Kas gyvena mūsų kilime?

Kilimais išklotų patalpų ore yra du kartus mažiau dulkių nei tose patalpose, kur jų nėra. Pasirodo, kilimai „surenka“ ore skraidančias dulkes. Kartu su dulkėmis „skraido“ ir bakterijos bei virusai, galintys sukelti sunkias ligas.

Per parą ant kvėpavimo takų gleivinės gali nusėsti iki 6 milijardų dulkių dalelių. 28 gramuose dulkių galima rasti apie 42 000 dulkių erkučių, kurių gyvavimo veiklos produktai yra stiprūs alergenai.

Kaip tinkamai valyti kilimus, kad galėtume kvėpuoti švariu oru?

Tvarka namuose

Kilimų valymas yra labai svarbi (tiesa, ne visada ir ne visiems maloni) būsto tvarkymo dalis. Nuo kilimo užterštumo priklauso, kurį valymo būdą pasirinksime.

Mechaninis valymas (arba kilimų dulkinimas) – galbūt vienas įprasčiausių generalinės tvarkos būdų. O ar pastebėjote, jog taip valant kilimus iš jų vis tiek byra dulkės? Taip ir yra iš tikrųjų. Beje, šio būdo neįmanoma pritaikyti kiliminėms dangoms valyti.

Sausas siurbimas – tai irgi mokame visi. Tačiau paprastu siurbliu siurbiant kilimą net vieną ar du kartus per savaitę neužtikrinama jo švara, jame lieka dulkių – alergijos sukėlėjų. Jei jūsų namuose yra daug kilimų, juos geriau siurbti dulkiu siurbliu su vandens filtru. Be to, kuo rečiau valomi namai, tuo daugiau dulkių „sugeria“ siurblys.

Drėgnas valymas – arba rankomis, arba specialiu dulkių siurbliu. Tačiau norint tinkamai išvalyti kilimą pirmiausia būtina jį labai gerai išsiurbti. Be to, patartina kilimą plauti dalimis – tuomet jis geriau išdžiūsta. Drėgnas kilimas – puiki terpė erkutėms ir mikroorganizmams daugintis. Geriausia kilimą valyti ir džiovinti ne kambariuose, bet lauke (arba specialiais aparatais).

Tiesa, drėgnu būdu kilimą galima valyti ne tik vandeniu, bet ir chemikalais. Tačiau derėtų nepamiršti, jog cheminėmis medžiagomis išvalytą kilimą reikia būtinai perplauti vandeniu (ypač, jei šeimoje yra alergiškų žmonių).

Ar reikia profesionalų?

Net reguliariai siurbiamą kilimą bent kartą per metus reikėtų profesionaliai išvalyti: profesionalus kilimo valymas prailgina jo tarnavimo laiką, pagerina patalpų oro kokybę ir sumažina ligas galinčių sukelti mikroorganizmų kiekį, įsitikinusios valymo paslaugas teikiančios įmonės.


„Nepatyręs kilimų valytojas kilimą gali tiesiog sugadinti. Pasitaiko atvejų, kai žmonės bandydami pašalinti dėmes įvairiomis priemonėmis jas ne išvalo, o užkonservuoja. Po tokių eksperimentų išvalyti būna tik dar sunkiau, kartais - išvis neįmanoma“, - aiškina profesionalai.

Drėgnas kilimų valymas gali sukelti problemų. „Tam tikros medžiagos kilimai nuo vandens blunka. O jei vandens priteka po kilimu, jis pradeda trauktis ir atsiplėšia nuo savo pagrindo, sluoksniuojasi. Kilimo pamušalui sušlapus, jį išdžiovinti labai sunku - rizikuojate savo kilimą supūdyti arba užveisti jame pelėsį. Nuo drėgno kilimo kenčia grindys: parketas pajuoduoja, laminatas išsisluoksniuoja, deformuojasi. Jei kilimas buvo priklijuotas - ilgainiui jis atlimpa“, - perspėja specialistai.

Papildomų pavojų kyla, kai šlapias kilimas liečiasi prie baldų. Dauguma medinių baldų dėl šio sąlyčio keičia spalvą ir gali ištepti kilimą. Kai kurių baldų kojos iš dalies yra metalinės. Liesdamasis su šlapiu paviršiumi metalas ima rūdyti ir ant kilimo palieka dėmių. Taip nutinka todėl, kad valant dažniausia nuo kilimo nenukeliami visi baldai arba nėra palaukiama, kol kilimas visiškai išdžius.

„Nedaug kam žinoma ir tai, kad drėgno valymo siurblių naudojimas tinkamas tik kosmetiniam valymui - šie siurbliai neištraukia iš kilimo visų nešvarumų. Tik 9 proc. jų ištirpina chemija, 11 proc. - vanduo. Net 80 proc. kilimų purvo sudaro dalelės, kurios netirpsta nei vandenyje, nei cheminėse medžiagose - jas reikia išdulkinti specialia mašina“, - teigia vienos valymo įmonės atstovai.

Mitai ir tikrovė

Mitas: karštu vandeniu valomi kilimai susitraukia

Tiesa: per paskutinius 25 metus kilimų gamybos pramonė patyrė didelius pasikeitimus. Dabar didžioji dalis naujų kilimų yra gaminami iš sintetinių medžiagų, kurios ne tik labai ilgai išlieka švarios, bet ir nebijo kasdien juos veikiančių aplinkos veiksnių. Tiesa, senesni kilimai gali susitraukti ir prarasti savo išvaizdą: tam reikėtų juos ilgai mirkyti vandenyje ir netinkamai džiovinti. Tai neteisingas kilimų valymas.

Mitas: dažnai valant kilimą jis praranda išvaizdą ir savo savybes

Tiesa: šis mitas atkeliavo iš kasdien mus nuviliančios drabužių pramonės. Žmonės pastebėjo, kad išskalbus savo mėgstamus marškinėlius jų spalva ir savybės pablogėja. Tai daugiausia lemia nekokybiškos medžiagos, vartotojų noras sutaupyti ir gamintojų noras parduoti, kuo daugiau už mažesnę kainą.

Kokybiškiems rūbams ir tuo labiau mindžiojimui ir aplinkos sąlygoms atlaikyti pritaikytiems kilimams šie dėsniai negalioja. Net prastesnės kokybės kilimai gali atlaikyti technologiškai ištobulintą kilimų valymo procesą ir neprarasti savo išvaizdos bei savybių.

Mitas: valyti kilimą reikia, kuo rečiau

Tiesa: kasdien kilimus mindžiojame, ant jų lieka nešvarumai, ant jų voliojasi mūsų naminiai gyvūnai. Patartina kilimus valyti reguliariai - kartą per metus. O siurbti dulkes ir šiukšles turėtumėte tikrai dažniau nei kartą per metus.