Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos saugomose teritorijose pastatyta 12 apžvalgos bokštų, kurie kainavo 3 milijonus eurų. Taip pat planuojama statyti daugiau naujų bokštų. GRYNAS.lt aiškinasi, ar tiek bokštų Lietuvoje reikia.
Bokštai žinomi tik vietiniams gyventojams
Nemažai skirtingų apžvalgos bokštų aplankęs turistas Karolis Žukauskas teigė, kad vaizdas nuo jų atsiveria gražus, tačiau surasti juos lengva ne visada.
„Kalbant apie bokštų kiekį, kiekvienas regionas arba saugoma teritorija stengiasi atrasti naujų turizmo objektų, kurių Lietuvoje taip lengvai nesukursi, nes neturime daug gamtinių ekstremalumų, kurie vilioja turistus, o iš kultūros pusės įvairios buities rakandų ekspozicijos jau nieko nebestebina ir tai nėra objektai, viliojantys turistų srautus. Dvarai įdomūs ne visiems, pilių turime vos kelias. Todėl pastaruoju metu padažnėjo tokių apžvalgos bokštų statybos“, - teigė K. Žukauskas.
Tačiau, pasak pašnekovo, labai svarbu, kad pastatyti bokštai neliktų tik vietiniams gyventojams žinomi objektai. Jo teigimu, neužtenka vieno kelio ženklo prie paskutinio posūkio į bokštą. Vyras pastebėjo, kad dabar kaip tik tai labai dažnai ir nutinka.
Anot pašnekovo, vaizdas, atsiveriantis nuo bokštų, turėtų būti skirtingas: „Vienos kelionės metu nepamatysi daugiau nei 2-3 bokštų, todėl vaizdas neturėtų supanašėti ir nusibosti. Man asmeniškai įdomiausias vaizdas nuo bokštų, kai matosi skirtingi kraštovaizdžiai: miškai, vanduo, kalvos, gyvenvietės. Kai kurie anksčiau statyti bokštai neturi tokių įspūdingų vaizdų, tačiau tai iš dalies kompensuoja jų aukštis. Iš 20-30 m. aukščio net ir paprasta pieva ar miškas atrodo įdomiau.“
Įvardijo, ką reikia keisti
Gerai saugomų teritorijų sistemą žinantis Tomas, nenorėjęs įvardyti savo pavardės, turėjo nemažai pastabų. Anot jo, šiuo metu nėra griežtos atrankos, kur turi stovėti bokštai. O jų skaičiaus augimas irgi neduos laukiamų rezultatų. Galiausiai jis iškėlė klausimą, už kokius pinigus vėliau bus remontuojami bokštai. Juk jau dabar kyla aistros dėl Anykščių medžių lajų tako. Kas pasibaigus ES projekto terminui juo rūpinsis: regioninis parkas ar savivaldybė? Abi institucijos šio objekto kratosi.
„Kiek man teko bendrauti su parkų direkcijų vadovais, kai kurie jų, statydami naują apžvalgos bokštą, aiškiai pasako, kad nesitiki, jog jis bus intensyviai lankomas. Taip yra netgi viešai pasakęs dabar jau buvęs vieno parko vadovas, kuriame ką tik pastatytas naujas bokštas. Tai leiskite paklausti, kam tokiu atveju tuos bokštus statyti? Manau, kad Aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba turėtų vykdyti griežtesnę vietos atranką ir atsižvelgti į lankytojų srautus. Aš suprantu, kad bokštai turi stovėti ten, kur atsiveria gražiausias kraštovaizdis, bet jei ta vieta pernelyg atoki ir šalia nėra daugiau turistus traukiančių objektų, kas ten lankysis? Kita vertus, bokštas stovi net Kamanų rezervate. Visi žino, kad į rezervatą be parko darbuotojo palydos nepateksi. Šis bokštas pasmerktas vienatvei. Šie objektai statomi gavus Europos Sąjungos paramą, bet tai nėra priežastis nesivadovauti verslo logika ir nepadaryti išankstinių skaičiavimų. Kalbant apie saugomų teritorijų sistemą, investicijų grąžos ir apskritai verslumo, gerąja to žodžio prasme, čia labai trūksta. Sistemos darbuotojai iki šiol neišmoko esminės taisyklės: kiekvienas investuotas euras turi duoti grąžą. Juk valstybei per didelė našta išlaikyti visus parkus. Parkų vadovams atėjo metas sugalvoti, ką daryti, kad atvykę poilsiautojai paliktų pinigų“, - situaciją komentavo Tomas.
Be to, jis įžvelgė dar vieną problemą. Ar parkams nekils problemų, kai reikės remontuoti naujai įrengtus bokštus? „Dabar jie statomi su ES pagalba, bet kiekviena inžinerinė konstrukcija eksploatuojama dėvisi. Vėliau reikės pinigų atnaujinimo darbams. Ar parkai jų turės? Juk jie jau dabar vos suduria galą su galu, teko girdėti, kad kai kurie darbuotojai eina nemokamų atostogų, dalis senai įrengtų pažintinių takų jau baigia supūti ir nėra už ką jų atnaujinti. Vėliau ir bokštų priežiūra gali tapti per didelė našta. Todėl reikia ir į tai atsižvelgti, kad bokštai netaptų vaiduokliais“, - grėsmę įvardijo Tomas.
Negana to, jis mano, kad nemažai klaidų padaroma ir reklamuojant naujai įrengtus objektus: „Visuomenei trūksta informacijos. Pažiūrėkite, į VSTT ir parkų internetines svetaines. Jose nėra esminės ir nuolat atnaujinamos informacijos. Žmonėms sunku sužinoti, kur ką galima pamatyti. Šias svetaines reikia kuo greičiau atnaujinti. Be to, būtų pasiekta gerų rezultatų, jei ir žiniasklaidos priemonėse atsirastų daugiau informacijos apie parkų vertybes ir išskirtinius objektus. VSTT turėtų pagalvoti, kaip sudominti žiniasklaidą ir priimti sprendimus, kurie nuolat užtikrintų tokios informacijos dominavimą. Vien sukurti lankytinus objektus neužtenka, jie turi būti žinomi.“
Iš viso stovės 20 bokštų
Nuo 2010 m. saugomose teritorijose buvo įrengta 12 bokštų, kurie kainavo apie 3 milijonus eurų. Projektai finansuoti pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ prioriteto įgyvendinimo priemonę „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“.
VSTT skaičiuoja tik didžiuosius bokštus, kurių aukštis yra nuo 15 metrų. Taigi saugomose teritorijose šiandien yra 17 didžiųjų apžvalgos bokštų (nuo 15 m). Dar 3 bokštai bus oficialiai atidaryti artimiausiu metu - rugsėjo - spalio mėn.: Biržų, Labanoro ir Tytuvėnų regioniniuose parkuose.
Planuojama statyti dar
VSTT Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Diana Rakauskaitė teigė, kad planuojama pastatyti dar daugiau apžvalgos bokštų.
„Naujuoju finansavimo laikotarpiu planuojama statyti apžvalgos bokštus, bet žymiai mažiau. Planuojamas bokštas Nemuno kilpų regioniniame parke, nuo kurio turėtų atsiverti unikalus kraštovaizdis su Nemuno kilpomis“, - aiškino D. Rakauskaitė.
Anot pašnekovės, apžvalgos bokštai tušti nestovi: „Dalis apžvalgos bokštų perduodama savivaldybėms. Tiems bokštams, kurie pastatyti 2004 – 2005 m., didelių lėšų išlaikymui nereikėjo. Jie stovi ir iki šiol ir yra lankomi. Lankomi yra ir nuo 2010 m. pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“ pastatyti apžvalgos bokštai. Tarkim, Veisiejų ir Metelių apžvalgos bokštus per vasaros savaitgalį vidutiniškai aplanko 1000 lankytojų.“
VSTT vadovas: jeigu bokštai būtų blogi, jų tiek nebūtų
„Bokštai buvo įrenginėjami iš Europos sąjungos praeito finansavimo periodo, dabar yra jo finansavimo pabaiga, todėl dabar bokštai atidarinėjami vienas paskui kitą. Tai yra daugiau aplinkybių sutapimas. Tai yra sudėtingi statiniai, todėl viskas baigiama finansavimo pabaigoje. Kiekviename parke turime išskirtinę vertę ir pagal tai parenkama bokšto vieta. Žinoma, visa situaciją koreguoja galimybė turėti sklypą. Jeigu tai yra privatus sklypas, susitarti su savininku yra nelengva", - sakė A. Stanislovaitis.
Anot pašnekovo, jeigu bokštai būtų blogi ar būtų per daug, nauji nebūtų statomi: „Mes Lietuvoje turime daug gražių vietų, žmonėms yra ką pamatyti, o mes turime, ką parodyti ir tai yra vienas iš būdų. Palipus aukščiau atsiveria kraštovaizdis ir pamatome tai, ko nepamatysime stovėdami ant žemės. Galima daryti nuotraukas iš paukščio skrydžio, tačiau tai yra ne taip gražu.“
Vis dėlto į vieną bokštą patekti nėra taip paprasta. Kamanų rezervate stovi bokštas, bet rezervatas yra griežčiausia apsaugos zona ir į jį be darbuotojų palydos įeiti negalima. „Norint patekti į rezervatą reikia užsiregistruoti direkcijoje, apsilankymas vyksta lydint direkcijos darbuotojui, lankytojai yra supažindinami su rezervatu, jį galima apžvelgti iš toli.“
Aplinkos viceministras: yra kaip yra
„Bokštai yra viena efektyviausių priemonių be didesnio įsiterpimo į gamtą ją apžiūrėti. Jie yra statomi vietose, kur jau yra buvę bokštų: gaisrų stebėjimo, miškininkų ir t.t. Jie suteikia galimybę žmonėms lengviau prieiti prie saugomų teritorijų, jas pamatyti. Tai, kad bokštų tiek daug atsidaro dabartiniu metu, galima sieti su tuo, kad nepaisant to, jog saugomų teritorijų tarnyba stengiasi pirkimus atlikti kuo greičiau, vis tiek jie užsitęsia“, - sakė L. Jonauskas.
Paklaustas ar 3 milijonai eurų bokštams nėra per didelė suma, viceministras aiškaus atsakymo nepateikė: „Sumą reikia vertinti tokia, kokia yra. Vyko viešieji pirkimai, todėl sumų pasidauginti tikrai negalima. Visos veiklos buvo suplanuotos dar iki 2007 metų, buvo pradėti pirkimai. Pinigai ir parama buvo planuoti kur kas anksčiau, todėl komentuoti, žinoma, galima, bet yra kaip yra.“
