – tai vandens augalai: nendrės, lelijos, įvairūs povandeniniai augalai. Jie kai kurioms žuvims yra ir maistas, ir nerštavietės, ir deguonies tiekėjai. Taigi jie labai svarbūs žuvų gyvenime. Be to, Europos sąjungos direktyvos įpareigoja mus juos tirti,“ - makrofitų tyrimų naudą paaiškino viceministras.
Skirstydami lėšas niekur nesislėpė
Jis pabrėžė, kad jei reikia, vandens telkinių žuvų išteklių tyrimai atliekami kiekvienais metais, tik ne kiekviename telkinyje: pavyzdžiui, jau atlikti Kauno marių žuvų išteklių tyrimai.
Ateinančiais metais viena iš pateiktų mokslinių tyrimų paraiškų – tyrimas Kuršių marių žuvų migracijos keliams nustatyti. Viceministro teigimu, ir šiais metais, žuvų išteklių tyrimai bus atliekami, jei ministerija tam ras papildomų lėšų.
Paprašytas įvertinti žvejų mėgėjų skaičiavimus, jog už skirtą sumą vienas aplinkosaugininkų automobilis galėtų nuvažiuoti 500 kilometrų kasdien, L. Jonauskas teigė nesuprantantis, iš kur gimsta tokie skaičiavimai.
„Lėšos naudojamos kurui, tepalams, techninei priežiūrai. Nėra tik benzinui ar dyzelinui, - kalbėjo viceministras. - O automobiliai naudojami tik aplinkos apsaugos pareigūnų darbui.“
Šiais metais planuojama kiekviename automobilyje įdiegti GPS sistemas, kad į įvykio vietą būtų pasiūstas arčiausiai jos esantis automobilis ir tokiu būdu nebūtų švaistomas kuras.
Žvejojančių brakonierių daugiau, todėl reikia didesnių sumų
L. Jonauskas sako, jog šiuo nesant sutvarkytai teisinei bazei ir pakankamam pareigūnų etatų skaičiui jie negali atvykti į įvykio vietą bet kuriuo paros metu. Tačiau stengiamasi priimti pakeitimus, kurie vestų link tokios galimybės.
Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Raimondas Sakalauskas paneigia žvejų-mėgėjų skaičiavimus: Lietuvoje yra 336 aplinkosaugininkų automobiliai, dienomis kiekvienoje gyvosios gamtos inspekcijoje budi maždaug po vieną ekipažą ir šių automobilių kurui bei techninei priežiūrai, draudimui reikia apie 2,4 milijono litų per metus. Vieno automobilio kurui skiriama apie 430 litų per mėnesį. Aplinkosaugininkų darbe taip pat naudojamas modernus inspekcinis laivas „Jūrinis“ bei greitaeigiai kateriai.
R. Sakalauskas taip pat pabrėžė, jog aplinkos apsaugos programos lėšas sudaro net tik už žvejų mėgėjų žvejybos bilietus gauti pinigai, tačiau ir brakonierių sumokėtos baudos už žvejybą neleistinu būdu, jų sumokėta žala žuvų ištekliams, pinigai, gauti pardavus konfiskuotas žvejybos priemones ir pan.
Žvejai pastebėjo, jog tarnybiniam aplinkosaugininkų transportui žuvų išteklių skiltyje skirta 1,66 milijono, o medžiojamų gyvūnų skiltyje – 376 tūkst. litų.
„Į žvejų eilutę surenkama nepalyginamai daugiau pinigų. Arti 90 proc. pažeidimų yra žvejybos srityje, o juos ir tikrinti yra lengviau. Sugauti brakonierių-medžiotoją, naktį nušovusį žvėrį – daug sudėtingesnis darbas. Faktas, kad daugiau išleidžiama ir žvejybos kontrolei. Na, negaliu sakyti, kad medžioklės srityje kontrolė yra mažesnė, tiesiog ji brangesnė. Reikia daugiau reidų ir viso kito, kad būtų nustatytas vienas ar kitas medžioklės taisyklių pažeidimas. Brakonierius su tinklais lengviau pagauti“, - aiškino Aplinkos apsaugos agentūros direktorius.
Šios agentūros Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Želvys teigė, jog Aplinkos apsaugos agentūra įvertinusi RAAD poreikius prašė skirti 2 440 000 Lt transporto išlaikymui. Tai yra apie 18 proc. daugiau nei buvo skirta 2012 m. Šiuo metu yra skirta 2 037 700 litų, kitaip tariant, maždaug 17 proc. mažiau, nei prašyta.
Didžioji dalis šių pinigų bus skirta kurui.
RAAD-ų planuose šiemt numatyta rengti ne tik akciją „Lydeka“, bet ir akcijas „Žiobris“, „Karšis“, „Lašiša“, „Vėgėlė“, skirtas šių žuvų apsaugai nuo brakonierių.
4 milijonai - įžuvinimui, tyrimams ir valtims nusivežti
GRYNAS.lt pasinaudojo proga viceministro L. Jonausko paklausti, kokie darbai bus atliekami už šiais metais iš tų pačių šaltinių (baudų, žvejų mėgėjų žvejybos bilietų) ketinamus surinkti 4 milijonus litų.
„Prioritetas – 650 tūkstančių litų bus skirti įžuvinimui. Persižiūrėsim poreikius, gal pavyks skirti ir daugiau. Taip pat nustatyti neršto keliams, atlikti kitiems tyrimams išleisime kažkokią sumą litų. Reikės lėšų ir konfiskuotų valčių saugojimui, jų nuvežimui nuo vandens telkinių. Susiduriame su techninėmis problemomis, kai valtis yra įmirkusi ir jos ištraukti iš vandens telkinio bei nuvežti neįmanoma. Apskrity bus įmonės, kurios nutemps ir saugos valtį, kol teismas priims sprendimą. Taigi pinigų bus skiriama tokių įmonių paslaugoms apmokėti. Žinoma, vėliau už tai bus išieškomi pinigai iš brakonierių“, - dėstė L. Jonauskas pridurdamas, jog tai - tik dalis sričių, kurioms bus skiriamos minėtos lėšos, visa suma dar nepaskirstyta.
