Kodėl prekybos centrai nepardavinėja ekologiškai augintos žuvies?

Žuvį auginti ekologiškai bendrovės ,,Raseinių žuvininkystės ūkio“ generalinis direktorius Česlovas Kenstavičius pradėjo beveik prieš dešimtmetį. Karpiai, lydekos, lynai, amūrai, šamai ir kitos žuvys auginamos 900 ha sertifikuotame tvenkinių plote. Įmonė, kurioje dirba 26 darbuotojai, per metus parduoda maždaug 400 t ekologiškos produkcijos, tiesa, ji parduodama kaip įprastinė – už jai būdingą kainą.

Č. Kenstavičius sako, kad rinkai ekologiška žuvis nereikalinga, nes ji pernelyg brangiai kainuoja. Taip pat jis priduria, kad valstybės subsidijos ekologiniams žuvininkystės ūkiams – menkos. Todėl, jo žodžiais, ekologiškai ūkininkauti neapsimoka.

- Ar tiesa, kad ekologiškai užauginta žuvis rinkai nereikalinga – Lietuvoje ji parduodama kaip įprastinė?

- Ekologiškos žuvies parduotuvės neperka. Ji perkama kaip įprastinė. Pirkėjai iš mūsų sertifikato nereikalauja. Todėl ir kaina ekologiškos žuvies nėra didesnė.

Norint ekologiškai išaugintą žuvį pardavinėti prekybos centruose, reikia atitinkamų sąlygų. Prekybininkai neturi tokių sąlygų. Tai gyvas sutvėrimas – žuvį reikia laikyti vandenyje. Bulvę, kopūstą padedi atskiroj lentynoj – ir viskas. Ekologiškos ir paprastos žuvies viename akvariume laikyti negalima. Jei prekybininkai pastatytų papildomų akvariumų, patirtų išlaidų – vanduo ir kompresorius taip pat kainuoja. Taip pat ir žuvies laikymo kontrolė būtų daug griežtesnė – temperatūros, deguonies režimas turėtų būti optimaliausias.

Karpis – palyginus brangi žuvis. Dabar jis kainuoja apie 11 Lt. Ekologiškos produkcijos kaina 2 – 3 Lt padidėtų. Jei karpiai būtų parduodami kaip ekologiški, prekyba dar labiau sumažėtų.

- Galbūt ekologinę žuvininkystę gelbsti subsidijos?

- Pavyzdžiui, žemės ūkyje už 1 ha ekologiškai auginamas grūdines kultūras moka 700 Lt. O Žuvininkystė už ekologišką hektarą gauna tik 190 Lt. Subsidijos yra žymiai mažesnės. Mes Žemės ūkio ministerijos prašome, kad ekologinei žuvininkystei padidintų išmokas bent iki 400 Lt.

Ekologinė žuvininkystė gamtai labai naudinga. Ir ne tik gamtai – žmogus gauna sveiką žuvį. Tačiau ekologiškas auginimas kelia daug problemų. Daug ūkių atsisakė ekologinės žuvininkystės – neapsimoka. Ekologiški pašarai maždaug 30 – 40 proc. brangesni už įprastinius. Mes prarandam nemažai pinigų. Išmokos nepadengia pašarų kainos. Ekonomiškai ekologinė žuvininkystė neapsimoka: ir rūpesčių daugiau, ir išlaidos didesnės.

Vis dėlto mes esame optimistai – tikime, kad ekologiška žuvis bus reikalinga. Grūdai ekologiški yra brangūs. Vokiečiai už ekologiškų grūdų toną moka iki 1000 Lt – pasikeitė viskas. Galvojame, kad permainų įvyks ir žuvininkystės srityje – kainos, gal išmokos padidės. Tai ir kenčiam – ateitis parodys.

- Žuvis paklausesnė Lietuvoje ar užsienyje?

- Mes per metus išauginame 600 t karpių, tiesa, kadangi ne visi mūsų tvenkiniai ekologiški, tai ir dalis karpių nėra ekologiški. Tai yra penktadalis Lietuvos karpių – per metus Respublikoje jų parduodama 3500 t. Ir didžiąją dalį žuvies išvežam į užsienį – beveik 60 proc. Palyginus su Latvija ir Estija, lietuviai žuvies valgo mažai. Lietuviai per metus žuvies suvalgo iki 15 kg. Yra šalių, kurios suvalgo iki 30 kg.

Apie 40 proc. realizuojame vietoje. Vietoje realizuoti geriau apsimoka, nes mažiau išlaidų. Lietuvoje, aišku, geriau, bet nėra tiek pirkėjų, kad tą žuvį išpirktų.

- Kuo skiriasi ekologinė žuvininkystė nuo įprastinės?

- Veisimo, auginimo technologijos yra tos pačios. Skiriasi šėrimas. Taip pat negalima naudoti antibiotikų. Dezinfekuojančiomis priemonėmis tapo – kalkės, soda, druska. Žinoma, tvenkinius dažniau valyti tenka. Reikia žiūrėti, kad iš aplinkos nepatektų trąšų, sunkiųjų metalų, pesticidų, herbicidų. Todėl ekologiniai tvenkiniai yra apjuosti apsauginiais grioviais.

VšĮ ,,Ekoagros“ mus dažnai patikrina – žiūri, kaip laikomės taisyklių auginant ekologišką žuvį.

Be abejo, mūsų ekologiniuose tvenkiniuose žvejyba yra draudžiama.

- Kaip ekologiški žuvininkystės ūkiai kovoja su brakonieriais?

- Draudimas žvejoti naudingas ir kovojant su brakonieriais. Jei žvejybos nedraustume, apsisaugoti būtų dar sunkiau. Yra komerciniai tvenkiniai, kuriuose žvejojama. Žuvininkystės ūkyje dirbu 45 metus ir galiu pasakyti, kad brakonierių problema yra labai aktuali. Mes esam sudarę sutartį su apsaugos tarnyba. Mes patys jau apsigint negalėjom – darbininkai naktimis budėt nesutinka. Kiti brakonieriai ateina net peiliais apsiginklavę – tektų gintis. Tikrai labai pavojinga. Saugančia firma esame patenkinti – apsaugininkai brakonierių dažnai sugauna.

- O kormoranai žalos nepridaro?

- Kormoranai – antri brakonieriai. Tai antra problema. Juos leidžiama medžioti, todėl naikinam juos. Tokiu būdu dar apsiginam. Būna, kad atskrenda 300 – 400 vienu metu. Vienas kormoranas per parą suėda iki kilogramo žuvies. Jie dažniausiai renkasi nuo 100 iki 400 g žuvį. Jie labai pavojingi – didelė problema. Naikinimas neribojamas, tačiau visų sunaikinti nepavyksta, nes dalį nušauni, o kiti pabėga. Taip pat jie gali ligas pernešti. Lenkijoje yra pavojinga žuvų liga, bijome, kad kormoranai jos neatneštų į mūsų tvenkinius.

Pas mus labai daug ir kitų paukščių – iki 10 jūrinių erelių, maždaug 500 gulbių. Tvenkiniai gražūs – juose peri paukščiai. Kai šeriam žuvis, paukščiai atskrenda palesti. Jūriniai ereliai – mūsų pasididžiavimas. Mes juos saugom. Jie pas mus jau turbūt 30 metų gyvena.

- Ar ekologiniam ūkiui nekyla sunkumų norint gauti tinkamo pašaro?

- Pereinamasis laikotarpis trunka 2 metus. Tiek laiko duota, kad iš paprasto žuvininkystės ūkio taptum ekologiniu. Pereinamuoju laikotarpiu negalima naudoti pereinamųjų pašarų. Problema yra su pašarų apsirūpinimu – gamyklos kombikormo ekologiško mažai gamina. Todėl jo gauti tikrai sunku. Problema yra ir su grūdinėm kultūrom. Jie brangūs, tačiau perkame, nes žuvį šerti reikia.

- Ar vasarą žuvies pervežimas nesukelia papildomų rūpesčių?

- Vasarą būna daugiau išlaidų. Reikia papildomo deguonies. Vasarą būna blogesnė žuvies išvaizda. Ji laikoma sandėliuose, o vasarą žuvis labai juda – ieško pašaro. Todėl tai šonus nusibraižo, tai žvyno netenka. Parduotuvių akvariumuose trūkumai labai išryškėja. Žiemą žuvys mažiau juda, todėl jos gražiau atrodo.