GRYNAS.lt sulaukė informacijos iš sodų bendrijos „Sodžius“, esančios Kaišiadorių rajone, gyventojo. Vyro teigimu, keli šios sodų bendrijos gyventojai, nepaisydami teritoriją apžiūrėjusių ir baudą paskyrusių aplinkos apsaugos pareigūnų, teršia fekalijomis Kriaučiškių tvenkinį ir upelį, kuris vėliau susisiekia su Lomenos upeliu. Šis vėliau įteka į Nerį iš kur galiausiai pasiekia Baltijos jūrą.

„Anksčiau žmonės net gerdavo to tvenkinio (upelis netoli sodų bendrijos užtvenktas) vandenį, o dabar net nusiplauti rankų nesinori. Nusiprausęs tampi purvinesnis, nei buvai, vanduo smirda išmatomis. Anksčiau buvome įveisę čia ir vėžių – pagaudavome po 20 per savaitę. Dabar nė vieno jų neliko, jaučiu, netrukus ir žuvims ateis galas“, - pasipiktinęs pasakojo prisistatyti nenorėjęs bendrijos „Sodžius“ gyventojas.

Aplinkosaugininkų ir gyventojo nuomonės išsiskyrė

Vyras teigė, jog tarša susirūpinę kaimynai jau ėmėsi veiksmų – parašė skundus savivaldybei bei aplinkosaugininkams, patys paėmė vandens mėginį ir nuvežė į Kaune esančią laboratoriją ištirti.
Vyro teigimu, tyrimo rezultatai patvirtino spėliones – fekalijų kiekis vandenyje viršijo leistinas normas.

„Ir aplinkos apsaugos pareigūnus reiktų apskųsti. Atvažiavęs Kaišiadorių agentūros vedėjas apėjo vos kelis namus, nubaudė vieną žmogų 200 litų bauda, o toliau nėjo ir netikrino. Mes, kaimynai, žinome, kad tvenkinį nuotekomis teršia kokie 4-5 gyventojai. Jie sėkmingai teršia ir toliau“, - pasakojo sodų bendrijos gyventojas.

Kauno aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros vedėjas Eugenijus Šulskis teigė lankęsis bendrijoje tris kartus su savivaldybės ekologu Algirdu Malinausku ir sodų bendrijos pirmininku Kastyčiu Žarnausku, tačiau jokio nemalonaus buitinių nuotekų fekalijų kvapo nepajutęs. Atlikus nuotekų laboratorines analizes nustatytas tik vienas pažeidimas, kai gyventojo nuotekų valymo įrenginiai neišvalydavo nuotekų iki tokio lygio, kokio reikalauja normatyvai.
Išeiginėmis dienomis mes turime teisę į poilsį. Ir surasti visus gyventojus, atvažiuojančius savaitgaliais, nesame pajėgūs.

„Ir kas jums suteikė informaciją, kad tas upelis ir tvenkinys teršiami? Kokiu matu išmatuojamas tas teršimas? - klausimų pažėrė aplinkosaugininkas. - Ten yra sodų bendrija, kai kurie sodų bendrijos nariai pasistatę gyvenamuosius namus, o du iš jų turi biologinius valymo įrenginius nuotekų valymui – tai R. Petkevičius bei A. Kinas. Atlikus po valymo išleidžiamų nuotekų laboratorines analizes nustatyta, kad Albino Kino nuotekos nėra išvalomos iki normayvuose nustatyto lygio. O R. Petkevičiaus – išvalomos, atitinka normatyvus. Atlikus vandens analizes keliose tvenkinio vietose – rodikliai panašūs. Kitokio teršimo nenustatyta.“

Kalti lietūs ir biologiniai procesai

Eugenijus Šulskis neneigė, jog kai kurių gyventojų nepavyko rasti namuose, nes į sodus jie atvyksta retai, dažniausiai – savaitgaliais.

„Išeiginėmis dienomis mes turime teisę į poilsį. Ir surasti visus gyventojus, atvažiuojančius savaitgaliais, nesame pajėgūs, - teigė Kaišiadorių rajono agentūros vedėjas. - Bet tam nėra ir didelio reikalo, nes taršos didesnės ten nėra. Žuvys plaukioja, gali būti netgi per didelis žuvų tankumas. Jos yra šeriamos, nesuvalgo viso maisto, o vasaros metu, pakilus vandens temperatūrai, tiesiog prasideda savaiminis rūgimas. Dar ir po lietaus į tą tvenkinį suplaukia daug kas – smulkios žemės dalelės nuo kelių, dirbamų žemių dirvožemis, tręšimui naudojamos organinės bei mineralinės trąšos. Ten juk kalvotos vietos ir viskas subėga į žemiausią vietą – upelį ir tvenkinį, kuris, beje, įrengtas pačių sodininkų, be projekto. Idealiai švaraus vandens niekur nerasite. Čia vyksta natūralus biologinis procesas.“

E. Šulskis teigia, jog bausti nenustačius pažeidėjo ir pažeidimo fakto bei neatlikus nuotekų laboratorinės analizės – negalima. Užtat nustačius, kad nuotekos neišvalomos iki nustatytų normatyvų taikoma administracinė atsakomybė pagal galiojančius teisės aktus. Pagautas nevisiškai savo nuotekas išvalantis Albinas Kinas savo kaltę pripažino ir iškvietė valymo įrengimus aptarnaujančią bendrovę, ėmė juos tvarkyti.

Savas š.... - nesmirda

Sužinojęs, jog gyventojų iniciatyva laboratorijoje tirtas vanduo buvo pripažintas užterštu, Kaišiadorių agentūros vedėjas teigė, jog vandens mėginius teisingai paimti gali ne kiekvienas.

„Yra specializuotos laboratorijos, kurių darbuotojai ima mėginius. Turi būti tam paruošti indai. O dabar paimsiu mėginį, įlašinsiu kokius du lašus degtinės ir to vandens fizinės savybės bus stipriai pablogintos, rezultatai bus prasti“, - dėstė E. Šulskis.

Aplinkosaugininkas tikina nejautęs jokio blogo kvapo, nors prie tvenkinio lankėsi tris kartus.
Nes kai savo tualete pasėdi – nelabai baisus kvapas, o kai užuodi ką nors svetimo – ojoj, kaip baisu. Jei jau gyventojai turi įrodymų, akivaizdžiai mato teršiant – tegu kreipiasi ir parodo, pabraižo, kas kurioje vietoje tas nuotekas leidžia.

„Nesu suinteresuotas nieko slėpti ar ką nors užtarti – man visi lygūs. Ėmėme mėginius su Kaišiadorių savivaldybės atstovu ir rezultatai parodė, kad vanduo yra normalios kokybės. Manau, kad čia sutirštinamos spalvos. Kodėl gyventojai - sodininkai nesikreipia tiesiogiai, neparodo kas gali teršti upelį ir tvenkinį? Nes kai savo tualete pasėdi – nelabai baisus kvapas, o kai užuodi ką nors svetimo – ojoj, kaip baisu. Jei jau gyventojai turi įrodymų, akivaizdžiai mato teršiant – tegu kreipiasi ir parodo, pabraižo, kas kurioje vietoje tas nuotekas leidžia. Tada nuvažiuosime ir pažiūrėsime. Deja to, kas buvo jau neįrodysime“, - vaizdingai dėstė E. Šulskis.

Svarbiausia naujiena – kas buvo nubaustas

Vyras teigia, jog dėl to, kad sodai buvo sukurti dar tarybiniais laikais, neišku, kas ir kaip įsirengę vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklus, sodų sklypai yra parduoti kitiems savininkams, kurie taip pat gali nežinoti visų detalių.

„Kas kur padaryta po žeme – ponas Dievas težino. Kitas šeimininkas, net parduodamas sklypą visko nepasako. Dėl to ir reikia visuomenės informavimo – mes savo nuolatinių seklių prie tvenkinio nepastatysime, neturime tokių fizinių galimybių. Per dieną gauname bent po vieną skundą patikrinti. O ten yra sodų bendrijos pirmininkas, jis turėtų daugiau žinoti, viską apžiūrėti“, - samprotavo E. Šulskis.

Jo teigimu, prie tvenkinio pastoviai gyvena 2 gyventojai, kurie turi biologinius valymo įrengimus, o sklypus turi vos 6 gyventojai, taigi pažeidėją atrasti neužtruktų. Vis dėlto, upelyje sėkmingai plaukioja gružliai, karpiai, kitos didelės žuvys, yra varlių buožgalvių.

E. Šulskio nuomone, šioje situacijoje gali būti susikirtę kaimynų interesai, ir vandens kokybė tėra pretekstas pabloginti gyvenimą nepatinkančiam kaimynui. Aplinkosaugininkas prasitarė, kad bendrijoje sutikti gyventojai pirmiausia domisi, kas nubaustas.

Patraukta net šuns būda

„Gavome oficialų raštą iš sodų bendrijos ir su Aplinkos apsaugos agentūros vedėju E. Šulskiu atlikome tyrimą, vežėme vandens mėginius į laboratoriją, - teigė senųjų Kaišiadorių seniūnaitis Kazys Algirdas Malinauskas. - Niekas nepasitvirtino. Tik žmonės, kurie naujai pasidarę valymo įrengimus, dar nebuvo jų testavę ir ten rasta pažeidimų. Taigi normos viršytos tose iš vieno naujai pastatyto namo leidžiamose nuotekose, o kad taip būtų, kaip rašyta – kad išleidžia daugelis – neradom įrodymų. Parašėm sodų bendrijai oficialų atsakymą.“

K. A. Malinauskas patvirtino, jog upelyje gali būti kokių nors gamtos lemiamų vandens kokybės svyravimų, tačiau jis neteršiamas nuotekomis ar fekalijomis.

Senųjų Kaišiadorių seniūnaitis teigia, jog kartu su aplinkosaugininku patikrino ne tik į upelį išeinančius vamzdžius, tačiau ir kas kiek išveža nuotekų iš išgriebimo duobių, vieno gyventojo paprašė toliau nuo vandens telkinio perkelti šuns būdą – dėl visa ko. Vyro teigimu, situacija tirta bent mėnesį.

Šiandien – neužteršta, rytoj - užteršta

„Jei kalbant atvirai, manau, ten daugiau kaimynų nesantaikos pavyzdys. Nėra kitos tragedijos. Jei būtų tikrai toks teršimos faktas, mes juk jo nepaslėptumėm ir netoleruotumėm. Bet kokiu atveju, gyventojai visuomet turi teisę kreiptis į savivaldybę ir aplinkos apsaugos agentūrą, netgi paprašyti vandenį tirti kitoje laboratorijoje, nors Kaišiadorių laboratorija yra atestuota ir viską kruopščiai ištiria. Kiek jie kreipsis, tiek mes tirsim...“ - atsiduso K. A. Malinauskas.

Sodų bendrijos „Sodžius“ pirmininkas Kastytis Žarnauskas stengėsi išlikti objektyvus: „Pagal duomenis, kuriuos gavome atlikę biologinius vandens tyrimus – vanduo tvenkinyje atitinka kokybę kitų vandens telkinių, esančių Kaišiadorių rajone. O kaip dar bus ateityje – sunku pasakyti. Ten juk mažas upeliukas – šiandien gali būti neužterštas vanduo, rytoj – užterštas. Nes nuolat nestovime ir netikriname.“

Teršalai ar lietuviškas pavydas?

K. Žarnauskas teigė, jog gyventojai visuomet turi teisę skųstis, tačiau privalo pagal visas taisykles naudotis upeliu, tvenkiniu bei jo pakrantėmis.

„Negaliu uždrausti eksplotuoti upelio ar leisti į jį nuotekas, jei tyrimas parodo, kad jos atitinka reikalavimus, yra gerai išvalytos, kad vanduo nėra užterštas. Tai ką tuomet galiu padaryti?“, - teigė K. Žarnauskas.

Sodų bendrijos pirmininkui nepatiko E. Šulskio pasiūlymas žiūrėti ir tikrinti, kas galėtų į tvenkinį bei upelį leisti nuotekas. Vyras teigia nesantis šios srities specialistas ir nesantis kompententingas tikrinti vandenį.
Negaliu uždrausti eksplotuoti upelio ar leisti į jį nuotekas, jei tyrimas parodo, kad jos atitinka reikalavimus, yra gerai išvalytos, kad vanduo nėra užterštas. Tai ką tuomet galiu padaryti?

Vyras teigia nedalyvavęs ir tuomet, kai gyventojai savarankiškai paėmė vandens mėginį, kuris parodė, jog vanduo yra stipriai užterštas fekalijomis.

„Galiu atsakyti tik už tai, ką mačiau, kai vaikščiojau su aplinkosaugininku. Per daug teršiantis vyras buvo nubaustas. E. Šulskis yra atsakingas žmogus, savo srities profesionalas ir atliko savo darbą. O toliau savo nuomonės nedėstysiu – nenoriu būti žmonių kiršintojas. Atvykite iki to tvenkinio ir patys apžiūrėkite. Čia gali ir lietuviško pavydo pasekmė“, - svarstė sodų bendrijos „Sodžius“ pirmininkas.