Lietuvę nustebino skandinavai: skina ir valgo lapelius

GRYNAS.lt redakcijai Skandinavijos šalyse besilankiusi skaitytoja Margarita pasakojo, kad ten žmonės vertina ne tik mėlynių uogas, bet ir lapelius. Dar vienas nustebinęs dalykas, kad yra masiškai renkami pušų ūgliai. GRYNAS.lt domisi, kokia jų nauda mūsų organizmui.

Mūsų šalyje mažiau populiarus šių augalų rinkimas, tačiau specialistai rekomenduoja visiems pasekti skandinavų pavyzdžių ir taip pat prisirinkti mėlynių lapelių.

Mėlynių lapai – diabetikams

Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė pasakoja, kad mėlynių lapeliai gali padėti diabetu sergantiems žmonėms.

„Mes taip pat renkame mėlynių lapelius ir dažniausiai juos dedame į tas arbatas, kurios skirtos diabetikams. Taip pat šie lapeliai tinka medžiagų apykaitai skatinti. Galbūt pas pus tai nėra taip populiaru, tačiau mėlynių lapelius rinkti reikia. Tikrai visiems rekomenduoju prisirinkti ne tik uogų, bet ir lapelių, ypač sergantiems cukriniu diabetu, nes jie skatina medžiagų apytaką, mažina cukraus kiekį kraujyje“, - sakė J. Balvočiūtė.

Pasak žolininkės, mėlynių lapelių arbatos skonis yra labai geras, žinoma, kiekvienas gali ją pasiskaninti pamaišant su kitomis žolelėmis.

Mėlynių lapų nuoviras slopina uždegimą, naudingas sergant virškinamojo trakto ligomis, inkstų akmenlige. Bet vertingiausia tai, kad lapuose esantys gliukochinonai mažina cukraus kiekį kraujyje. Lapų nuoviru esant uždegimui naudinga skalauti burną, gerklę. Tačiau šio užpilo ir nuoviro be pertraukos negalima vartoti ilgiau nei 3 savaites.

Antpilas gaminamas taip: 2 arbatiniai šaukšteliai lapų užpilami stikline verdančio vandens (taip pat, kaip su uogomis).

Mėlynių lapų arbata gerai malšina troškulį. Rekomenduojama kaip profilaktinė priemonė vyresniems nei 30 metų žmonėms. Mėlynių lapus gerai maišyti su žemuogių, juodųjų serbentų ir kitų augalų lapais.

Galima pagaminti ir sudėtingesnę arbatą, reguliuojančią ir stimuliuojančią medžiagų apykaitą: po 3 dalis žemuogių ir mėlynių lapų, 2 dalys takažolės, po 1 dalį juodųjų serbentų ir čiobrelio žolės. Arbatinį šaukštą mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, galima pasaldinti medumi.

Išgelbės nuo kosulio

Skandinavijoje renkami pušų pumpurai bei ūgliai, anot žolininkės yra populiarūs ir Lietuvoje.

„Pušų pumpurai skirti plaučių ligoms, bronchitams gydyti. Rinkti galima ne tik pumpurus. Žiemą galima užsiplikyti ir spygliukų bei pasidaryti vonias su jais. Pušų pumpurai yra renkami žiemą, o pavasarį renkami ūgliai. Iš jų galima daryti arbatą, tačiau ji neturėtų būti stipri, o geriausia yra pasidaryti kvapnias vonias“, - teigė J. Balvočiūtė.

Tačiau vonios su pušų spygliais netinka, jei kraujospūdis padidėjęs. Iš pušų pumpurų pagamintais preparatais gydomos viršutinių kvėpavimo takų, šlapimo pūslės ir sąnarių ligos. Pušų pumpurų nuoviras skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, gydo reumatą, bronchitą, bronchinę astmą, gerklų gleivinės uždegimą, ūminį tonzilitą. Juose esantis eterinis aliejus padeda atsikosėti, veikia antiseptiškai, slopina uždegimus.

Pušies preparatai nevartojami sergant inkstų ir kepenų ligomis. Taip pat nedaromos vonios sergant hipertonine liga. Pušies preparatai netinka vartoti žmonėms, alergiškiems žiedadulkėms. Didesnės pušies vaistų dozės suerzina virškinamąjį traktą.