Konkurencijoje dėl geriausių darbuotojų – nauji slapti ginklai

Vaikščiojimo pėsčiomis propagavimas plinta Lietuvos įmonėse, o ilgainiui būtent sveikos gyvensenos ir aplinkosaugos idėjų puoselėjimas gali tapti itin perspektyviu ginklu kovoje dėl geriausių darbuotojų pritraukimo. Taip mano Švedijos prekybos ir investicijų tarybos Lietuvos biuro vadovas Lukas Danielevičius, tapęs trečiosios žingsnių varžybų „Step Challenge“ savaitės nugalėtoju.

Vyras praėjusią savaitę per dieną vidutiniškai nueidavo per 15 tūkst. žingsnių. GRYNAS.lt kalbina L. Danielevičių, prašydamas pasidalinti „sėkmės receptu“ žingsnių varžybose ir mintimis apie žmogaus veiklos poveikį aplinkai bei pastangas šį poveikį kaip įmanoma labiau sumažinti.

Žingsnių varžybos ir puikus būdas tausoti aplinką. Juk automobilis į aplinką išskiria CO2 dujas, kurios sukelia šiltnamio efektą. O jis turi daug įtakos klimato atšilimui, kurio pasekmės jaučiamos jau dabar.

- Praėjusią savaitę kasdien vidutiniškai nuėjote per 15 tūkst. žingsnių. Kur slypi to paslaptis? 

- Kiekvienais metais gegužės pradžioje kartu su žmona stengiamės susiorganizuoti trumpą atokvėpį nuo darbų. Šiemet pasirinkome Italiją, kur praleidome savaitę. Pasirinktas maršrutas buvo gana klasikinis: Florencija ir aplinkiniai miestai bei miesteliai (Piza, Luka, Siena ir kiti), Venecija, Verona ir Gardos ežeras. Kadangi per atostogas mėgstame daug pamatyti ir sužinoti, nuo ryto iki vakaro praleisdavome ant kojų kursuodami po senamiesčius, muziejus ir kitas įdomias vietas, nueidami iki 20 kilometrų per dieną.

Tiesa, skaičiuojant žingsnius mane vis aplenkdavo mano žmona Rasa. Nors nueidavome tokį patį atstumą, mano žingsniai yra šiek tiek ilgesni, kadangi esu aukštesnis. Kiekvieną vakarą palyginę rezultatus matydavome, kad ji nužengė apie 15-20 proc. daugiau žingsnių nei aš. Tačiau ji nedalyvauja šiame konkurse.

- Kai nekeliaujate, ar daug per dieną žingsniuojate pėsčiomis? Ar vis tiktai dažniau tenka naudotis automobiliu?

Manau, kad tiek žingsniavimas, tiek sveikos gyvensenos skatinimas Lietuvos įmonės po truputį plinta ir dabar. Vienos įmonės žiūri į tai kaip į svarbų įmonių socialinės atsakomybės aspektą, kitos galbūt randa ir pragmatinės naudos – sveikas ir fiziškai aktyvus darbuotojas yra darbingesnis, mažiau serga, laimingesnis ir lojalesnis.

Citata

- Dažniausiai dienomis nukeliauju nedaug, situaciją kiek pagerina žingsniai „nubėgti“ sporto klube. Darbo dienomis daugiausiai keliauju automobiliu, kadangi nėra patogaus visuomeninio susisiekimo tarp namų ir darbo, be to, dienomis turiu nemažai susitikimų visame mieste. Tikiuosi, kad viešojo transporto vystymas Vilniuje nesustos ir vieną dieną turėsime taip pat efektyviai veikiantį viešąjį transportą kaip Stokholme. Bet kokiu atveju, pastebėjau, kad šis konkursas skatina pagalvoti, ar kiekvieną kartą reikalingas automobilis, ar galbūt geriau pasirinkti ėjimą pėsčiomis, taip pagerinant žingsniavimo rezultatus.

- Švedijos ambasados iniciatyva suorganizuotos žingsnių varžybos skatina pagalvoti apie žmogaus veiklos daromą įtaką anglies dvideginio emisijoms. Kiek šis klausimas jums asmeniškai svarbus? Ir ką stengiatės daryti savo gyvenime, kad jūsų ekologinis pėdsakas būtų mažesnis?

- Man asmeniškai šis klausimas yra svarbus. Kiek įmanoma stengiuosi naudotis viešuoju transportu. Iki praeitos vasaros aštuonis metus į darbą ir iš darbo kasdien važinėdavau viešuoju transportu – buvo patogus susisiekimas. Kelionių metu taip pat pirmenybė teikiu traukiniams, o ne nuomotiems automobiliams ar taksi. Važiuodamas automobiliu į darbą stengiuosi spėti prieš kamščius – taip taupomas ne tik laikas, bet ir gerokai sumažinama automobilio tarša. Kai nusistovės šiltesni orai, planuoju į darbą važinėti dviračiu.

- Jūsų nuomone, kiek realu, kad žingsniavimo kultūra Lietuvos įmonėse išplistų? Kas tam gali padėti ir kas galbūt dar trukdo?

- Manau, kad tiek žingsniavimas, tiek sveikos gyvensenos skatinimas Lietuvos įmonėse po truputį plinta ir dabar. Vienos įmonės žiūri į tai kaip į svarbų įmonių socialinės atsakomybės aspektą, kitos galbūt randa ir pragmatinės naudos – sveikas ir fiziškai aktyvus darbuotojas yra darbingesnis, mažiau serga, laimingesnis ir lojalesnis. Kadangi ši tema tampa vis svarbesnė visuomenei, sportuojančių žmonių vis daugiau (dviračių varžybos, įvairūs maratonai ir kt. kiekvienais metais muša lankomumo rekordus), ji taps svarbi ir įmonėms, norinčioms būti patraukliais darbdaviais konkuruojant dėl darbuotojų. Ko reikia, tai vis daugiau gerų pavyzdžių. Smagu, kad Švedijos ambasada, švediškos ir kitos skandinavų įmonės yra tarp tų, kurios šį gerą pavyzdį rodo. 

- Kartais nuo karto kyla diskusija dėl Vilniaus senamiesčio išvadavimo nuo automobilių. Galbūt vertėtų pasekti Danijos, Olandijos pavyzdžiu ir uždrausti automobilių eismą Vilniaus senamiestyje. Ką apie tai manote jūs - pritartumėte tokiai idėjai ar ne ir kodėl?

Aš asmeniškai tokiai idėjai neprieštaraučiau, tačiau ji turi būti įgyvendinta kompleksiškai. Vien draudimas nieko nepakeis, kartu turi būti sukurta ir atitinkama infrastruktūra. Senamiestį turi būti lengva pasiekti dviračiu ir viešuoju transportu iš visų Vilniaus vietų. Aplink senamiestį turėtų būti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės ir pan.

GRYNAS.lt primena, kad žingsnių varžybas „Step challenge“ inicijavo Švedijos ambasada. Konkurso tikslas paskatinti įmonių darbuotojus kuo daugiau judėti, kai galima – važiavimą automobiliu ar viešuoju transportu keisti žingsniavimu pėsčiomis ar važiavimu dviračiu. Kuo žmogus dažniau automobilį palieka kieme, tuo mažiau anglies dvideginio išsiskiria į aplinką. Tokiu būdu prisidedama prie šiltnamio efekto mažinimo.

Interviu su pirmosios žingsniavimo savaitės nugalėtoju galima skaityti ČIA.
Interviu su antrosios savaitės lyderiu ČIA.

Konkurse dalyvauja Švedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos ambasados, Šiaurės ministrų tarybos biuras, komanda iš Latvijos ir DELFI kolektyvas.