Laikai keičiasi: žvejai tiksliai žinos, kur gręžti eketę

Nuo šiol bet kuriam kompiuterį ar išmanųjį telefoną turinčiam žvejui iš žvejybos grįžti namo tuščiomis nebereikės. Malonumą gaudyti ir pagauti savo svajonių žuvį palengvins naujiena žvejams – unikalus lietuvių sukurtas projektas. Tai – nauja ežerų giluminių žemėlapių svetainė ir išmaniųjų telefonų programėlė, padėsianti taupyti žvejų laiką ir pinigus. Meškeriotojams nebereikės į žūklę vežtis daugybės prietaisų, padedančių aptikti žuvį po vandeniu. Visą informaciją apie ežerų dugną jie jau turės savo telefone. Be to, ši programėlė leis sukaupti daugiau žinių apie Lietuvos vidaus vandenų dugną. Šias žinias savo moksliniuose darbuose galės panaudoti mokslininkai.

Tai yra lietuvių sukurtas produktas. Programėlėje jau dabar pateikiama per 40 Lietuvos ežerų batimetrinių (giluminių) žemėlapių ir jų nuolat daugės. Kiekvienas ežeras yra fiziškai nuskenuotas didelės raiškos bei tikslumo skeneriais. Tai reiškia, kad naudodamiesi programėle ir išsinuomoję reikiamo ežero žemėlapį žvejai gaus itin tikslius ir išsamius dugno reljefo duomenis, žinos ežero gylius tiksliose vietose.

Naudodamiesi šia programa žūklės mėgėjai tiesiog kompiuteryje, planšetėje ar išmaniuosiuose telefonuose galės matyti, kaip patogiausia privažiuoti prie pasirinkto ežero, kur palikti automobilį, ar kurioje ežero vietoje įmanoma įleisti valtį ar katerį. Taip pat žvejai galės iš anksto pasižymėti tikslias vietas, kuriose planuoja žvejoti, turės galimybę „išsaugoti“ žuvingų vietų GPS koordinates.

Visi iki šiol buvę prieinami Lietuvos ežerų batimetriniai žemėlapiai daryti dar sovietmečiu, naudojantis sena įranga, realiai matuojant tik kelis taškus ežere, todėl yra tik apytiksliai. Artimiausiu metu ketinama pateikti ir ežerų dugno kietumo žemėlapius, kurie patyrusiam žvejui leidžia nuspėti kur ir kokią žuvį galima aptikti.

Visgi susiruošus į poledinę žvejybą reikėtų neužmiršti ir žvejybos taisyklių. Priešingu atveju gresia nemažos baudos. Svarbiausias dalykas, kurio jokiu būdu negalima pamiršti, – nuo sausio 1-osios žvejai masalui nebegali naudoti žuvelės. Šis ribojimas susijęs su tuo, kad lydekos jau pradeda ruoštis nerštui ir taip siekiama jas apsaugoti.

Už šį pažeidimą gresia nuo 50 iki 200 litų dydžio bauda.

Taip pat reikia žinoti, kad žvejas vienu metu gali naudoti nedaugiau nei keturis žvejybos įrankius. Jei naudojama keliais įrankiais daugiau nei leidžiama, tai bauda siekia nuo 50 iki 200 litų, o jei dukart daugiau, baudžiama žymiai griežčiau. Tokiu atveju piniginę teks paploninti nuo 400 iki 1000 litų. O už pagautą žuvį skaičiuojama žala aplinkai.

Be to, kai naudojama du kartus daugiau žvejybos įrankių nei leidžiama, konfiskuojami ir žvejybos įrankiai.

Dar vienas svarbus dalykas – žvejai privalo paleisti mažesnes nei 45 cm dydžio lydekas. Priešingu atveju jiems teks atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri tokiu atveju siekia 500 litų.