Klimatologas apie tai, ar išnyks Lietuvoje žiemos ir ar auginsime palmes

Orai žmones domino visais laikais, o mūsų senoliai juos stebėdami net darė ateities spėjimus. Dabartines orų prognozes nustato nebe žmonės, o kompiuteriai, tačiau domėjimasis orais ir jų pokyčiais tik dar labiau išaugęs. Nors kasdien skelbiamos orų prognozės, Lietuvoje trūksta informacijos apie klimatą ir jo kaitą, trūksta suvokimo, kaip geresnis šių reiškinių išmanymas galėtų pasitarnauti tiek kasdieniame gyvenime, tiek ir versle, sako profesorius, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis, Knygų mugėje pristatęs naują savo knygą.

Ar mėnulio fazės turi įtakos orams?

Mokslininkas knygų mugėje vykusio renginio metu teigė, kad rašydamas knygą norėjo išsklaidyti tam tikrus visuomenėje sklandančius mitus apie orus ir klimatą.

„Vienas iš mitų, kurį aš prieš keletą metų išgirdau, tas, kad žmonės galvoja, jog vasarą yra šilta dėl to, kad tuo metu žemė būna arčiausiai saulės. O šalta dėl to, kad ji nutolsta. Iš tikrųjų viskas yra atvirkščiai. Sausio mėnesį žemė būna net 5 mln. km arčiau saulės negu liepos mėnesį. Taigi visai ne nuo to priklauso, ar bus žiema, ar vasara. Kitas mitas – orų priklausomybė nuo mėnulio fazių. Yra visa epopėja mitų, kad keičiantis mėnulio fazėms, keičiasi orai ir netgi rašoma, kokie jie bus. Jeigu būna mėnulio pilnatis, būtinai bus giedra ir t.t. Tai visiška netiesa. Žmonės galėtų tuo netikėti, juk mokykloje niekas tokių juokų nepasakoja ir nemoko, bet kažkodėl žmonėms tai patrauklu, taip paprasta viską paaiškinti tuo remiantis, kad ir norisi tais mitais tikėti“, - aiškino A. Bukantis.

Reikia turėti omenyje, kad daugiamečiai augalai, kurie gali augti pietų Europoje, pas mus negalės, nes išlieka šaltų žiemų tikimybė. Jie savo arealo tikrai nepraplės iki mūsų – nei palmės, nei citrusiniai vaisiai neaugs, nes jie netoleruoja neigiamos temperatūros.

A. Bukantis

Anot profesoriaus, žmonėms taip pat sunku susigaudyti, kodėl kai klimatas šiltėja, orai žiemą vis tiek būna žvarbūs. Mokslininkas aiškina, kad žemė tuo pačiu yra ir didelė, ir maža ir kai kokios nors anomalijos pasireiškia vienoje pasaulio dalyje, tai visai nereiškia, kad taip bus ir kitoje pasaulio dalyje. Tačiau žmonės tai dažnai priima labai emociškai, atsiedami šią informaciją nuo bendro konteksto ir iškart galvodami, kad taip bus ir pas juos.

„Kartais neadekvačiai suvokiame vietinių, regioninių anomalijų reikšmę be konteksto. Vienas sezonas ar vienas mėnesis kokioje nors šalyje gali būti ir labai šaltas, tačiau visi kiti – 10 ar 12 šiltesni nei daugiametis vidurkis ir mes turime informaciją apibendrinti, kad metinė temperatūra vis tiek yra aukštesnė už vidurkį, nepaisant tų kelių savaičių, kai buvo labai šalta“, - teigė klimatologas.

Ar išnyks žiema ir pavasaris?

Pasak GRYNAS.lt pašnekovo, Lietuvoje žiemos niekur neprapuls, nes tokia yra mūsų geografinė padėtis, esame šiaurinėje vidutinių platumų dalyje, netoli Arkties, Sibiro platybių, iš kurių ir atslenka šaltosios oro masės.

„Žiemų apsilankymas pas mus neišvengiamas, nepaisant to, ar klimatas šyla ar ne“, - patikino A. Bukantis. O paklaustas, kaip gi yra dėl keturių sezonų, ar klimatui šiltėjant galime netekti kurio nors vieno ir likti tik su trimis, pavyzdžiui, žiema, vasara ir rudeniu, peršokant pavasarį, jis teigė, kad ir tokios grėsmės nėra, tačiau sutiko, kad sezonai kinta.

„Keičiasi metų laikų pradžios ir pabaigos datos, jos darosi vis nepastovesnės – pavasaris gali būti ir labai ankstyvas, ir gali būti labai vėlyvas, taip pat ir žiema – ji gali būti labai ankstyva, o gali jos trukmė sumažėti nuo trijų mėnesių iki pusantro ar mėnesio. Tai yra susiję su atmosferos cirkuliacija. Tokias trumpas anomalijas, kai savaitę šilta, savaitę šalta, lemia tai, kokios atslenka oro masės ir jeigu atmosferos cirkuliacija yra sutrikdyta, kas mūsų žemėje, deja, yra įvykę, netikėtumai darosi dažnesni“, - paaiškino klimatologas.

Tačiau čia pat mokslininkas pridūrė, kad nors šie pokyčiai ir yra žymūs, jie tik sukuria iliuziją, kad kai kurie metų laikai nyksta, nors iš tikrųjų taip nėra.

„Vidutinėse platumose metų laikai vis tiek išliks, niekaip to neišvengsime. Tačiau jeigu pradėtume matuoti jų trukmę ne kalendoriškai, o klimatiniais kriterijais, ta trukmė būtų labai nepastovi ir kiekvienais metais skirtinga“, - sutiko A. Bukantis.

Gal auginsime ateityje Lietuvoje palmes?

Klimatologas, kalbėdamas apie pastebimas klimatines tendencijas, akcentavo, kad paskutiniais dešimtmečiais sparčiai kyla vasaros oro temperatūra, ypatingai liepos, rugpjūčio mėnesiais. Taip pat stebima, kad orai būna šiltesni ir žiemos sezonu, ypač sausį, vasarį, kovą.

„Ekstremaliai šiltų ir šaltų mėnesių klimatinė situacija keičiasi. Vasarą, jeigu kyla temperatūra, tai yra teigiamas dalykas turizmo sektoriui. Baltijos regione, kur yra pakankamai vėsus vanduo, kiekvienas papildomas šilumos laipsnis atveria naujas galimybes. Tačiau jeigu vertintume žemės ūkio vystymo galimybes ir žemės ūkio veiklą, aukšta temperatūra ne visuomet pageidautina, nes tuomet ir sausrų tikimybė išauga, jų stiprumas, daroma žala. Taip pat auga komunalinės išlaidos vėsinimui, vėdinimui, kondicionavimui. Greitai turėsime tokią situaciją kaip Pietų Europoje kai šildymui žiemą sunaudojame tiek pat energijos, kiek kondicionavimui vasarą“, - aiškino A. Bukantis.

Anot jo, nors pastebima tendencija, kad temperatūros iš tiesų kyla, lietuviams svajoti apie palmes vargu ar realu. „Susidaro palankesnės sąlygos išplėsti auginamų augalų asortimentą, pavyzdžiui, dekoratyvinių, naujų veislių atėjimui – grūdinių kultūrų ar daržovių. Tačiau reikia turėti omenyje, kad daugiamečiai augalai, kurie gali augti Pietų Europoje, pas mus neaugs, nes išlieka šaltų žiemų tikimybė. Jie savo arealo tikrai nepraplės iki mūsų – nei palmės, nei citrusiniai vaisiai neaugs, nes jie netoleruoja neigiamos temperatūros“, - sakė knygos autorius.