Trys vilkai papjovė briedį
Apie pirmadienio rytą Biržų girioje rastą vilkų papjautą briedį GRYNAS.lt pranešė vietos ūkininkai. Biržų miškų urėdijos vyriausiasis girininkas Juozas Šuminas tai patvirtino. Jis pasakojo, kad apie aštuntą valandą ryto miško darbininkas Spalviškių girininkijoje važiuodamas keliu pamatė, jog kažkas ant kelio juda ir nusprendė patikrinti, kas tai.
„Privažiavęs arčiau pamatė tris vilkus, kurie nubėgo nuo kelio į mišką, o ant kelio liko briedis. Jis buvo ką tik šviežiai papjautas, viduriai pradėti tvarkyti... Tas žmogus vilkus matė ne pirmą kartą ir tai tikrai vilkų darbas“, - tikino girininkas.
Anot J. Šumino, jis pats nuvyko į įvykio vietą ir teigė matęs pėdsakus, kurie rodo, kad briedis buvo išėjęs ant kelio ir tuomet jį čiupo vilkai. „Matosi, kad jis metėsi į pakelę, nes žolės buvo paguldytos, ryškiai matosi ir pėdos, kaip briedis sukinėjosi ir vėl puolė į kelkraštį. Išminta žolė rodo, kad jis buvo parverstas ant kelio ir papjautas“, - teigė pašnekovas.
Anksčiau apie panašius atvejus girininkui neteko girdėti. O paklaustas, ar vilkai puldinėja ūkininkų galvijus, J. Šuminas teigė, kad tokių atvejų yra buvę.
„Vilkų čia tikrai netrūksta. Kai darėme apskaitą, radome berods 12 vilkų pėdų, o kiek jų dar nepastebėjome ir nepamatėme! Gal vilkai sėdėjo miške ir kelias dienas niekur nėjo. Taip irgi gali būti. Žiemą, kai būna sniego, kai miške pasivažinėji, pastoviai matosi jų pėdų – tiek ir lūšių, tiek ir vilkų“, - tikino girininkas.
Paskerdė 34 avis
Prieš kiek laiko vilkai pasidarbavo ir visai kitoje Lietuvos vietoje – Anykščių rajone. Svedasų seniūnijoje vilkų gauja įsisuko į avis laikančių ūkininkų negyvenamą sodybą ir išpjovė net 34 gyvulius. Atvykusi speciali komisija patvirtino, kad tai – vilkų darbas: aukoms perkastos gerklės ir imtos doroti žarnos. Nors savivaldybė ūkininkams išmokės kompensacijas, ji visų nuostolių nepadengs.
Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio teigimu, jam šis atvejis žinomas. Paklaustas, ar ūkininkai ėmėsi visų įmanomų priemonių savo avis apsaugoti, ar čia visgi vilkai tapo nevaldomi, jis pateikė savo versiją.
„Vilkai negali būti valdomi, jie yra laukiniai gyvūnai, niekas negali jų nei migracijos takų pakeisti, nei nieko. Gyvūnų migracijos keliai ir jų medžiojimo ypatumai susiformuoja per tris vilkų kartas. Gyvūnai tam tikroje vietoje įgauna savo veiklos modelius, medžiojimo ypatumus. Galbūt Anykščių rajone yra šiek tiek kitaip besielgiantys vilkai. Jaunąją kartą vilkai moko medžioti daugiausiai rugpjūčio mėnesį ir tuomet jie pradeda agresyviai elgtis naminių gyvūnų atžvilgiu. Jauniklius išmokyti vilkams lengviausia medžiojant naminius mažus gyvulius, o ne laukinius. Taigi kažkaip keistai anksti šiemet tokia agresija pas mus pasireiškė“, - samprotavo meras.
veisiasi nemažai plėšriųjų gyvūnų. Jų daroma žala naminiams gyvuliams taip pat nemenka.
„Jokiu būdu nesakau, kad vilkus reikia išnaikinti. Bet licencijas dalinant reikėtų atsižvelgti į tai, kur jų yra didžiausias agresyvumas ir kur dažniausiai puola gyvūnus. Jeigu mes dalijame apskričiai ir kažkur pasiseka kai kuriems medžiotojams sumedžioti leidžiamą vilkų kiekį, baigiasi vilkų medžioklė visoje apskrityje“, - kalbėjo Anykščių rajono meras.
Anot K. Tubio, jeigu ūkininkas turi laukuose avių bandą, ją gano aptvėręs elektriniu piemeniu, negali bandos perkelti iš vienos vietos į kitą visiškai ją izoliuodamas nuo vilkų.
„Tai neįmanoma, būtų per didelės išlaidos ūkininkui ir jis avininkyste neužsiimtų. Kai avys ganosi, banda yra perkeliama į kitą pusę, pernešamas ir elektrinis piemuo. Negali būti stacionarių, uždengiamų aptvarų, kad vilkai į juos nepapultų. Tik elnynai, danielynai įrengiami taip, kad žvėrys neišeitų“, - teigė rajonas meras.
Ūkininkams, kurių plotuose vilkai išplovė 34 avis, vėliau medžiotojai davė raudonas vėliavėles, aptvėrė likusias avis. Tačiau patyrus didelius nuostolius tai mažai ką guodžia.
„Vilkai natūraliai yra klajokliai, medžioja gaujomis, klajojimo būdu. Jie eina ten, kur lengviausiai grobį pasiekia, išmedžioja vieną teritoriją ir traukia į kitą. Aišku, kad jie gali apeiti elektrinį piemenį“, - kalbėjo K. Tubis.
Vilkai skirtingose šalyse elgiasi nevienodai
Nevyriausybinė organizacija „Baltijos vilkas“ jau kuris laikas vykdo iniciatyvą „Saugi avis“, kurios metu skleidžia žinią, kad su vilkais galima sugyventi ir kitais būdais nei juos medžiojant. Jie pateikia visą sąrašą apsaugos priemonių, kurias taikant galima apsaugoti savo gyvulius nuo plėšrūnų atakų. Tarp minimų efektyviausių priemonių įvardijamos šios: elektrinis piemuo, tvartas ir šunys. Tarp mažiau efektyvių – vėliavėlių tvora, o mažiausiai duoda naudos garsinės ir šviesos patrankos bei aštrūs, nemalonūs, atbaidantys kvapai.
„Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius, paklaustas, kodėl net esant tiek daug skirtingų apsaugos būdų ūkininkų gyvuliai vis tiek kenčia nuo vilkų atakų, įvardijo kelias priežastis.
„Patys bandome lankyti ūkininkus ir to klausti. Pirminė priežastis būna įsitikinimas, kad niekas neveikia, netikėjimas (priemonių efektyvumu – red. past.). Antras dalykas, galvojimas, kad „man taip neatsitiks“, „anksčiau taip nebūdavo“, „prie namų nepjauna“ ir panašūs įsitikinimai. Ir, žinoma, apsaugos priemonės kainuoja. Kai sudedami šie trys veiksniai, žmogus nenori papildomai investuoti į, kaip jam suprantama, nereikalingą daiktą“, - aiškino A. Laurinavičius.
Įvertinimai, kiek efektyvios yra įvairios apsaugos priemonės, renkami iš pačių ūkininkų atsiliepimų, taip pat gamintojų pateikiamų charakteristikų. Ir kaskart vis atnaujinami. Kaip kalba „Baltijos vilko“ atstovas, Lietuvai dar reikia atrasti veiksmingiausių apsaugos priemonių gyvulius saugant nuo vilkų rinkinį.
Anot pašnekovo, gamtos pasaulyje vyksta vilkų evoliucija. Taigi jų elgesys skirtingose vietose yra nevienodas. Ten, kur apsaugos priemonės naudojamos nuo seno, vilkai gali būti prie jų prisitaikę, išmokę apeiti jas. „Anksčiau juk nenaudojo ir elektros, o dabar jau reikia“, - vieną iš pavyzdžių pateikė „Baltijos vilko“ atstovas.
„Smulkūs ūkeliai nepasimoko net iš kelių nelaimių, vis laukia kada medžiotojai, ministerija padarys tvarką. Vilkai įpratinami prie avių ar teliukų. Situacija keičiasi sunkiai. Aišku, yra priežastis – priemonės kainuoja ir šitoje vietoje pataupoma“, - sakė „Baltijos vilko“ tarybos pirmininkas.
2014 m. duomenimis didžiausią vilkų padaroma žala ūkininkų gyvuliams buvo fiksuota Panevėžio, Klaipėdos, Marijampolės ir Kauno apskrityse.
Viceministras: geresnės tvarkos nėra buvę
GRYNAS.lt primena, kad pagal Lietuvoje galiojančias medžioklės taisykles vilkus galima medžioti nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d., o neleistinu metu jie gali būti medžiojami tik gavus specialų Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt teigė, kad pernai, kai itin padaugėjo naminių gyvūnų skerdimų atvejų, kelioms savivaldybėms buvo leista išimties tvarka sumedžioti daugiau vilkų. Tokia galimybė įmanoma ir šiemet, tačiau dar niekas nėra dėl to kreipęsis.
„Mano galva dabartinė sistema yra geriausia iš visų, kokias tik esame turėję. Yra viskas labai aiškiai aprašyta ir sudėliota pasitarus su gamtininkais, mokslininkais. Tikrai aišku, kiek, kada ir kur galima medžioti, kad nepakenktume vilkų populiacijai. Žinoma, yra norinčių, kad vilkų apskritai nebūtų, bet tai yra gamtos dalis, Europos mastu saugomi gyvūnai, mes juos privalome irgi saugoti. Sutinku, kad galima kai ką ir tobulinti“, - savo nuomonę išsakė L. Jonauskas.
Anot pašnekovo, vienas iš svarstomų patobulinimo variantų – kvotų skirstymas pagal rajonus. Jei prieš keletą metų buvo skiriama kvota visai Lietuvai, nedetalizuojant rajonais, labiausiai pasisekdavo tiems, kas sugebėdavo vilkus sumedžioti sparčiausiai. Pernai jau galiojo kitokia tvarka – kvotų išskirstymas apskritims.
„Yra mintis išskaidyti pagal rajonus. Jeigu yra tokių apskričių, kur problemos yra ne viename plote, kvotą paskirstyti pagal konkrečius rajonus“, - sakė L. Jonauskas.
Kiek konkrečiai vilkų bus leista sumedžioti nuo spalio 15 dienos, dar nežinoma, tačiau, viceministro teigimu, tikėtina, kad kvotų skaičius gali svyruoti nuo 29 iki 58. Tai nuspręs aplinkos ministras, spalį patvirtindamas tikslias vilkų medžiojimo kvotas.
